Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.

Kraujospūdis - tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles, kuris nuolat kinta priklausomai nuo širdies darbo ciklo. Tam, kad deguonimi prisotintas kraujas pasiektų vidaus organus, širdis turi jį išstumti su tam tikru spaudimu. Kraujospūdis nėra pastovus, nes jį nuolat veikia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Sveiko žmogaus kraujospūdžio svyravimas yra natūralus procesas, kai kraujospūdis pakyla fizinės ar emocinės įtampos metu ir sumažėja atsipalaidavus ar miegant. Esant normaliai reguliavimo sistemų veiklai, tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujospūdis greitai grįžta į įprastas ribas. Tačiau kai šie mechanizmai sutrinka, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgesnį laiką.

Arterinį kraujospūdį lemia keli pagrindiniai veiksniai: širdies išstumiamo kraujo tūris, aortos elastingumas, kraujagyslių pasipriešinimas bei kraujo klampumas. Pirmasis, aukštesnis kraujospūdžio rodmuo, žymi širdies susitraukimo metu susidarantį spaudimą arterijose ir yra vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu. Antrasis, mažesnis skaičius, parodo kraujospūdį širdžiai atsipalaidavus - tai diastolinis spaudimas. Skirtumas tarp šių dviejų rodmenų vadinamas pulsiniu spaudimu (sistolinis minus diastolinis).

Kraujospūdžio normos skirtingose amžiaus grupėse

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.

Vaikų kraujo spaudimas

Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.

Normalus vaikų AKS nustatomas, kai sistolinio ir diastolinio AKS reikšmės yra 95 procentilių. Nustatyta, kad padidėjęs AKS būdingas nuo 5 proc. iki 15 proc. vaikų. Vidutiniškai prehipertenzija yra nustatoma nuo 2,2 proc. iki 3,5 proc., o AH - apie 3,5 proc. vaikų. Padidėjęs AKS būdingesnis berniukams (15-19 proc.) nei mergaitėms (7-12 proc.). Lietuvoje 2009 metais tirti 6-18 metų vaikai ir paaugliai, tarp kurių AH nustatyta 5,5 proc., o sunki AH - 1,7 proc.

Kūdikių ir mažų vaikų kraujo spaudimas: Normalus kraujo spaudimas kūdikiams svyruoja nuo 50/30 mmHg iki 100/60 mmHg. Vaikų, kurių amžius yra 6-12 metų, kraujo spaudimo normos gali svyruoti nuo 90/50 mmHg iki 110/70 mmHg.

Paauglių kraujo spaudimas

Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.

Paauglių kraujo spaudimo normos paprastai svyruoja nuo 110/70 mmHg iki 120/80 mmHg.

Suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas

Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Arterinės hipertenzijos tipai ir priežastys

AH yra skirstoma į pirminę ir antrinę.

Pirminė hipertenzija

Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Paprastai pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15-20 metų, gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis - dėl insulto ir apie 10-15 proc. - dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.

Pastebėta, kad pirminė AH būdinga vyresniems vaikams (≥6 metų), esant teigiamai šeiminei anamnezei ir antsvoriui ar nutukimui. Tiksli pirminės AH etiologija nėra žinoma, tačiau manoma, kad įtaką turi genų mutacijos.

Antrinė hipertenzija

Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos. Ji gali atsirasti dėl ilgai vartojamų kai kurių vaistų (skirtų peršalimo gydymui, skausmo malšinimui, kontraceptinės tabletės ir kt.). Dažniausios antrinės AH priežastys - inkstų ligos, aortos koarktacija, endokrininės priežastys, vaistai, didinantys AKS. Pati dažniausia antrinės AH priežastis - lėtinės inkstų ligos ir renovaskulinės anomalijos.

Taigi mažesniems vaikams būdingesnė antrinė, o paaugliams - pirminė AH.

Rizikos veiksniai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius

Kraujospūdį veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.

Genetiniai veiksniai ir paveldimumas

Genetika yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.

Gyvenimo būdas

Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.

Netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, žalingi pomėgiai ir antsvoris - tai pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys padidėjusį AKS.

Ligos

Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.

Stebimas stiprus ryšys tarp AH ir lėtinių inkstų ligų - net apie 50 proc.

Kiti rizikos veiksniai vaikams

Rizikos veiksniai sirgti AH yra skirstomi į neišvengiamus (neišnešioti naujagimiai, įgimtoji hipotrofija, paveldimosios ligos šeimoje, šeiminė įgimtųjų inkstų ligų anamnezė, kt.) ir išvengiamus (mitybos įpročiai, antsvoris ar nutukimas, miego sutrikimai, stresas, žalingi įpročiai). Pagrindiniai rizikos veiksniai - diabetas, dislipidemija, nutukimas, fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas gimimo svoris bei gestacijos amžius, knarkimo ar miego apnėjos epizodai anamnezėje. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išsivystyti antrinei AH - nutukimas. Nutukimas nustatomas tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) yra >95 procentiliai vertinant pagal amžių ir lytį, sunkus nutukimas - >99 procentiliai. Nustatyta, kad nutukę vaikai turi 2 kartus, o esant sunkiam nutukimui - 4 kartus didesnę riziką išsivystyti AH, palyginti su normalaus svorio vaikais. Nuo 27 proc. iki 47 proc. 6-18 metų vaikų, kurie yra nutukę, serga ir AH. Kitas svarbus veiksnys - miego sutrikimai (knarkimas, obstrukcinės miego apnėjos sindromas). Jei vaikas naktį miega mažiau nei 7 val., tikimybė, kad išsivystys padidėjęs AKS, svyruoja tarp 3,6 proc. ir 14 proc.

Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujospūdis - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.

Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)

Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.

Jei jūsų spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg, tai jau laikoma hipertenzija - padidėjusiu kraujo spaudimu, kuris ilgainiui gali pakenkti širdžiai, kraujagyslėms ir inkstams.

Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)

Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - mažesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.

Labai žemas spaudimas gali atsirasti dėl infekcijų, skysčių trūkumo, netoleruojamų vaistų ar staigių hormoninių pokyčių. Bet kokie neįprasti simptomai, susiję su kraujotaka, turėtų būti įvertinti specialistų.

Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą vaikams?

Norint gauti tikslius duomenis, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

• Patalpoje turi būti ~20°C temperatūra, rami aplinka, be pašalinių blaškančių dirgiklių.
• Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
• Pacientas turi sėdėti, o matuojamą ranką laikyti širdies lygyje.
• Kraujospūdžio aparato manžetė turi atitikti paciento kūno sudėjimą - ji turi apimti 2/3 žasto.
• Manžetė turi būti uždedama 2-3 cm virš alkūnės linkio.
• Oro išleidimo iš manžetės greitis - 2-3 mmHg/s.
• Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais.
• Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu.
• AKS rekomenduojama matuoti kelis kartus su 1-2 minučių pertrauka.
• Privalu pamatuoti abi rankas (leistinas skirtumas - 10 mm Hg, o kai skirtumas didesnis - įvertinti kraujagyslių būklę).
• Be to, reikia įvertinti ir kokius vaistus pacientas vartoja šiuo metu.

Norint gauti tikslius duomenis, AKS turi būti matuojamas ant dešinės rankos, naudojant 2/3 žasto ilgio apimantį veržiamąjį raištį, vaikas tuo metu turi nejudėti ir nekalbėti. Nėra sutariama, kada šeimos gydytojui reikėtų pirmą kartą pamatuoti AKS vaikui, tačiau patariama pradėti nuo 3 metų.

Prevencija ir sveikos gyvensenos įpročiai

Gydant AH svarbi vieta atitenka gyvensenos korekcijai.

Druskos ribojimas

Kalbant apie druskos reikšmę, reikia pabrėžti, kad daugiausia druskos suvalgome ne sūdydami maistą, o pirkdami gatavus maisto produktus. Druskos yra visur: duonos, mėsos gaminiuose, varškėje ir t.t. Taip kad svarbūs ne tik šeimos mitybos įpročiai, bet ir maisto gamybos kultūra.

Fizinis aktyvumas

Fizinio aktyvumo stoka yra nepriklausomas rizikos veiksnys, didinantis mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, net ir tada, kai kraujospūdis atitinka normos ribas. Dėl to pacientams rekomenduojama reguliariai mankštintis: bent 30-45 minutes kasdien, atliekant vidutinio intensyvumo fizinius pratimus. Labiausiai tinka ištvermę lavinantys užsiėmimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, lengvas bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu.

Tyrimu nustatyta, kad nutukusiems vaikams, kurie 3-5 kartus per savaitę po 40 min. užsiiminėjo vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla, sistolinis AKS vidutiniškai sumažėjo 6,6 mm Hg.

Svorio kontrolė

Moksliniai tyrimai rodo, kad kūno svoris glaudžiai susijęs su kraujospūdžiu - didėjant kūno riebalų masei, dažnai didėja ir kraujospūdis. Atitinkamai svorio mažėjimas prisideda prie kraujospūdžio normalizavimo. Antsvorį turintiems asmenims, sumažinus kūno svorį, taip pat mažėja hiperglikemijos ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika.

Žalingų įpročių vengimas

Rūkymas sukelia ūmų kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, kuris gali išlikti ilgiau nei 15 minučių po vienos surūkytos cigaretės. Šis poveikis atsiranda dėl simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimo tiek centrinėje nervų sistemoje, tiek periferinėse nervų galūnėse. Rūkymo nutraukimas - viena veiksmingiausių priemonių, leidžiančių sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant miokardo infarktą ir insultą. Tarp alkoholio vartojimo, kraujospūdžio padidėjimo ir arterinės hipertenzijos paplitimo egzistuoja tiesioginis, linijinis ryšys.

Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją.

Kavos ir streso valdymas

Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.

Venkite kavos, cigarečių ir streso bent 30 min. prieš matavimą.

Viena svarbiausių rizikos veiksnių išvystyti AH - nutukimas. Nuo 1990 iki 2016 metų nutukusių vaikų iki 5 metų skaičius nuo 32 mln. išaugo iki 41 mln. Spėjama, kad 2025 metais šis skaičius pasieks 70 mln.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujospūdį. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.

Jeigu žmogus niekada nesimatavo kraujo spaudimo arba tą darė labai seniai ir pamatė sistolinį rodmenį pakilusį 150 mm Hg, pirmajai pagalbai vaistininkė rekomenduoja išgerti šiltos melisų ar mėtų arbatos su keliais lašiukais valerijono ir skubiai vykti pas gydytoją.

Pirmą kartą diagnozuojant nedidelę AH reikia įsitikinti, kad AKS padidėjimas nėra atsitiktinis. Neteisinga diagnozuoti nedidelę AH pagal vienkartinio AKS matavimo rezultatus. Kraujospūdis matuojamas bent du kartus pirmojo vizito metu ir paskiriami 2-3 pakartotiniai vizitai kas 2-4 savaites.

Kraujospūdžio matuokliai: kaip išsirinkti tinkamą?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai

Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais.

Automatiniai matuokliai

Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu.

Pusiau automatiniai matuokliai

Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes.

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių: naudojimo dažnumą ir tikslumą, matavimo istorijos saugojimo galimybę, ekrano dydį ir duomenų aiškumą, papildomas funkcijas bei kainą ir patikimumą.

Arterinė hipertenzija (AH) - tai liga, kuriai vis dar reikia skirti didelį dėmesį, nes tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, - perspektyviausia priemonė mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą, sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų.

tags: #7 #metu #vaiku #aks #norma

• Idėjos kalėdinėms šventėms
• Vaiko adaptacija darželyje
• tradicijos Masha ir lokys
• Kostiumai vaikams
• Asmenybės bruožai Giedriaus Leleikos