Ar tėvai privalo rūpintis studijuojančiais vaikais?
Ar tėvai privalo rūpintis studijuojančiais vaikais?
Jauniems žmonėms vienas iš svarbiausių gyvenimo tikslų yra tapti finansiškai nepriklausomais ir gebėti savarankiškai save išlaikyti. Nors užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai vartoja mažiau alkoholio, turi aiškesnę darbinės karjeros viziją ir apskritai elgiasi atsakingiau, visiškai atsisakyti tėvų finansinės paramos daugeliui pavyksta tik vėliau, apie 25-30-uosius metus. Ilgalaikė finansinė priklausomybė nuo tėvų yra būdinga daugelio ekonomiškai išsivysčiusių šalių jaunimui.
Lietuvos jaunimo finansinius įgūdžius tyrinėjantis MRU docentas dr. Rimantas Vosylius teigia, kad ilgiau trunkanti finansinė priklausomybė ir tėvų parama gali būti susijusi su tuo, jog baigę mokyklą jaunuoliai dažnai neskuba dirbti, o pirmiausia siekia įgyti profesinių žinių ir renkasi studijas. Tačiau net ir tarp dirbančių jaunuolių iki 25 metų trys ketvirtadaliai gauna finansinę tėvų paramą, nors jos įtaka jiems yra mažesnė. Pasak R. Vosyliaus, tai galima paaiškinti tuo, kad net ir pradėjus dirbti, atlyginimas nebūna pakankamai didelis, kad jaunuolis iš karto galėtų atsisakyti tėvų paramos. Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad finansinė nepriklausomybė yra glaudžiai susijusi su finansiškai atsakingesne elgsena.
Finansinė parama: pagalba ar meškos paslauga?
Kyla klausimas, ar tėvai, remdami studijuojančius vaikus, nedaro „meškos paslaugos“ - neskatina mažiau atsakomybės prisiimti už savo finansinę padėtį ir nenutolina nuo noro tapti finansiškai nepriklausomais. Mokslininko nuomone, tėvų finansinė parama studijuojantiems jaunuoliams gali turėti skirtingą poveikį, priklausomai netgi nuo paties jaunuolio amžiaus. Per ilgai trunkanti parama iš tiesų gali neskatinti jaunimo kuo anksčiau savarankiškai pasirūpinti savimi finansiškai, dėl ko jie vėliau pradeda dirbti ir mažiau gauna su šeimos rėmimu nesusijusių pajamų.
Docentas atkreipia dėmesį, kad 25-35 metų jaunuolių finansinė priklausomybė nuo tėvų yra susijusi su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, dažnesniais nerimo, streso, prislėgtumo jausmais, sumažėjusiu saviveiksmingumo pojūčiu ir žemesniu savęs vertinimu. Tikėtina, kad dauguma jaunų žmonių šiame amžiuje jau tikisi būti nepriklausomi nuo tėvų paramos ir būti įsitvirtinę savo gyvenime. Ilgai trunkantis finansinės paramos poreikis gali versti juos jaustis nepilnaverčiais, mažiau sėkmingais, net ir tuomet, kai finansiniai sunkumai yra susiję su objektyvia ekonomine situacija šalyje.
Vis dėlto, ypač ankstyvesniame amžiuje, tėvų finansinė parama gali turėti ir teigiamą poveikį emocinei savijautai. Ji leidžia jaunam žmogui jaustis ramiau, mažiau nerimauti dėl savo finansinės padėties, atsakyti į klausimą, ar pavyks patenkinti būtiniausius poreikius. Tai taip pat atlaisvina laiką, kurio nereikia karštligiškai ieškoti papildomo darbo ar derinti jį su studijomis. Tokia parama didina pasitenkinimą gyvenimu, mažina nestabilumo ir neužtikrintumo ateitimi pojūtį. Finansinė parama ar galimybė ją gauti, netikėtai prisireikus, tampa tarsi apsauginiu tinklu, saugančiu nuo finansinių stresorių ir sudarančiu sąlygas siekti daugiau, eksperimentuoti profesinėje srityje bei atrasti sau tinkamus ir priimtinus būdus užsidirbti pinigų ir susirasti stabilų pragyvenimo šaltinį.
Šeimos vaidmuo formuojant finansinius gebėjimus
Žvelgiant į jaunuolių finansinių gebėjimų tyrimus, šeimos vaidmuo yra vienas svarbiausių, lemiančių, kaip sėkmingai jaunas žmogus tvarkysis su savo finansais ir taps nepriklausomu. 2017 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo, kad lietuvių finansinis raštingumas yra vienas žemiausių tarp tyrime dalyvavusių šalių.
Pasak R. Vosyliaus, tėvai savo vaikų finansinius gebėjimus formuoja nuo pat vaikystės. Dalį finansinių įgūdžių tėvai perduoda tiesiogiai, mokydami ir aiškindami, kaip tvarkytis su pinigais, planuoti išlaidas, taupyti. Ne mažiau svarbus yra ir netiesioginis mokymasis - tai, ko vaikai išmoksta stebėdami, kaip tėvai patys elgiasi su pinigais: ar geba planuoti išlaidas, suvaldyti skolas, ar sugeba užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį.
Dar svarbiau, kokie santykiai ir bendravimas vyrauja šeimoje. Jei vaikai šeimoje išmoksta kurti pasitikėjimu ir abipusiu įsipareigojimu grįstus santykius, paremtus aiškiais etiniais principais, vėliau šiuos gebėjimus jie gali sėkmingai panaudoti spręsdami savo finansinius klausimus. Jaunuoliui, neperėmusiam tokių bendravimo principų, bus sunkiau megzti darbo ar verslo santykius, prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir siekti finansinio stabilumo.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat nustatyti atvejai, kuomet tėvai privalo teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams:
- Kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, nustatyto jam dar būnant nepilnamečiu. Tokia pareiga įstatyme įtvirtinta dėl to, kad neįgalūs asmenys, net ir sulaukę pilnametystės, negali visiškai savimi pasirūpinti, jiems sunkiau susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį.
- Kai pilnametis vaikas mokosi aukštojoje mokykloje, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga materialinė parama, kurią teikti tėvai turi galimybę. Tokiu atveju galima kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo turi pareikšti pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų ar globėjų.
Teismas taip pat turi įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą. Pavyzdžiui, ar buvo ieškota kitų lėšų gavimo būdų, tokių kaip paskolos gavimas studijoms ar gyvenimo išlaidoms. Svarbu, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikomas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus. Priešingu atveju išlaikymo priteisimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis.
Išlaikymo sąlygų pusiausvyra
Pilnamečio vaiko išlaikymas priklauso nuo paramos būtinumo bei tėvų finansinių galimybių. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas jo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį. Svarbu užtikrinti šių sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, jis negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių jį teikti. Šiuo atveju svarbios ir paties vaiko gaunamos pajamos ar galimybės jų gauti, taip pat tėvų padėtis (nepilnamečių vaikų skaičius šeimoje, finansinė padėtis ir pan.).
Taip pat svarbu nustatyti paties vaiko poreikius - ar parama reikalinga tik kasdienėms išlaidoms, ar ir studijoms padengti, būstui nuomoti, specifiniams vaistams įsigyti. Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis, o tėvų finansinės paramos poreikis turi būti pagrįstas. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, taip pat tų, kurie mokosi nesąžiningai ir nepažangiai.
Teismų praktika: konkrečių bylų pavyzdžiai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs bylas dėl pilnamečio vaiko reikalavimo priteisti išlaikymą iš vieno tėvų. Pavyzdžiui, 2015 m. Vilniaus apylinkės teismas netenkino dukters reikalavimo priteisti jai iš tėvo išlaikymo skolą, nes tapusi pilnametė ir pradėjusi studijuoti ieškovė nesikreipė į tėvą su prašymu teikti jai materialinę paramą, nors tokią galimybę turėjo. Kitos išlaidos nebuvo pagrįstos įrodymais, o nurodytos teorinės sumos viršijo būtinas poreikiams tenkinti išlaidas. Tėvo teigimu, duktė siekė pasipelnyti jo sąskaita, taigi piktnaudžiavo šeimos teisėmis.
Nagrinėdamas bylą LAT išaiškino, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata.
Civilinio kodekso nuostatos
2004 m. lapkritį įsigaliojo Civilinio kodekso (CK) nuostatos, įtvirtinusios tėvų pareigą išlaikyti ir pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) 2007 m. birželį išaiškino, kad visais atvejais be išimties taikomos šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, CK buvo pakeistas. Pagal Civilinio Kodekso 3.192 straipsnį:
- Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
- Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
tags: #ar #tevai #privalo #rupintis #studijuojanciais #vaikais