Antrojo vaiko atėjimas: ką reikia žinoti
Antrojo vaiko atėjimas: ką reikia žinoti
Antrojo vaiko laukimas - tai ypatingas metas, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir daugybės klausimų bei naujų iššūkių. Nors patirtis su pirmuoju vaiku suteikia tam tikrą pasitikėjimą, antrasis nėštumas ir vaiko auginimas dažnai skiriasi nuo pirmojo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos vertėtų žinoti prieš susilaukiant antrojo vaiko, taip pat pateiksime informacijos apie naujagimio priežiūrą ir neišnešiotų kūdikių ypatumus.
Pasiruošimas antram vaikui
Nėra idealiai tinkamo laiko susilaukti antrosios atžalos. Kad ir kada antras kūdikis išvystų pasaulį, namuose bus sumaišties ir netikėtumų. Svarbu atsiminti, kad antras nėštumas nebus toks pat kaip pirmasis. Kai laukiatės pirmo vaiko, turite laiko rūpintis savimi, tačiau laukiantis antrojo, po namus jau bėgioja mažylis, tad rytiniai vaisiniai kokteiliai gali tapti reta prabanga.
Taip pat svarbu suprasti, kad neįmanoma idealiai paruošti pirmo vaiko antrojo atėjimui. Joks perskaitytų knygų ar aplankytų paskaitų skaičius negali padėti idealiai pasiruošti kūdikio gimimui. Pirmagimis įpras ir galiausiai pamils jaunesnįjį, tačiau pradžia gali būti sunkoka. Kai laukiatės pirmo vaiko, pasaulis sukasi aplink jus ir būsimą kūdikį, tačiau laukiantis antrojo, dėmesio kur kas mažiau.
Jei norite antrą kartą pastoti, svarbu atsipalaiduoti. Galbūt ne vienerius metus bandėte pastoti pirmą kartą, tačiau su antruoju nėštumu gali būti visiška kitaip. Atsipalaidavimas bus į naudą jūsų psichikai ir apskritai gyvenimui, kai turėsite jau du vaikus.
Viena iš dažniausių klaidų, kurią daro tėvai, yra vyresnio vaiko išvežimas pas senelius gimdymo metu. Tokia taktika yra bloga, nes kai vaikas grįžta, namai jau būna pasikeitę, jo vieta užimta. Tai gali sukelti didelę traumą vyresnėliui. Vyresnėlis yra visateisis šeimos narys, todėl iki pat pabaigos turėtų dalyvauti jos gyvenime.
Svarbu pabrėžti, kad vyresnėlis bus ne mažiau svarbus, nei yra dabar. Nėštumo mėnesiai - tai metas, kai galima paruošti vaiką naujam vaidmeniui - vyresnio brolio ar sesers. Pasakykite jam, kad jis galės savo broliuką ar sesutę daug ko išmokyti, nes iš pradžių jis bus labai mažas ir nieko nemokės.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsiminti, kad visi patarimai yra bendro pobūdžio. Jei vyresnysis vaikas elgiasi agresyviai su jaunėliu, svarbu parodyti, kad suprantate jo pyktį ir kad jį mylite. Negalima sakyti: „Nepyk“, nes tai reiškia tą patį, ką „nejausk“, o vaikas negali nejausti.
Kai kurie tėvai galvoja, kad reikia kuo geriau paruošti pirmagimį ir tikisi, kad šis iškart pamils broliuką arba sesutę, o namuose vyraus ramybė. Tačiau neįmanoma taip paruošti vyresnio vaiko, kad jis nepavydėtų jaunėliui tėvų meilės bei dėmesio. Neįmanoma išvengti konfliktų, pavydo scenų ar vyresniojo „sumažėjimo”.
Norint sumažinti rūpesčius, rekomenduojama palaukti, kol pirmagimis paūgės ir taps savarankiškesnis. Taip pat svarbu pasiruošti fiziškai ir psichologiškai antrojo vaiko atėjimui. Moteriai po gimdymo reikėtų palaukti bent aštuoniolika mėnesių - tai yra, pusantrų metų.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių amžiaus skirtumas didesnis, turi daugiau galimybių pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Kai amžiaus skirtumas tarp vaikų didesnis, tėvai gali kiekvienam vaikui skirti daugiau laiko ir pasirūpinti jų edukavimu ankstyvame amžiuje.
Taip pat svarbu pasiruošti finansiškai. Susilaukus kūdikio, banko sąskaitos ima tuštėti greičiau, nei mes tikimės. Prieš pastojant, vertėtų pasitaupyti daugiau pinigų.
Prieš nuspręsdami pastoti antrą kartą, skirkite laiko antrajai pusei ir judviejų santykiams, pamėginkite susigrąžinti aistrą, kuri gimus pirmagimiui ir atsiradus daugiau rūpesčių natūraliai išblėsta.
Pirmojo gyvenimo mėnesio pasiekimai
Gimus naujagimiui, ypač jei jis pirmasis vaikas šeimoje, kyla daug klausimų: kiek jis miegos, valgys, ar reikia jam žaislų. Per pirmą mėnesį naujagimis priauga apie 500-600 g svorio. Į ūgį per mėnesį mažylis stypteli 1-3 cm.
Kūdikis maitinamas taip dažnai, kaip nori - ar kas valandą, ar kas tris. Per parą skirtingi naujagimiai turi skirtingus maitinimo poreikius: vienas yra maitinamas 6-8, o kitas - ir 10 kartų. Žindančioms mamoms reikėtų vengti aštrių produktų, konservuoto maisto, rinktis šviežią, visavertį maistą.
Pirmą mėnesį galima stebėti naujagimių refleksus. Jei vaikas gerai čiulpia - vadinasi, yra sveikas, gerai vystosi. Sveiki naujagimiai turi refleksą, kai paguldytas ant pilvo kniūbsčias mažylis pasuka galvą į šoną, kad neuždustų.
Sveikas vaikas verkia, kai nori valgyti, kai dėl tam tikrųjų priežasčių jaučia nepatogumą, jam diegia pilvą arba būna pasiilgęs artumo, šilumos. Paimti ant rankų ir priglausti mažylį - patikimas būdas nuraminti.
Nuo gimimo vaikas reaguoja į šviesą, į garsą. Jeigu nėštumo metu nuolat klausėtės tam tikros muzikos ar dainavote dainas, gimęs vaikas jas pažins ir sureaguos išgirdęs. Baigiantis pirmam mėnesiui kūdikis jau pradeda fiksuoti žvilgsnį, gali sąmoningai nusišypsoti.
Kūdikį maudykite kas 2 dienas, nors yra šeimų, kurių atžaloms tinka ir patinka kasdienės maudynės. Po gimimo kūdikio oda gali sausėti, šerpetoti, taigi, naudokite atitinkamas priemones.
Neišnešioti kūdikiai: ypatingi rūpesčiai ir priežiūra
Ankstukas - tai netikėtai anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs ypatingas mažylis, kuris, nors trapus ir toks mažas, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas kūdikis yra gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jo svoris gali siekti vos 500 gramų.
Ankstukams būdingi tam tikri bruožai: nestabili kūno temperatūra, itin plona ir sausa oda, neritmiškas kvėpavimas, nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas. Šie požymiai yra normalūs ankščiau gimusiam kūdikiui.
Gimus ankstukui, tėvus užgriūva kaltės jausmas - kas buvo padaryta ne taip? Tiesa ta, jog ankstuko gimimas gali ištikti bet kurią mamą. Dažnu atveju gydytojai net negali nustatyti, kas lėmė, jog naujagimis gimė anksčiau nustatytojo termino.
Ankstukams mamos pienas - gyvybiškai svarbus ir padedantis mažyliams greičiau užaugti. Jeigu kūdikis gimė iki 30-32 savaičių, jis dar negali žįsti ir turi būti maitinamas per zondą, tačiau bet koks jo motinos pieno kiekis jam bus labai naudingas.
Pirmosios ankstukų maudynės vyksta dar ligoninėje. Kai mažylis yra perkeliamas į naujagimių ligų skyrių, maudyti pradedama reguliariai - maždaug 1 kartą per savaitę. Vanduo vonelėje laikomas kūno temperatūros.
Sauskelnių patariama itin aukštai neužkelti, kad naujagimiui būtų patogu šlapintis. Ankstukai šlapinasi kas 1-2 val., o tuštintis gali po kiekvieno maitinimosi, tad sauskelnes rekomenduojama reguliariai keisti kas 2-3 val.
Miegas ankstukams - gyvybiškai svarbus ir suteikiantis jėgų užaugti, tad tėvelių pareiga užtikrinti, kad ankstuko miegas būtų kuo kokybiškesnis.
Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės.
Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu.
Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereikėtų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės.
Naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Prieš grįžtant namo, svarbu pasirinkti pediatrą (šeimos gydytoją).
Dažniausios ankstukų sveikatos problemos
Nors anksčiau pasirodę naujagimiai stipriai kovoja už savo gyvybę, tačiau yra trapūs ir imlesni įvairioms ligoms bei sveikatos iššūkiams. Tarp dažniausių ankstukų sveikatos problemų minimi:
- Kvėpavimo sutrikimai: pasireiškia dėl nesubrendusių plaučių.
- Kvėpavimo apnėja: ilgesnė nei 15-20 sekundžių kvėpavimo sutrikimo pauzė.
- Bradikardija: sulėtėjęs širdies plakimas (žemiau 100 tvinksnių per minutę).
- Gelta: odos ir akių pageltimas dėl bilirubino kaupimosi kraujyje.
- Nekrozinis enterokolitas: žarnyno liga, kurios metu nyksta žarnų gleivinė.
- Atviras arterinis latakas (AAL): širdies yda, kai jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos išlieka atvira.
- Bronchopulmoninė displazija: lėtinė plaučių liga, atsirandanti dėl neišsivysčiusių plaučių.
- Sepsis: bakterinė infekcija kraujyje.
- Cianozė: odos ir gleivinių pamėlynavimas dėl nepakankamo deguonies kiekio kraujyje.
Dauguma šių būklių yra laikinos ir išnyksta kūdikiui augant, tačiau visada svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir konsultuotis su gydytoju.
Valstybės parama auginantiems vaikus
Gimus ankstukui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Taip pat išmokama vienkartinė 605 eurų dydžio išmoka gimus vaikui.
Motinystės išmoka 2024 m. sausio mėnesį negali būti mažesnė nei 392 eurai. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo.