Šeimos planavimas

Lietuvoje šeimą turėti teisę turi ne visi – pagalbinio apvaisinimo paslauga vis dar negali naudotis moterys be partnerio ir nesusituokusios poros. Projektą, kuris tai ištaisytų šią spragą, teikiau praėjusį pavasarį, tačiau Seimas jį atmetė net nepradėjęs svarstyti. Kad apginčiau žmonių teisę į šeimą, nusprendžiau kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. 

Kodėl tai svarbu?

Su nevaisingumo problema susiduria tūkstančiai porų
Lietuvoje su nevaisingumo liga susiduria apie 50 tūkst. porų ir jų kasmet daugėja. Apie 1000 porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, o pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus gimsta apie 400 vaikų Lietuvoje. Dar tiek pat porų paslaugų Lietuvoje gauti negali, nes nėra susituokę. Paslauga taip pat negali pasinaudoti tinkamo partnerio nesutinkančios moterys, norinčios ir galinčios susilaukti naujagimių.

Estija, Latvija ir daug kitų Europos valstybių rūpinasi gimstamumu
Daug Europos valstybių, tarp jų ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija, pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikia ir nesusituokusioms poroms, ir santuokos ar partnerystės nesudariusioms moterims. Taip yra todėl, kad mažos valstybės siekia sudaryti visas galimybes, kad jose gimtų kuo daugiau vaikų. Lietuvoje  pernai gimė mažiausias naujagimių skaičius per 60 metų, bet mūsų įstatymai ir toliau skirti riboti, o ne skatinti susilaukti vaikų.

Šeimos planavimas – visų Lietuvos žmonių teisė
Šeima yra ryšys su kitais, kurį žmogus kuria ir laiko savo šeima. Lietuvos Konstitucija užtikrina teisę į šeimą visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Teisė kurti šeimą yra ir pamatinė žmogaus teisė, ginama tarptautinių konvencijų. 

Mokslo pažanga ir sveikatos paslaugos priklauso visiems 
Mokslo ir medicinos pažanga šiandien padeda susilaukti vaikų tiems, kas dar visai netolimoje praeityje tokios galimybės nebūtų turėję. Nuo pagalbinio apvaisinimo paslaugos atsiradimo pasaulyje jau gimė 6,5 milijono vaikų! Galimybė naudotis mokslo ir medicinos pažanga bei sveikatos apsaugos paslaugomis priklauso visiems žmonėms ir ji negali būti ribojama priklausomai nuo vedybinės padėties.

Lietuvos žmonės vis tiek šią paslaugą gauna, tačiau pinigai už ją keliauja į Latviją ir Estiją
Baltijos valstybių įstatymų skirtumai lemia medicininį turizmą – Lietuvos piliečiai gauna paslaugas kaimyninėse valstybėse. Tačiau tokiais atvejais, mūsų piliečiai jaučiasi nuvilti savo valstybės ir priversti prašyti kaimyninių šalių pagalbos rankos, o pagalbinio apvaisinimo paslaugoms išleidžiamos lėšos papildo ne Lietuvos, bet kitų šalių biudžetą. Privačios pagalbinio apvaisinimo klinikos iš Lietuvos taip pat kuria filialus Latvijoje, kad galėtų ten aptarnauti Lietuvos žmones.

Lietuvos įstatymai turi skatinti, o ne riboti gimstamumą. Jei tam, kad Seimas pradėtų šį klausimą svarstyti, reikia Konstitucinio teismo sprendimo, aš pasirūpinsiu, kad jis būtų.

Su Seimo narės veiklos ataskaita galite susipažinti čia.