Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, todėl jų būkle svarbu rūpintis nuo pat mažens. Miokardo infarktas ar insultas gali stipriai pažeisti gyvybines funkcijas, o jų padariniai gali likti visam gyvenimui. Širdies kraujagyslių tyrimai yra puiki prevencinė priemonė, leidžianti užkirsti kelią sudėtingoms būklėms, o kartais net ir padedanti išgelbėti gyvybę.

Kraujo spaudimas - tai vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių.

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti.

Vaikų ir paauglių kraujo spaudimo ypatumai

Vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.

Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10-90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 - sumažėjusiu. Tai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų.

Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. Pavyzdžiui, suaugusiam žmogui, kurio kraujospūdis 115/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimas iki 125 mmHg tikrai jokių blogų pasekmių neatneš. Mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšti labai rimtą ligą. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai.

Tiek širdies, tiek kraujagyslių ligos dažnai yra siejamos su netinkamu gyvenimo būdu: nesubalansuota mityba, kai valgoma riebiai, vartojama daug druskos ir cholesterolio turinčių produktų; žalingais įpročiais - rūkymu; fizinio aktyvumo stoka. Kraujagyslių ligos taip pat gali būti ir kitų negalavimų padarinys, pavyzdžiui, cukrinio diabeto. Dėl šių priežasčių širdies ir kraujagyslių ligų simptomatika nėra specifinė. Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis pacientai skundžiasi galvos svaigimu, nepastoviu širdies ritmu, alpimu, dusuliu, bendru silpnumu, galūnių skausmu ar tirpimu.

Minėti simptomai yra susiję su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Ši medžiaga kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir sudaro vadinamąsias aterosklerotines plokšteles. Laikui bėgant šios plokštelės gali kauptis ir užkimšti kraujagysles, tuomet išsivysto aterosklerozė. Šios ligos padarinys - suprastėjusi kraujotaka, o dėl šio kraujagyslių susiaurėjimo prastėja aprūpinimo deguonimi funkcija, kuri neigiamai paveikia visą organizmą.

Hipertenzija - tai padidėjęs kraujospūdis, liga, kuria serga daugybė gyventojų. Kai jis nėra kontroliuojamas - žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse ir akyse. Dėl to iki 30 proc. padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, insultas, 4 kartus dažniau sergama koronarine širdies liga ir 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės.

Hipertenzija gali sukelti ir prieširdžių virpėjimą - dažniausiai išsivystantį širdies ritmo sutrikimą, taip pat miokardo infarktą, periferinę kraujagyslių ligą, inkstų funkcijos sutrikimus. Šios rimtos sveikatos problemos kelia mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Padidėjęs kraujo spaudimas taip pat neigiamai veikia smegenų funkciją ir atmintį.

Hipertenzijos tipai ir rizikos veiksniai vaikams

Vaikų arterinė hipertenzija, kaip ir suaugusiųjų, skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija: jos priežastys nėra aiškios ir ją nulemia genetiniai veiksniai ir gausybė išorinių veiksnių. Antrinė hipertenzija: sukelta tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje - beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH.

Tikslios vaikų anomalinio kraujospūdžio statistikos nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau daugelis autorių pažymi šios patologijos dažnėjimo tendencijas. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, JAV beveik 14 proc. visų 5-17 m. amžiaus vaikų kraujospūdis padidėjęs. Tai išties dideli skaičiai, kurie rodo, kad maždaug kas dešimtam vaikui nustatomas padidėjęs kraujospūdis.

Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.

Kiti rizikos veiksniai vaikams: priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris, perinatalinės komplikacijos, augimo ir vystymosi sulėtėjimas, galvos ir pilvo traumos, šeimos anamnezė, kurioje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis, arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimas, pielonefritas, miego apnėja, gausus sūraus maisto vartojimas, nutukimas.

Kada kreiptis į gydytoją ir kaip pasiruošti tyrimams?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos: Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.

Širdies kraujagyslių tyrimai atliekami imant veninio kraujo mėginį. Kadangi siekiant nustatyti būdingus pakitimus yra analizuojami įvairūs rodikliai, rekomenduojama 12 valandų prieš tyrimą nevalgyti ir negerti saldintų gėrimų. Troškulį galima numalšinti tik stikline vandens. Atsižvelgiant į šią rekomendaciją, patogiausia rezervuoti tyrimo laiką anksti ryte - taip neteks kęsti alkio.

Profilaktiniams širdies kraujagyslių tyrimams siuntimas nėra būtinas, tačiau tyrimą gali rekomenduoti ir konsultuojantis gydytojas. Pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę gydytojas gali rekomenduoti išgirdęs nusiskundimus arba priskyręs pacientą rizikos grupei. Vis dėlto šių ligų tyrimo kaina nėra didelė, tad visada naudinga apsidrausti.

Kraujospūdžio matuokliai ir jų pasirinkimas

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Kraujospūdžio matuoklių tipai:

• Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Juos sudaro manometras, rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių.
• Automatiniai matuokliai: Patogiausi kasdieniam naudojimui, nes automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu. Žasto matuokliai laikomi tikslesniais, o riešo matuokliai - kompaktiškesniais ir patogesniais kelionėse.
• Pusiau automatiniai matuokliai: Sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane.

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių: naudojimo dažnumą ir tikslumą, matavimo istorijos saugojimo galimybę, ekrano dydį ir duomenų aiškumą, papildomas funkcijas (pvz., aritmijos indikatorių) bei kainą ir patikimumą.

Prevencija ir gydymas

Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių - nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos - taip pat. Tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą.

Nemedikamentinis anomalinio kraujospūdžio gydymas apima:

• Reguliarų vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3-5 dienas per savaitę.
• Žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymą.
• Specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimą.

Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas - skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį.

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), AKS turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t.y. ir mažesniems nei 3 m.

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), andrenoblokatoriai, ilgo veikimo kalcio kanalų blokatoriai ir tiazidiniai diuretikai yra pagrindiniai vaistai, skiriami vaikų AH gydyti. Pirmenybė teikiama medikamentams, kurie yra vartojami 1 k./d. Gydymas pradedamas nuo monoterapijos, vaistas skiriamas mažiausiomis rekomenduojamomis dozėmis.

Širdies kraujagyslių tyrimai suteikia svarbios informacijos, jų rezultatai leidžia diagnozuoti įvairias ligas ir pritaikyti efektyvų gydymą. Negydomos širdies ir kraujagyslių ligos gali sukelti miokardo infarktą arba insultą - tai pavojinga gyvybei. Tyrimai yra efektyvus būdas pasitikrinti sveikatos būklę ir kontroliuoti ligos eigą.

tags: #arterinis #kraujo #spaudimas #vaikams

• Pieninių dantų priežiūra
• Kaip paruošti žuvies pirštelius
• Kelionė link savarankiškumo
• Gimdymo pasirinkimo galimybės
• Parama daugiavaikėms šeimoms