Žindymo laikotarpis - ypatingas metas tiek mamai, tiek kūdikiui. Motinos pienas - geriausias maistas, kokį mažylis gali gauti, tačiau mamos mityba tiesiogiai veikia pieno sudėtį ir kūdikio savijautą. Kai moteris maitina krūtimi, jos organizmas gamina pieną iš tų pačių maistinių medžiagų, kurias gauna su maistu. Jei racione trūksta vitaminų, baltymų ar sveikųjų riebalų, jų mažiau gaus ir kūdikis. Žindanti motina neturi laikytis specialių dietų, tačiau svarbu, kad mityba būtų įvairi, natūrali ir subalansuota.

Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių. Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti.

Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu. Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.

Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio. Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius.

Norint maitintis sveikai, nerekomenduojama kavos ir kofeino turinčių gėrimų gerti daug ir dažnai. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.

Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms?

Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.

Populiariausias mitas, jog nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones. Dar vienas populiarus mitas yra susijęs su svorio prieaugiu. Dėl svorio augimo rekomenduojama pasikonsultuoti su akušere ir atsižvelgti į kūno masės indeksą, kuriam iki nėštumo esant nuo 18 iki 25, galima priaugti iki 16 kilogramų.

Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Kartais moterys galvoja, kad negalima valgyti aštriai, naudoti česnakų ir svogūnų, kuriuose yra eterinių aliejų, o jų poveikis pasireiškia per 4-24 valandas. Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai.

Dažnai mamos įvairius maisto produktus apriboja dėl alergijų. Žindanti mama turi suvartoti apie 500 kalorijų daugiau (atsižvelgiant į ūgį ir svorį). Joms nerekomenduojama laikytis dietų, o kaip tik valgyti visavertį ir subalansuotą maistą. Remiantis moksliniais tyrimais, laikantis sveikatai palankios mitybos principų per 5-6 mėnesius kūno svoris sumažėja savaime.

Žindymo laikotarpis: mitybos ypatumai ir mitai

Žindymo laikotarpis - ypatingas metas tiek mamai, tiek kūdikiui. Motinos pienas - geriausias maistas, kokį mažylis gali gauti, tačiau mamos mityba tiesiogiai veikia pieno sudėtį ir kūdikio savijautą. Kai moteris maitina krūtimi, jos organizmas gamina pieną iš tų pačių maistinių medžiagų, kurias gauna su maistu. Jei racione trūksta vitaminų, baltymų ar sveikųjų riebalų, jų mažiau gaus ir kūdikis. Žindanti motina neturi laikytis specialių dietų, tačiau svarbu, kad mityba būtų įvairi, natūrali ir subalansuota.

1. Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga. Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių.

2. Tiesa ar mitas, kad tam tikri maisto produktai pereina į pieną ir nuo jų kūdikiui gali pūsti pilvuką? Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilva, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir Mp sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti. Yra klasikiniai alergenai (braškės, žemuogės, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), kurių vartojimui žindymo metu rekomenduojama numatyti 1 savaitę testui: vartoti po truputį ir stebėti kūdikio reakciją, jei ji nepasireiškė per savaitę, produktus galima vartoti.

3. Viena iš priežasčių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau, jei mama juos valgė nėštumo metu, vaikas gali nereaguoti.

4. Ar tiesa, kad jeigu mama netinkamai maitinasi (tik nežinau kaip) ji gali slopinti kūdikio apetitą? Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį. Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir Mp negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus. Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz, kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams.

5. Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė - grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje - riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną).

6. Kaip paruoštas daržoves rekomenduojate valgyti: virtas ar žalias (be vitaminų turiu galvoje ir galimą pilvuko pūtimą)? Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas.

7. Geriausia mėsą virti, troškinti.

8. Greičiausiai, mamos vegetarės pienas bus pilnavertis, turint galvoje tai, kad dažniausiai vegetarai itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys žmonės. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogus gerai įsisavina. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmams sunku įsisavinti.

9. Kalcis - vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo - t.y. 1200 mg per dieną. Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.

10. Jeigu žindyvė jaučia silpnumą, ar gali būti dėl to kalta jos mityba? Mokslinių tyrimų žindyvių mitybos srityje yra nemažai. Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog mityba - tik viena iš galimų silpnumo priežasčių.

11. Jeigu mamai pradėjo gamintis labai daug pieno, daugiau negu išgeria kūdikis, ar jai reikėtų riboti skysčius, t.y. Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda. Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui. Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka. Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu. Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties.

12. Ar gali kūdikis netoleruoti kai kurių produktų kuriuos mama suvalgo? Kuo tas netoleravimas pasireiškia? Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo. Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas.

13. Jeigu mamai nesiseka numesti per nėštumo priaugto svorio, ar gali ji žindydama kūdikį skaičiuoti kalorijas ir valgyti mažiau? Ar tiesa, kad vienoms žindyvėms svoris krenta, o kitoms kaip tik padidėja žindymo periodu? Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną. Žindyvės intuityviai pasirenka koloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį: English RM ir Hitchcock mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880kcal, skirtumas - 580kcal dienai. Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesni gyvenimo, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia. Problemos atsiranda tuomet, kai tik ką pagimdžiusi moteris painiojasi tarp socialinių vaidmenų - nori būti sveika ir sveiko vaiko mama, bet tuo pačiu ir graži viliokė su vapsvos liemeniu savo vyrui. Kiaurą dieną sėdėti prie TV ar kompiuterio ekrano, mėgautis šokoladu ir bulvių traškučiais, arba kankintis bado dietomis - tai tik kraštutinumai, į kuriuos leistis žindyvei nepatariama. Nepamirškime, jog pagimdžiusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą, t.y.

Mitybos rekomendacijos žindymo metu

14. Kiek ir kokių skysčių turėtų išgerti maitinanti mama? Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas. Nerekomenduojama: · Kava - kofeinas patenka į MP, kurio šalinimui naujagimio nebrandi virškinimo sistema dar nepasiruošus, todėl kofeinas kaupiasi, sukeldamas naujagimiui budrumą, dirglumą, nerimą, prastą miegą. Spec.

15. Nepatartina. Nėra vieningos nuomonės, kiek žmogaus organizmas geba įsisavinti sintetinių vitaminų ir papildų. Manoma jog panaudojama iki 30%, likę 70% turėtų būti pašalinti, tačiau gali kauptis organizme, provokuoti alergijas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu.

16. Skaitytoja sako, kad ji ryte suvalgo nedidelį jogurtą, pietums jai pakanka salotų, o vakarienei banano. Sako, kad pagimdžiusi labai prarado apetitą. Sunku tokį maistą pavadinti pilnaverte mityba. Įprastai, pagimdžiusios sveikos moterys valgo daugiau nei iki nėštumo. Sumažėjus apetitui reikėtų ieškoti priežasčių - taip gali būti dėl prislėgtos nuotaikos, sergant depresija, infekcinėmis ligomis, kitomis ligomis (pvz., anoreksija) ir pan. Apetito reguliavimas vyksta smegenyse, pagal hormoninės sistemos signalus. Svarbu žinoti, jog laikinas apetito pablogėjimas nedarys įtakos MP, tačiau neigiamai paveiks moters sveikatą.

17. Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.

18. Jei labai norisi torto, ar galima jo suvalgyti? Ar nepakenks kūdikiui torte esantis kremas? Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.

19. Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.

20. Šiuolaikinės mamos yra labai atsakingos - daug skaito, lanko kursus nėštumo metu, todėl klaidas daro tik suklaidintos kitų - forumo komentarų, draugių, bet dažniausiai dėl medikų klaidingų patarimų. Jei pastarieji dažniau atnaujintų žinias ir skaitytų anglų kalba - daugėtų žindomų kūdikių, mamoms žindyti sektųsi lengviau, o ir žindymo konsultantams gerokai sumažėtų darbo. „Kmynų arbata, chalva, pienas - didina MP kiekį“. „Kuo daugiau gersiu, tuo daugiau pieno gaminsis“. „Po 1 metų MP nevertingas“. Priešingai, MP sudėtis nuolat kinta, vaikui sulaukus 1 metukų - MP stipriai padaugėja imunoglobulinų ir kitų apsauginių faktorių, kurių reikia taip uoliai aplinką tyrinėjančiam vaikui.

Svorio metimas žindymo metu

Maitinimas krūtimi yra ne tik svarbus kūdikiui, bet ir gali būti naudinga mamai, norint numesti svorio. Pagrindinė priežastis, kodėl maitinimas krūtimi gali padėti numesti svorio, yra metabolizmo pokyčiai. Kai maitinate krūtimi, jūsų kūnas sunaudoja daugiau kalorijų pieno gamybai. Metabolizmas taip pat keičiasi po gimdymo, nes kūnas bando grįžti į savo normalų svorį. Maitinant krūtimi, šis procesas gali vykti greičiau.

Etiką svarbu paminėti, jog nesvarbu, kiek sveriate ar kaip greitai numetate svorio, svarbiausia yra sveikas maitinimas tiek mamai, tiek kūdikiui. Hormonai taip pat vaidina svarbų vaidmenį svorio metime maitinant krūtimi. Ypač prolaktinas ir oksitocinas, kurie yra atsakingi už pieno gamybą ir išskyrimą. Šie hormonai ne tik padeda su pieno gamyba, bet ir gali padėti reguliuoti apetitą. Pavyzdžiui, prolaktinas gali sumažinti norą užkandžiauti nesveiku maistu. Tai, kaip organizmas reaguoja į hormonų pokyčius, yra labai individualu.

Nors fiziniai aspektai yra svarbūs, nereikėtų pamiršti ir psichologinio požiūrio. Žindymas gali suteikti mamai stiprybės ir pasitikėjimo savimi. Be to, žindymas gali būti raminantis procesas, kuris padeda sumažinti streso lygį. Mažesnis stresas gali padėti išvengti emocinio valgymo, kuris dažnai prisideda prie svorio padidėjimo.

Svarbu išlaikyti teigiamą požiūrį į svorio metimą ir nekelti sau per didelių tikslų. Subalansuota mityba yra pagrindinis sėkmingo svorio metimo komponentas, ypač maitinant krūtimi. Svarbu įtraukti visas maistines medžiagas: baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus ir mineralus. Planuodami savo mitybą, orientuokitės į sveiką ir natūralų maistą. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesa mėsa ir žuvis yra puikus pasirinkimas.

Reikia atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Bandant numesti svorio ir tuo pačiu metu maitinti krūtimi, svarbu ne tik ką valgote, bet ir kaip dažnai bei kiek valgote. Skysčiai yra ne mažiau svarbūs nei maistas. Vanduo yra pagrindinis elementas, kuris padeda pieno gamybai ir apsaugo nuo dehidratacijos. Rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens per dieną, tačiau šis kiekis gali padidėti, jei esate fiziškai aktyvūs ar karštu oru. Venkite kofeino ir alkoholio, nes jie gali dehidratuoti kūną ir neigiamai paveikti pieno kokybę.

Nors sveika ir subalansuota mityba turėtų užtikrinti visų reikiamų medžiagų įsisavinimą, kartais gali prireikti papildų. Konsultuodamiesi su gydytoju ar dietologu, galite nuspręsti, kurie papildai jums yra reikalingi. Esmė yra sekti savo sveikatą ir kūno reikalavimus.

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama svorio metimo dalis. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį, ypač po gimdymo. Tokio tipo pratimai ne tik padeda deginti kalorijas, bet ir pagerina nuotaiką, sumažina stresą ir padeda atsigauti po gimdymo. Svarbu atsižvelgti į savo kūno signalus ir neperkrauti savęs. Kai jaučiatės stipresni ir pasiruošę, galite įtraukti į savo rutiną ir jėgos treniruotes. Jėgos treniruotės gali apimti svorių kilnojimą, atsispaudimus, treniruotes su elastiniais diržais ar netgi kūno svorio pratimus, tokius kaip pritūpimai ir lunges. Konsultuokitės su treneriu arba fizioterapeutu, jei nesate tikri, nuo ko pradėti.

Ne visada reikia eiti į sporto salę tam, kad būtumėte fiziškai aktyvūs. Daugelis kasdienių veiklų taip pat gali prisidėti prie svorio metimo. Svarbiausia yra išlaikyti judrumą ir stengtis integruoti fizinį aktyvumą į savo kasdienybę. Pasirinkite veiklas, kurias jums patinka, ir stenkitės jas atlikti reguliariai.

Vienas iš efektyviausių būdų išlaikyti motyvaciją yra nustatyti aiškius ir pasiekiamus tikslus. Svarbu, kad tikslai būtų realistiški ir įgyvendinami. Per dideli arba per greiti tikslai gali sukelti nusivylimą ir demotyvaciją. Be to, tikslų nustatymas padeda išlaikyti discipliną ir struktūrą.

Stiprūs palaikymo ryšiai gali padėti išlikti motyvuotais ir siekti savo tikslų. Kalbėkite su šeima, draugais ar netgi prisijunkite prie mamų grupių, kurios taip pat siekia numesti svorio. Gera palaikymo sistema gali padėti ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Pasidalinkite savo tikslų su palaikymo sistema ir įtraukite juos į savo kelionę.

Kiekvieną pasiektą tikslą apdovanokite ir skatinkite save. Tai gali būti kažkas paprasto, kaip ilgas karštas dušas, naujas knyga ar netgi masažas. Savęs apdovanojimas padeda išlaikyti motyvaciją ir sukuria teigiamą asociaciją su tikslais.

Svorio metimas maitinant krūtimi yra iššūkis, bet visiškai įmanomas uždavinys. Sėkmės paslaptis slypi subalansuotoje mityboje, tinkamame fizinio aktyvumo lygyje ir stiprioje palaikymo sistemoje. Atminkite, kad kiekvienos moters kūnas yra unikalus, ir tai, kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Kantrybė ir nuoseklumas yra raktas į ilgalaikę sėkmę.

Kūdikių maitinimas mišiniais

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Kas kiek laiko maitinti kūdikį ir kiek mišinuko reikia?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

• 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
• 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės: ką turi žinoti kiekviena mama

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kokį buteliuką pasirinkti maitinimui?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

• Amžius. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
• Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
• Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
• Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
• Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris ir kaklelio dydis

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.

Apsauga nuo dieglių

Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.

Buteliuko medžiaga

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

Kaip kiekis ir dažnumas maitinti kūdikį mišiniu yra svarbus, taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai paruošti mišinį ir juo maitinti kūdikį. Tai užtikrina ne tik tinkamą mitybą, bet ir padeda išvengti galimų sveikatos problemų.

tags: #ar #galima #laikytis #dietos #maitinant #kudiki

• Ar jūsų santykiai sutvėrė likimas?
• Veikla ir finansinė būklė
• Kaip pasirinkti vaikišką čiužinį: patarimai ir atsiliepimai
• Funkcionalumas ir stilius: naktinė spintelė BAB 510
• Vaikų prakaitavimo veido srityje priežastys