Aplinkos poveikis vaiko raidai
Aplinkos poveikis vaiko raidai
Aplinka, kurioje auga vaikas, turi didžiulę įtaką jo fizinei, psichologinei ir socialinei raidai. Aplinka suprantama plačiąja prasme - tai ne tik fizinė aplinka (oras, vanduo, gamta), bet ir socialinė aplinka (šeima, mokykla, bendruomenė). Šiame straipsnyje aptariamas aplinkos poveikis vaikų raidai, atkreipiant dėmesį į pagrindinius iššūkius ir galimybes gerinti vaikų gerovę.
Pojūčių ir suvokimo svarba
Pirmasis aplinkos ir pasaulio suvokimas ateina per pojūčius, todėl labai svarbu kuo daugiau juos lavinti. Yra 5 pagrindiniai pojūčiai: klausa, rega, skonis, uoslė ir lytėjimas. Labai svarbu, kad vaikas pirmame septynmetyje turėtų galimybę patirti kuo daugiau ir įvairesnių pojūčių.
Kuo daugiau vaikas turi galimybių natūraliai vystyti savo pojūčius, tuo daugiau smegenų ryšių susidaro, tuo daugiau smegenų ląstelių bus panaudota tolesniame vaiko gyvenime, o tai užtikrins geresnius jo pažintinius procesus (tarp jų ir mąstymą). Kai vaikas liečia tam tikrą daiktą, medžiagą, iš šio santykio atsiranda pojūtis. Informacija, atėjusi iš pojūčių, yra „apdorojama“. Tada ateina suvokimas.
Apdorodamas tuos pojūčius, juos suvokdamas ir „suklasifikuodamas“ vaikas formuoja autentišką savo identitetą, susidaro pojūčių, jausmų paletę. Jei vaikas neturi pakankamai medžiagos susidaryti savo pojūčių ir jausmų paletės, o yra „įkrautas“ informacija, dirgikliais, ateinančiais iš išorinio pasaulio (televizija, jos vaizdai ir keliami jausmai, internetas), jis iš šių priemonių išmoksta „gatavų“ šablonų, reakcijų, nesusiformuoja kaip autentiška asmenybė, mąsto ir jaučia šabloniškai (reaguoja į situacijas kaip reagavo filme ir pan.). Tokiam žmogui sunku suvokti savo jausmus, jis neturi gero ryšio su pačiu savimi.
Nesuvokus situacijos ir to, ko ji reikalauja, žmogui sunku priimti emociškai teisingą sprendimą. Jei jis negeba jausti savęs, jam sunku jausti ir kitą žmogų, jį suprasti, teisingai suvokti situaciją. Šis gebėjimas paprastai yra apibrėžiamas kaip žmogaus emocinis intelektas.
Televizijos įtaka vaiko raidai
Įjungtas televizorius, transliuojantis besikeičiančius vaizdus bei garsus, yra stiprus dirgiklis - natūralu, kad kūdikis į jį reaguoja. Ypač kūdikiai domisi reklama, nes reklaminiame klipe pateikiama maksimaliai koncentruota vaizdo (ryškūs, besikeičiantys paveikslėliai) ir garso informacija, pasižyminti intensyviu emociniu poveikiu. Pastebėkite, kad nereguliuojant garso, reklaminiai klipai visuomet yra garsesni nei po jų rodoma laida ar filmas.
TV vaizdai patrauklūs mažyliams, nes jie spalvingi, triukšmingi ir greitai kintantys. Jie pritraukia vaikų dėmesį dėl dviejų priežasčių: ankstyvojoje vaikystėje dėmesys yra selektyvus - susidomiu tuo, kas man malonu ir įdomu. Visus šiuos reikalavimus atitinka TV.
Pernelyg intensyvus dirginimas kūdikiui daro daug didesnę žalą nei suaugusiam žmogui. Kalbant apie jutiminių pojūčių dirginimą svarbu pabrėžti, kad vaikystėje visi pojūčiai yra kur kas intensyvesni (tiek vaizdo, tiek garso ar skonio išgyvenimas). Norint, kad vaiko pojūčiai neatbuktų, reikia stengtis, kad vaiko aplinka būtų kuo natūralesnė ir ramesnė: vaiką suptų natūralios ramios spalvos, natūralūs garsai, kvapai, skoniai. Pernelyg intensyvus dirginimas juos paprasčiausiai atbukina. Juk prisivalgę saldainių ir po to atsikandę obuolio, nejaučiame obuolio saldumo, tik rūgštumą. Taip yra ir su visais pojūčiais.
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis pritildytas televizoriaus garsas mažylį tik užliūliuoja, migdo. 2-3 mėnesių kūdikis jau atkreipia dėmesį - pasuka galvytę į šviečiantį ekraną. Dar po dviejų mėnesių vaikas atkreips dėmesį į tai, kad ekrane kažkas juda. Ryšys tarp matomo ir juntamo atsiranda labai anksti.
Sakoma, kad kūdikiai neskiria realaus gyvenimo nuo vaizdinių TV. Patys mažiausieji žiūrovai linkę susitapatinti su pagrindiniu filmuko veikėju ir vėliau ilgai išgyvena tai, ką matė. Todėl kartais labai jaudinasi dėl herojų nesėkmių. Tik 3-4 m. vaikas pradeda suprasti vaizduotės ir realybės skirtumą.
Vaikai vystosi skirtingai: vienas 4,5 mėnesių kūdikis jau mėgina ropoti, o kitas - dar 3-4 kartus per dieną miega apsižiojęs motinos krūtį… Todėl labai skirtingu laiku ir skirtingo amžiaus vaikai pradeda domėtis TV vaizdiniais. Taigi vienareikšmiškai atsakyti, KADA kūdikis suvokia TV vaizdinius, gana sunku.
Sudėtingus personažų pavadinimus besimokantys kalbėti vaikai puikiai įsimena. Juk jiems visi žodžiai yra lygiai vienodo sudėtingumo, juk jie mokosi.
Vaikams, dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, atrofuojasi erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai. Šiek tiek vyresnis 1-3 metų vaikas gali žiūrėti iki pusvalandžio. Vyresni darželinukai gali vaikams skirtas laidas žiūrėti jau valandą. Sudėtingesnius TV produktus galite siūlyti nuo pačios mažumės, tačiau reikalingas tėvelių paaiškinimas.
1,5-3 metų mažylis jau suvokia siužetą, tačiau kad jį suprastų tinkamai, reikia, kad suaugusieji paaiškintų. Stenkitės nepalikti vaiko vieno su įjungtu televizoriumi ar vaizdo grotuvu. Vaikučiui dar labai trūksta žodžių, kad galėtų išreikšti savo jausmus.
Televizorius tegali duoti pakaitalus tų dalykų, kurie geriausi yra natūralūs ir gyvi. Tam, kad vaikas išmoktų šią informaciją analizuoti ir adekvačiai ją priimti, jis turi turėti išvystytą suvokimą bei kritinį mąstymą, o tam reikalingi gerai išvystyti, suvokti pojūčiai ir jausmai.
Dabartiniame kasdieniame gyvenime yra labai daug virtualios realybės, kuri mus įtikinėja tam tikrais dalykais, kurių iš tiesų nėra. Dabartiniam suaugusiajam, užaugusiam kitomis sąlygomis (kuomet pasaulio pažinimas formavosi natūralesnėmis priemonėmis), daug lengviau atsirinkti tarp tikro ir virtualaus/netikro. Kad šių dienų vaikas užaugtų turėdamas adekvatų santykį su tuo, kas tikra, o kas ne, labai svarbu, kad jis išgyventų kuo daugiau tikrų, neiškraipytų įspūdžių pirmame septynmetyje, juos „perdirbęs“ ir tinkamai suvokęs.
Vaikas į pasaulį ateina jau turėdamas tiek smegenų ląstelių, kiek jų turės visą gyvenimą. Tačiau nerviniai ryšiai, lemiantys vaiko atmintį, mąstymą, kalbą, motoriką dar tik formuojasi. Nerviniai ryšiai formuojasi per vaiko kontaktą su aplinka, per pojūčių ir jausmų vystymą.
Pastaruoju metu pastebiu, kad šeimose formuojasi keli požiūriai į televiziją: vieni laiko televizorių įjungtą visą dieną, mano, kad žiūrėdami įvairias informacines laidas jie plečia savo žinias, tobulėja (įvairūs discovery, geography ir kiti kanalai). Kita dalis šeimų atsisako televizoriaus, nes mano, kad tai tik laiko švaistymas, psichinių procesų ir pojūčių bukinimas. Kitos šeimos stengiasi žiūrėti tik žinias ir labai minimaliai, dar kiti žiūri tik pramogines laidas, kad atsipalaiduotų ir t.t.
Vaikas - pats mažiausias ir labiausiai priklausantis šeimos narys. Jei šeimoje vyrauja vienas ar kitas požiūris į televiziją, tuomet ir vaikas taip suvoks televizijos naudą ar žalą.
Gaila, bet šiuolaikinis gyvenimo tempas, pasikeitusios kai kurios vertybės verčia tėvelius pasielgti ne visada taip, kaip geriausia vaikui. Dažnai jiems trūksta laiko pabūti kartu, rūpesčiai taip prislegia, kad nebeturi jėgų su vaiku pažaisti, paskaityti knygelę ar kitaip užsiimti. Tuomet šie filmukai („Teletabiai“, „Paslapčių sodas“) yra geriausia išeitis. Jie ramūs, paremti vaiko raidos principais, nesukelia per stiprių emocijų, trunka trumpai ir pan. Saikingas filmukų apie teletabius ir tomblibukus žiūrėjimas vaikams nedaro didelės žalos. Beje, šie animaciniai filmai nėra skirti vien tik protiškai atsilikusiems vaikams. Jie skirti visiems vaikams.
Pati auginu sūnelį ir ne visuomet galiu jį apsaugoti nuo televizijos. Šie filmukai tiesiog prikausto jį prie televizoriaus. Daug esu skaičiusi apie televizijos žalą vaikeliui ir pati esu įsitikinusi neigiama televizijos įtaka sūnaus emocinei būsenai (tampa irzlesnis, sunkiau susitarti, kad filmukų pakaks, o vėliau jam pačiam sunkiau susirasti įdomios veiklos ir t.t.). Patarčiau tėveliams žinoti apie televizijos žalą ir stengtis vaikus apsaugoti.
Jei mėgsta žiūrėti televizijos laidas, lai prisimena savo vaiką, nes net buvimas tame pačiame kambaryje jau turi įtakos, jie viską krauna į savo galveles, išgyvena. Jei vis dėlto televizorius įjungtas, būkite šalia ir stebėkite, ką vaikai žiūri, kaip jaučiasi, ką išgyvena, tuo pačiu metu ar vėliau aptarkite turinį (ypač tada, kai filmukas buvo žiūrėtas ne pagal savo amžių), pasikalbėkite, ribokite laiką. Jei teko vaikeliui ilgiau pažiūrėti filmukų, pasistenkite vėliau su juo ilgiau pabūti, pasikalbėti, papaišyti ir pažaisti, kad būtų šiokia tokia kompensacija.
Fizinės aplinkos poveikis
Fizinė aplinka daro tiesioginį poveikį vaikų sveikatai. Švarus oras ir vanduo yra būtini vaikų vystymuisi, o užterštumas gali sukelti kvėpavimo takų problemas, alergijas ir kitas ligas. Triukšmas ir per didelis apšvietimas gali neigiamai paveikti vaikų miegą ir koncentraciją. Saugi ir žalia aplinka skatina fizinį aktyvumą ir mažina traumų riziką.
Oro kokybė
Oro kokybė yra svarbus veiksnys, turintis įtakos vaikų sveikatai. Vaikai yra ypač pažeidžiami oro taršos, nes jų plaučiai dar vystosi, o kvėpavimo dažnis yra didesnis nei suaugusiųjų. Oro tarša gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas, astmą ir kitas lėtines ligas.
Vandens kokybė
Švarus vanduo yra būtinas vaikų hidratacijai ir apsaugai nuo infekcinių ligų. Užterštas vanduo gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, odos ligas ir kitas sveikatos problemas. Svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų prieigą prie švaraus geriamojo vandens ir tinkamų sanitarijos sąlygų.
Triukšmas ir apšvietimas
Triukšmas ir per didelis apšvietimas gali neigiamai paveikti vaikų miegą ir koncentraciją. Triukšmas gali sukelti stresą ir trukdyti vaikų mokymuisi.
Saugi ir žalia aplinka
Saugi ir žalia aplinka skatina fizinį aktyvumą ir mažina traumų riziką. Vaikai turėtų turėti galimybę žaisti lauke saugiose ir prižiūrėtose vietose. Parkai, žaidimų aikštelės ir žaliosios erdvės skatina fizinį aktyvumą, kuris yra būtinas vaikų sveikatai ir gerovei. Moksliniai tyrimai įrodo, kad žmonės, daugiau laiko vaikystėje praleidę gamtoje suaugę pasižymi stipresnėmis aplinkosauginėmis nuostatomis, labiau linkę tausoti aplinką.
Socialinės aplinkos poveikis
Socialinė aplinka, kurioje vaikai auga, taip pat turi didelį poveikį jų sveikatai. Palaikantys ir rūpestingi santykiai su šeima, draugais ir bendruomene yra būtini vaikų emocinei ir psichinei gerovei. Prieiga prie kokybiškos švietimo ir sveikatos priežiūros yra būtina vaikų vystymuisi. Saugumas ir apsauga nuo smurto yra būtini vaikų gerovei.
Šeimos įtaka
Šeima yra svarbiausia socialinė aplinka vaikams. Palaikantys ir rūpestingi santykiai su tėvais ar globėjais yra būtini vaikų emocinei ir psichinei gerovei. Vaikai, kurie jaučiasi saugūs ir mylimi, yra labiau linkę būti atsparūs stresui ir sunkumams.
Mokyklos aplinka
Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka vaikams. Mokykloje vaikai mokosi, bendrauja su draugais ir mokytojais, įgyja socialinių įgūdžių. Svarbu, kad mokykla būtų saugi ir palaikanti aplinka, kurioje vaikai jaustųsi gerbiami ir vertinami.
Bendruomenės įtaka
Bendruomenė taip pat daro įtaką vaikų sveikatai. Bendruomenės, kuriose yra saugios žaidimų aikštelės, parkai ir kitos rekreacinės galimybės, skatina fizinį aktyvumą ir socialinę sąveiką.
Neigiamas interneto poveikis
Šių dienų žmogus vis daugiau laiko praleidžia internete, kur kasdien susiduria su tam tikrais iššūkiais fizinei ir psichinei sveikatai. Specialistus ypač neramina didėjantis vaikų ir paauglių naudojimosi internetu laikas ir įsitraukimo į skaitmeninių technologijų pasaulį gylis. Problema yra ne pats interneto naudojimas, o jo apimtis, skaitmeninės higienos nesilaikymas. Tam tikrais atvejais iššūkių kelia ir jo turinys: internete vaikams atsiveria specifinių elgesio priklausomybių - azartinių lošimų ar pornografijos - rizika, mokslininkai kalba apie skaitmeninės aplinkos įtaką greitos eigos lyties disforijos formavimuisi. COVID-19 pandemijos metu, kai mokymo procesas nusikėlė į nuotolį, ir vaikai turėjo keletą valandų praleisti prie ekranų, išryškėjo pernelyg intensyvus informacinių technologijų naudojimo daroma neigiama įtaka vaikų fizinei ir psichinei sveikatai.
Kaip atpažinti neigiamą interneto poveikį?
Mokyklinio amžiaus vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį ugdymo įstaigoje, tad neabejotinai prie neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos turėtų prisidėti ir mokykla. Tačiau mokyklų specialistams trūksta būtinų įgūdžių, leidžiančių atpažinti kompulsyvų interneto naudojimą, priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų turinčius ar žalingo jų turinio paveiktus vaikus. Paprastai vaikas ar jo tėvai kreipiasi pagalbos, kai problema jau būna įsisenėjusi ir reikia nueiti ilgą terapinį kelią. Vaikai laiku nesulaukia pagalbos.
Kaip padėti vaikui?
Savo projektą orientuojame į švietimo sektorių. Interneto naudojimo įpročiai galėtų būti apibūdinami kaip esantys kažkur spektro ribose. Jo pradžia žymi minimalų interneto naudojimą, kuris iš įprasto (sveiko) ilgainiui pereina į probleminį ir baigiasi nebekontroliuojamu naudojimu, dar apibūdinamu kaip priklausomybė nuo interneto. Todėl, projekto iniciatorių nuomone, yra būtina kalbėti apie tai, kaip ir kada informacinių technologijų naudojimas tampa problema, bei kaip užkirsti kelią priklausomybės nuo interneto ar kitų, su skaitmenine aplinka susijusių priklausomybių (pornografinė priklausomybė ar lošimų internete), atsiradimo rizikai.
Sveikatą stiprinančios mokyklos
Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas - stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, visapusę sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per vaikų ugdymo institucijas. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius.
Mokyklos aplinkos reikalavimai
Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai). Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui.
Sveikatos stiprinimo veiklos mokykloje
Mokyklos gali organizuoti įvairias sveikatos stiprinimo veiklas, tokias kaip:
- Sveikos mitybos mokymai
- Fizinio aktyvumo skatinimas
- Psichikos sveikatos ugdymas
- Žalingų įpročių prevencija
- Aplinkosaugos veikla
Darnios aplinkos kūrimas
Kuriant darnią aplinką vaikams, būtina atsižvelgti į visus fizinius ir socialinius aspektus. Kiekvienas vos tik gimęs kūdikis tampa jį supančio pasaulio dalimi. Augdamas ir tvirtėdamas kūdikis pamažu vystosi ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Natūralu, jog visi vaikai skirtingi, todėl ir jų vystymasis yra skirtingas. Tačiau yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos vertinama kūdikio raida. Ar vaikas vystosi taip, kaip reikia, ar jam pasireiškia raidos sutrikimai, visa tai įvertina specialistai. Net naujagimį stebintis šeimos gydytojas gali pastebėti kažkokius nuokrypius ir nukreipti tėvus pas kompetentingus specialistus. Kadangi visi vaikai yra skirtingi, skiriasi ir jų raida. Todėl, jei vaikutis kažkiek atsilieka nuo savo bendraamžių, dar nereiškia, jog jo raida sutrikusi ir tėvai tikrai neturėtų dėl to panikuoti. Ne tik fizinę, bet ir psichomotorinę vaiko raidą nuolat stebi šeimos gydytojas, o ir patys tėvai pirmaisiais metais su mažyliu būna praktiškai 24 val. per parą. Todėl turi galimybę nuo pat pirmųjų dienų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu.
Raidos sutrikimo požymiai, atsižvelgiant į pobūdį bei sudėtingumą, pasireiškia skirtingais augimo etapais. Paprastai neįprastą atžalos elgesį tėvai pastebi tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų. Kartais būna ir anksčiau. Skirtingiems amžiaus tarpsniams, priskiriami skirtingi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant reikia stebėti vaiką. Vaiko traumos - nelaimingo atsitikimo, eismo įvykio ir t.t. Tačiau gana dažnai sutrikimų priežastys taip ir lieka nežinomos. Cerebrinis paralyžius ir kt.
Kada kreiptis į specialistus, kad nebūtų per vėlu? Kaip ir minėta prieš tai, kuo anksčiau nustačius, kad vaiko raida sutrikusi, tuo anksčiau galima padėti tiek pačiam mažyliui, tiek jo tėveliams susidoroti su iškilusiais sunkumais. Galima pradėti ankstyvąją reabilitaciją, kuri padeda vaikui geriau vystytis, sumažina elgesio problemas, gerina šių problemų funkcines išeitis, o taip pat padeda šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų.
Labai svarbūs pirmieji treji, ketveri vaiko gyvenimo metai, per kuriuos galima pastebėti ar jis tik tiesiog yra šiek tiek „tinginiukas“, ar jau reikia rimtai susirūpinti. Specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei atsižvelgdami į požymius, priskirs jam atitinkamą diagnozę. Į ką kreiptis pagalbos? Savo šeimos gydytoją, kuris siunčia tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą; socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. Svarbiausia nesigėdinti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį bei kaip padėti mažiesiems ugdytis, jums pataria psichologė, knygų tėvams apie vaikų auklėjimą ir ugdymą bendraautorė, mokymų tėvams lektorė Asta Blandė ir visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ Kaune įkūrėja Jovita Starkutė.
Kas keičiasi per pirmuosius tris metus
„Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl žinoti, kas vyksta kiekvienam amžiaus tarpsnyje ne tik naudinga, bet ir rekomenduotina. Naudinga tėveliams žinoti, kad būtų galima patenkinti visus vaiko poreikius ir norus, nes skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų.“ - pastebi „Family Lab Academy“ įkūrėja Jovita Starkutė. Apie kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus pokyčius, tuo metu besiskleidžiančius ir stiprėjančius gebėjimus, bei kokius džiaugsmus atneša ar iššūkius tėvams tai kelia, pasakoja psichologė Asta Blandė.
Pirmi 6 mėnesiai
Įsivaizduokite, kūdikis jau per pirmąjį pusmetį geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
6-12 mėnesių
Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
1-2 metai
Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėvams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos.
2-3 metai
Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų, vaikas sako „NE“. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save.
Tėvų įsitraukimo svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdomi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.
„Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus“, - pataria J. Starkutė. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. Čia svarbiausia neignoruoti vaiko verkimo, svarbiausia stengtis suprasti, kalbėtis, nuraminti vaiką ir skirti jam taip norimo dėmesio, nes tokiu būdu vaikas ne lepinamas, o kuriamas saugus jo pasaulis.
„1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypatingai sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis“, - pastebi „Family Lab Academy“ įkūrėja.
Pozityvios aplinkos užtikrinimas
„Kalbant apie vaikus, jų ugdymą - pirmiausia žvilgsnį kreipiame į šeimą. Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia -priklauso ir vaikų emocinė būsena. Šiuo metu daug rašoma vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais, tėvai gali ateiti į paskaitas, kartu su specialistais ieškoti taip reikalingų atsakymų, gauti individualias konsultacijas. Tai rodo, kad tėvystė visuomenėje pripažįstama kaip nemažai iššūkių turinti erdvė, kurioje pagalba žiniomis, nauju požiūriu, konkrečiomis įžvalgomis būtina. Tad visad sakau: Jei nerimaujate ir turit klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni“, - pataria psichologė Asta Blandė.
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo rolę:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes;
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones;
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos;
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje;
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio šeimos ugdymosi nauda
„Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas“, - pasakoja „Family Lab Academy“ įkūrėja. Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime. Tačiau tėvams yra svarbu žinoti, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus vaikams. Pasiūlius veiklą, neatitinkančią vaiko psichologinių ir raidos ypatumų, jis gali nesuprasti ir nesusidoroti, todėl vaikui pasidaro neįdomu.
„Todėl mūsų akademijose veiklose itin svarbus yra bent vieno iš tėvų dalyvavimas ir kūryba veiklose drauge. Tokiu būdu, tėvai ne tik įsitraukia į veiklas su vaikais, bet ir turi galimybę pasisemti informacijos bei žinių iš tuo metu dirbančių profesionalių pedagogų, užsiėmimų metu naudojamas metodikas ir veiklas perkelti į namus“, - pastebi J.Starkutė. Nors šiais laikais labai daug informacijos yra prieinama vos per kelias sekundes, rasti konkrečią ir koncentruotą informaciją bei atsirinkti tinkamiausius būdus ir formas tampa vis sudėtingiau. Tėvams norisi bendrauti gyvai, kalbėtis ir gauti praktinius patarimus taikymui namuose. „Todėl tėvams organizuojame modulinius seminarus, kuriuose psichologai ir raidos specialistai dalinasi praktiniais patarimais ir rekomendacijomis apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, naujausius ugdymo metodus ir technikas.
