Vaiko teisių apsaugos tarnybos turi aiškų ir tikslų sąrašą, kuriuo vadovaujasi atvykę į šeimas kiekvienu atveju. Jų teigimu, kiekvieną kartą yra pildomos anketos, padedančios įvertinti vaiko grėsmės lygius.

Grėsmės vaikui lygiai yra du

Lygius skiriantis požymis - grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas (pavyzdžiui, pranešimas nepasitvirtino ir pranešimo nagrinėjimas baigtas).

Kaip nustatomas grėsmės lygis

Grėsmės lygis nustatomas užpildžius „Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą“: visuomet yra vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, bus menkai pavojinga paaugliui. Vaiko teisių apsaugos specialistas turi įvertinti ir pažymėti rizikos veiksnius, kurių dalis priskiriami prie aukštos rizikos veiksnių. Aukštos rizikos veiksniai anketoje pažymėti raudonu šauktuku.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas. Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo.

Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Kaip nustatomas II grėsmės lygis

• Vaiko sveikata sutrikdyta, vaikas paguldytas į gydymo įstaigą dėl įtariamo abiejų tėvų ar vienintelio iš turimų tėvų smurto.
• 0-3 metų (arba pagal brandą) vaikas galimai patyrė smurtą iš abiejų ar vienintelio iš tėvų.
• 0-3 metų (arba pagal brandą) vaikas galimai patyrė smurtą iš vieno iš tėvų, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.
• Abu vaiko tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba).
• Vienas iš vaiko tėvų akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba) ir kelia pavojų, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.
• Abiejų vaiko tėvų (arba turimo vienintelio iš tėvų) agresyvus elgesys su vaiku kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei.
• Vienas iš vaiko tėvų agresyviai elgiasi su vaiku, keldamas grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.
• Abu vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų atsisako apsaugoti vaiką nuo jį žalojančio elgesio.
• Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, o tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų atsisako net minimalių pokyčių (kalbama apie tiesioginį pavojų, ne numanomą).
• Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingęs.
• Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
• Vykdant atvejo vadybą šeimoje, nustatyta, kad šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Grėsmės lygiai pagal vaiko amžių

Grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai. II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui - turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Kada paimamas vaikas?

Vaikas iš atstovų gali būti paimtas, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas tarnybos teritoriniam skyriui įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad: jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei; arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.

Vertinant grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į rizikos veiksnius, susijusius su:

• Vaiko funkcionavimu ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: patirtas galimas smurtas iš abiejų atstovų pagal įstatymą, vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą, vaikas serga / yra sužalotas ir nėra gydomas.
• Vaiko atstovais pagal įstatymą ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: abu (arba turimas vienintelis) atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba), abu (arba turimas vienintelis) atstovai pagal įstatymą negali apsaugoti vaiką nuo jį žalojančio elgesio (pavyzdžiui, grasina vaikui, kad atskleidė smurto prieš jį faktus, kaltina patį vaiką dėl patirtos prievartos, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį), abu (arba vienintelis turimas) atstovai pagal įstatymą nevykdo atstovų pareigų (pavyzdžiui, neturi motyvacijos rūpintis vaiku, nuolat palieka vaiką kitų asmenų priežiūrai, netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, neleidžia į švietimo įstaigą, vaikas yra nepageidautinas, varo vaiką iš namų), agresyvus elgesys su vaiku (pavyzdžiui, grasina sumušti, nuskriausti vaiką, nekontroliuoja savo elgesio su vaiku, tampo vaiką už drabužių, vaiką palieka be priežiūros).
• Tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: neigiamas santykis su vaiku (pavyzdžiui, nekenčia vaiko, šlykštisi juo, ignoruoja, užtikrina tik fizinių vaiko poreikių patenkinimą, kaltina vaiką dėl šeimoje kylančių problemų), vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos (pavyzdžiui, vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau tėvai nesikreipia / nepriima pagalbos arba nesuvokia, kad tokia pagalba reikalinga (dėl galimų psichikos sveikatos sutrikimų), vaikas pagal amžių ir brandą neturi higienos įgūdžių, konfliktiška šeimos aplinka, vaikas izoliuojamas nuo socialinės aplinkos.
• Socialine aplinka ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai (pavyzdžiui, būstas neatitinka net bazinių higienos normų, ypatinga nešvara, veisiasi kenkėjai, atviri elektros laidai).

Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus bei tais atvejais, kai kartu nustatomi ir aukštos rizikos veiksniai pagal vaiko amžių, kaip keliantys grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei.

Smurtas ir nepriežiūra: kas tai?

Vaikui nesaugu aplinkoje, kurioje smurtaujama. Smurtu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą laikomas:

• Fizinis smurtas (tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas).
• Psichologinis smurtas (tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kita nefizinio kontakto elgsena dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas).
• Seksualinis smurtas (tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.)
• Nepriežiūra - atstovų pagal įstatymą ar už vaiką atsakingo asmens nuolatinis vaiko būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.

Tai, kad smurto žymių nesimato, nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, nes psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl ir vertinama aplinkybių visuma.

Vaikui iki 6 metų nesaugu likti vienam be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Tėvai, globėjai yra atsakingi už vaiko auginimą ir auklėjimą, už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą ir jie, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, turi įvertinti vaiko savarankiškumą ir gebėjimą, pavyzdžiui, grįžti savarankiškai vienam iš mokyklos.

Vaikui nesaugu aplinkoje, kurioje vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagas. Jei šventėje ar kur kitur, kur yra vaikų, vartojamas alkoholis, bent vienas iš tėvų arba bent vienas asmuo (gebantis ir galintis pasirūpinti vaiku) turėtų jo nevartoti, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. Tačiau primintina, kad vaiko atstovai pagal įstatymą - tėvai, globėjai. Jei kas nutiktų vaikui, reiktų vykti į gydymo įstaigą, atstovauti vaiką, priimti svarbius su vaiko sveikata ar gyvybe susijusius sprendimus, galų gale objektyviai įvertinti situaciją, tai padaryti išgėrusiam asmeniui gali būti sudėtinga (kiek yra sėdančių neblaivių prie vairo, nors savo jėgas vairuoti vertinta labai gerai ir mano, kad alkoholis neturi tam įtakos).

Vaiko paėmimas iš šeimos: kraštutinė priemonė

Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti vaiką. Ne visos šeimos tinkamai užtikrina savo vaikų geriausius interesus, tačiau vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė, siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus. Tik išnaudojus priemones padėti šeimai ir nesant teigiamų socialinio darbo su šeima rezultatų arba tėvams atsisakant priimti pagalbą, vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti. Vaiko paėmimas iš šeimos padeda apsaugoti vaiką nuo pakartotinio prieš jį smurtavimo. Tuo tarpu vaiko palikimas nesaugioje aplinkoje, kurioje jis patiria psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą, gali sukelti jam ilgalaikių tiek fizinių, tiek psichologinių neigiamų padarinių.

Anketos kaip įrankis vertinant vaiko raidą ir poreikius

Anketos - tai įrankis, leidžiantis įvertinti įvairius vaiko aspektus, pradedant jo emocine būsena ir baigiant pažanga ugdymo procese. Šiame straipsnyje aptarsime anketų pavyzdžius, skirtus vaikams, tėvams ir pedagogams, siekiant geriau suprasti vaiko raidą ir poreikius.

Anketos tėvams apie vaiko pažangą ir pasiekimus ikimokykliniame ugdyme

Šios anketos tikslas - išsiaiškinti tėvų požiūrį apie vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo tendencijas ikimokykliniame ugdyme bei nustatyti pasitaikančias problemas.

• Kiek ir kodėl ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingas pasiekimų ir pažangos vertinimas?
• Kaip dažnai su grupės pedagogėmis aptariate vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimą?
• Kokias dokumentavimo formas naudoja pedagogai vertindami Jūsų vaiko pažangą ir pasiekimus? (Stebėjimo aprašai, Darbelių pavyzdžiai, Nuotraukos, Filmuota medžiaga, Vertinimo lentelės, Refleksijos užrašai)
• Kokias informavimo priemones renkasi pedagogai norėdami informuoti Jus apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus? (Individualūs susitikimai/pokalbiai, Tėvų susirinkimai, Rašytinės formos (laiškai, elektroninis paštas), Telefoniniai pokalbiai)
• Kurios informavimo formos Jums priimtiniausios?

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra būtinas vaiko ugdymui. Esminiai aspektai:

• Vieningi tikslai ir taisyklės: Turi būti siekiama vieningų tikslų ir laikomasi tų pačių taisyklių.
• Tėvų informavimas: Nuolatinis tėvų informavimas apie vaiko pasiekimus ugdo supratimą apie veiklą darželyje.
• Dalyvavimas projektuose: Dalyvaudami projektuose tėvai jaučiasi svarbūs, reikšmingi, įvertinti, išgirsti.
• Bendravimo formos: Individualūs pokalbiai su tėveliais, pasakojant apie vaiko pasiekimus, aptariant svarbius aspektus. Taip pat svarbu sudaryti pokalbių grafiką, kai tėvai turi galimybę susitikti individualiai su pedagogu.
• Vaikų darbų aplankai: Sudaryti vaikų darbų aplankus su komentarais, tiek vaikų, tiek savo. Pateikti juos tėvams bendrų susitikimų metu.
• Kvietimas į veiklą: Kviesti tėvus dalyvauti bendroje veikloje, atlikti tam tikras užduotis su vaiku; pateikti filmuotą medžiagą ar vaikų veiklos nuotraukas; vaikų samprotavimus talpinti į darželio laikraštuką.

Didžioji dalis tėvų neturi laiko nė paklausti, kaip vaikui sekasi. Dažnai tenka įkalbinėti. Nenorinčius dalyvauti vertinimo procese įprašinėju. 50 proc. tėvų adekvačiai reaguoja, 50 proc. vertininimas visai neįdomus. Juos reikia įtikinėti, kad užpildytų savo vaiko vertinimo lenteles.

Individualiai bendrauju. Individualūs pokalbiai su tėveliais. Pravedu su tėvais individualius pokalbius. Papasakoju apie vaiko pasiekimus, aptariame kai kuriuos svarbius aspektus. Individualiu pokalbiu su tėvais metu aptariame vaiko elgesį namuose ir darželyje.

Rudenį ir pavasarį tėvai užpildo anketą apie savo vaiko pasiekimus ir pažangą pagal kompetencijas. Pedagogai sudarė vaiko veiklos ir pasiekimų vertinimo anketas, kurias rudenį ir pavasarį pildo tėvai, po to pedagogai. Anketa apie ugdytinį, pasiekimai aptariami individualiai pokalbių metu. Atsako į anketinius klausimus.

Vaiko pasiekimų aplanke tėveliai parašo trumpai apie vaiką: pomėgiai, bendravimas, sveikata ir t.t. (pradėjus lankyti grupę). Tada rugsėjo mėnesį pažymi, ką jų vaikas geba atlikti, pagal kompetencijas pliusų-minusų sistema, o ką tik dar siekia atlikti, bet dar negeba.

Sudarau vaikų darbų aplankus su komentarais, tiek vaikų, tiek savo. Pateikiu juos tėvams bendrų susitikimų metu. Kviečiu tėvus dalyvauti bendroje veikloje, atlikti tam tikras užduotis su vaiku; pateikiu filmuotą medžiagą ar vaikų veiklos nuotraukas; vaikų samprotavimus talpinu į darželio laikraštuką.

Sudarome pokalbių grafiką, kai tėvai turi galimybę susitikti individualiai su pedagogu. Vieną kartą per mėnesį vyksta individualūs pokalbiai su tėvais, vaikai namo parsineša savo dienoraščius, kuriuose pedagogas fiksuoja pastebėjimus, bei savo darbų aplankus, kuriais gali pasidžiaugti visa šeima.

Emocinės sveikatos svarba

Bendrovės „Circle K“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 (59 proc.) respondentų nuomone, per mažai dėmesio vaikų gerai emocinei sveikatai užtikrinti skiriama ir ikimokyklinėse bei mokyklinėse ugdymo įstaigose. Kiek daugiau nei kas trečias (36 proc.) respondentas nurodė manantis, jog ir pats tam skiria per mažai dėmesio. Vertindami to priežastis beveik 4 iš 10 (37 proc.) respondentų nurodė, kad jiems trūksta informacijos, ką ir kaip reikėtų daryti, 41 proc. stinga kantrybės, o net 56 proc. trūksta laiko savo vaikų gerai emocinei sveikatai užtikrinti.

„Galima pasidžiaugti, kad tėvai vis atsakingiau vertina vaikų emocinės sveikatos svarbą, kuri atsidūrė greta tokių aukštai vertinamų prioritetų kaip saugi aplinka ir ugdymas. Nepaisant to, matome būtinybę ir toliau edukuoti tėvus bei globėjus šia tema. Apklausa parodė, kad svarbu ne tik žinoti, ką ir kaip reikėtų daryti, tačiau reikalingas ir gilesnis tėvų bei globėjų įsitraukimas, kantrybės ugdymasis ir, žinoma, galimybė skirti daugiau laiko“, - konstatuoja visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė.

Daugiau nei 7 iš 10 (74 proc.) respondentų sako savo vaikų gerą emocinę sveikatą užtikrinantys stengdamiesi atpažinti ir priimti skirtingas vaiko emocijas, daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodo skatinantys vaiką kalbėti apie patiriamus jausmus, o daugiau nei kas antras (57 proc.) stengiasi praleisti kuo daugiau laiko kartu su vaiku.

„Nors visuomenė jau pradeda suvokti emocinės sveikatos svarbą ir reikšmę, su dideliais iššūkiais dažnai susiduriame sunkumų patiriančiose šeimose. Dažnu atveju sudėtingoje aplinkoje augančių vaikų emocinė sveikata būna prasta - neretai tėvai negeba patenkinti net bazinių vaiko poreikių, tad emocinė sveikata tampa antraeiliu dalyku. Tokiose šeimose ir aplinkoje augantiems vaikams stengiamės padėti savo veikla, o jų geros emocinės sveikatos užtikrinimas yra mūsų vienas prioritetų“, - atskleidžia R. Dičpetrienė.

Suaugusiųjų elgesys lemia vaikų emocinę sveikatą

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologės Silvestros Markuckienės teigimu, dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai patys išmoks valdyti savo emocijas, tačiau mokymasis jas kontroliuoti yra sudėtingas procesas, kuriam reikia skirtingų įgūdžių - dėmesio išlaikymo, planavimo, išvystytų pažintinių gebėjimų ir kalbos.

„Vaikams šie įgūdžiai formuojasi skirtingu metu ir tempu. Be to, gebėjimas valdyti neigiamus jausmus priklauso nuo temperamento, aplinkos, kurioje vaikas auga, vidinių būsenų, pavyzdžiui, nuovargio ar alkio. Todėl tėvai, mokytojai ar globėjai išlieka pačiais svarbiausiais žmonėmis, vaikams mokantis valdyti savo jausmus“, - sako ji.

Pašnekovė pabrėžia, kad emocijų valdymo įgūdžių tėvai arba globėjai turėtų mokyti nuo mažens. Pirmiausia reikėtų padėti vaikui išmokti atpažinti ir įvardinti patiriamus jausmus: laimę, liūdesį, pyktį, baimę ar smalsumą. Šiame procese padeda įvairūs knygų personažai, žaislai.

„Vaikai nori būti mylimi, todėl kiekvieną kartą, kai parodote, koks vaiko elgesys jums patinka, tikėtina, kad jis taip elgsis ir toliau. Tyrimai rodo, kad įvairios bausmės ir rėkimas ar demonstratyvus ignoravimas tik pablogina vaiko elgesį bei emocinę sveikatą. Visuomet geriau mokyti per pozityvius pavyzdžius“, - pataria psichologė.

Taip pat svarbu suvokti, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį, todėl patys turime būti pavyzdžiu. Pasak S. Markuckienės, sunku išmokyti ar išreikalauti iš vaiko to, ko nemokame patys, tad supratimas apie vaiko raidos ypatumus labai padėtų. Pavyzdžiui, dvimetis tikrai turės stipraus pykčio momentų. Tokiame amžiaus tarpsnyje vaikas dar neturės gebėjimų valdyti emocijas, net jei liepsime ar nubausime, tad jį nuraminti pačiam nesupykstant būtų geriausias sprendimas.

tags: #anketa #tevams #apie #vaiko #sveikata

• Ovuliacijos sutrikimų priežastys
• Svarbiausia apie nėštumo planavimą
• Kaip gimsta apkalbos
• Verslo kelionė: Algimantas Jablonskas
• Suprasti kūdikio pasyvumą