Teisinės teisės ir pareigos nuo gimimo: išsamus paaiškinimas
Teisinės teisės ir pareigos nuo gimimo: išsamus paaiškinimas
Kiekvienas žmogus, gimdamas, įgyja ne tik teises, bet ir pareigas. Tai yra pagrindinis teisės principas, kuris užtikrina visuomenės stabilumą ir tvarką. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, ką reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“, kokios yra tėvų teisės ir pareigos, ir kaip jos reglamentuojamos įstatymuose.
Tėvų atsakomybė: teisinė sąvoka ir jos reikšmė
Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ apibrėžia teisinį ryšį tarp tėvų ir vaikų, kuris yra reglamentuojamas šeimos teisės. Šie santykiai atsiranda gimus vaikui arba nustačius tėvystę ar motinystę. Slovėnijos teisės sistemoje, pavyzdžiui, nustatyta, kad nesusituokusiems tėvams gimę vaikai turi tokias pačias teises ir pareigas, kokias turi susituokusiems tėvams gimę vaikai.
Teisinis pagrindas šiam principui yra įtvirtintas konstitucijose. Pavyzdžiui, Slovėnijos konstitucijos 54 straipsnyje teigiama, kad tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti savo vaikus, juos lavinti ir auginti. Ši teisė ir pareiga gali būti panaikinama arba apribojama tik dėl įstatyme išvardytų priežasčių, siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Tėvų pareigos apima visą teisių ir pareigų rinkinį. Tėvai, pagal galimybes, turi sudaryti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas vaiko lavinimas. Šias pareigas bendrai įgyvendina abu tėvai. Tėvai turi saugoti savo vaiko interesus bet kokioje su vaiku susijusioje veikloje ir augindami vaiką gerbti jo asmenį, individualumą ir orumą.
Tėvai visų kitų asmenų atžvilgiu turi pirmenybę globoti vaiką ir atsakingai siekti vaiko interesų. Jiems tenka pagrindinė ir vienoda atsakomybė už vaiko globą, jo ugdymą ir lavinimą. Tėvų pareigos apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko gyvybe ir sveikata, ugdymu, apsauga, globa, priežiūra ir lavinimu, taip pat jų teises ir pareigas, susijusias su atstovavimu vaikui, jo išlaikymu ir vaiko turto valdymu.
Vaiko teisės ir pareigos nuo gimimo
Gimdamas vaikas įgyja neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, taip pat nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Iki pilnametystės arba emancipacijos vaikas yra prižiūrimas tėvų.
Jei tėvai išsiskiria, vaikas turi teisę bendrauti su abiem iš jų, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena. Gyvenamoji vieta nustatoma bendru tėvų sutarimu, priimant bendrą ir visus tenkinantį sprendimą. Jei vaikas sulaukia 16 metų ir nori gyventi atskirai nuo tėvų, jis turi gauti jų leidimą. Tėvai, globėjai ar pats vaikas turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl vaiko, kaip nepilnamečio, veiksnumo pripažinimo.
Tėvai privalo atlyginti jaunesnio nei septynerių metų amžiaus vaiko padarytą žalą trečiajai šaliai, neatsižvelgiant į tai, ar jie atsakingi už padarytą žalą. Tai yra įtvirtinta Prievolių kodekso 142 straipsnyje.
Šeimos kodekso 145 straipsniu reglamentuojamas atstovavimas vaikui jam palaikant ryšius su išoriniu pasauliu. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip (pavyzdžiui, jeigu vaikui nėra paskirta globa), vaikui atstovauja jo tėvai. Jei reikia nepilnamečiam vaikui pristatyti tam tikrą daiktą arba jam suteikti tam tikrą informaciją, daiktą priimti arba informaciją suteikti gali bet kuris iš tėvų.
Vaiko turtą valdo vaiko tėvai, gindami vaiko interesus. Tėvai tėvų valdžią vykdo bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu jie negali patys susitarti, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Jeigu jie negali patys susitarti, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Tėvai visų kitų asmenų atžvilgiu turi pirmenybinę teisę ir pareigą ginti vaiko teises ir interesus. Jeigu tėvai nesinaudoja šiomis teisėmis ar nevykdo šių pareigų arba negina vaiko interesų, valstybė imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.
Vaiką gali globoti įtėvis. Vaikas gali būti atiduodamas įvaikinti tik tuo atveju, jeigu tėvai po vaiko gimimo socialinių paslaugų centre arba teisme sutiko su įvaikinimu. Įvaikinimu panaikinamos vaiko teisės ir pareigos tėvams ir kitiems giminaičiams, ir atvirkščiai.
Tėvų pareigų suteikimas giminaičiui yra naujas institutas, įtvirtintas Šeimos kodekse. Šį institutą galima taikyti tik vaikui, kurio abu tėvai yra mirę. Jeigu tai atitinka vaiko interesus, teismas gali suteikti tėvų pareigas giminaičiui, kuris nori prisiimti atsakomybę už vaiką ir atitinka Šeimos kodekse išdėstytas įvaikinimo sąlygas.
Teismas skiria globėją vaikui, kuris neturi tėvų arba kuriuo tėvai nesirūpina, ir perduoda vaiką to globėjo globai.
Teisės vairuoti ir šeimos nariai
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su gimimo teisėmis ir pareigomis, verta paminėti, kad Lietuvos Respublikoje 17 metų sulaukusiems asmenims leidžiama mokytis praktinio vairavimo ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos nariu (šeimos vairavimo instruktoriumi). Tam reikia išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą AB „Regitra“ ir turėti galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.
Šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Taip pat gali būti laikomas sugyventinis, jei įrodoma, kad gyvenama kartu ir tvarkomas bendras ūkis. Mokyti vairuoti gali šeimos narys, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą.
Mokymo metu būtina turėti visus reikiamus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo liudijimą, techninės apžiūros kortelę, civilinės atsakomybės draudimo liudijimą ir dokumentus, įrodančius šeimos nario ryšį.
Automobilyje, kuriame mokoma vairuoti, draudžiama vežti vaikus iki 14 metų. Kiti šeimos nariai ar draugai gali būti vežami, tačiau neturi trukdyti vairuoti ir riboti matomumą.
Teismų vaidmuo sprendžiant klausimus dėl vaikų
Dalykinė jurisdikcija nagrinėti bylas, susijusias su tėvų atsakomybe, priklauso apygardų teismams. Bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, prieš kurį buvo pateiktas prašymas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė.
Teismas, spręsdamas dėl globos teisių ir vaiko išlaikymo, matymosi su vaiku tvarkos, tėvų pareigų vykdymo ir tėvų pareigų suteikimo giminaičiui, atsižvelgia į vaiko nuomonę, jeigu vaikas yra pajėgus suprasti pateikiamos nuomonės svarbą ir pasekmes.
Nustatydamas vaikui mokėtino išlaikymo sumą, teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokią išlaikymo sumą, kokios pakaktų tinkamam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi užtikrinti.
Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Tas iš tėvų, kuriam paskirta vaiko globa, priima sprendimą su vaiko kasdieniu gyvenimu susijusiais klausimais ir dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu tai neturi neigiamo poveikio dalykams, turintiems didelę reikšmę vaiko vystymuisi.
Sprendimą dėl matymosi su vaiku tvarkos teismas priima visų pirma vadovaudamasis vaiko interesais. Jeigu vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų ir matymosi su kitu iš tėvų negalima užtikrinti netgi padedant socialinių paslaugų centro specialistui, teismas kito iš tėvų prašymu gali nuspręsti atimti globos teises iš to iš tėvų, kuris neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų, ir patikėti vaiką kitam iš tėvų, jeigu teismas mano, kad kitas iš tėvų sudarys sąlygas vaikui matytis su pirmuoju iš tėvų, ir jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo galima apsaugoti vaiko interesus.
Teismas priima naują sprendimą dėl tėvų matymosi su vaikais tvarkos, jeigu tai būtina pasikeitus aplinkybėms ir vadovaujantis vaiko interesais.