Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) yra dažna vaikų sveikatos problema, dėl kurios dažniausiai kreipiamasi į pediatrus ar šeimos gydytojus. Šias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, o atvėsus orams jos ypač dažnos. Viena iš dažniausių vaikų KTI šaltuoju metų laiku yra ūminis bronchitas. Bronchitas - tai bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų arba bakterijų. Liga pasireiškia kosulio priepuoliais ir dusuliu. Šiame straipsnyje aptarsime bronchų obstrukcijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad tėvai galėtų geriau suprasti šią būklę ir tinkamai pasirūpinti savo vaikais.

Kas yra bronchų obstrukcija?

Bronchų obstrukcija - tai būklė, kai dėl įvairių priežasčių susiaurėja arba užsikemša kvėpavimo takai, trukdydami normaliam oro srautui į plaučius ir iš jų. Tai gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau diagnozuojama vaikams dėl jų siauresnių kvėpavimo takų. Bronchų obstrukcija gali būti ūminė arba lėtinė, o jos priežastys - įvairios.

Bronchitas ir jo formos

Bronchitas yra apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchų gleivinė patinsta ir gamina daugiau gleivių, apsunkinančių oro patekimą į plaučius. Tai sukelia kosulys, kuris yra pagrindinis bronchito požymis. Svarbu žinoti, kad bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminės formos liga gali trukti nuo 1 iki 3 savaičių, kartais ir ilgiau. Negydant ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu su paūmėjimo epizodais. Lėtinį bronchitą galima įtarti, jei kosulys tęsiasi 3 mėnesius ar ilgiau.

Bronchitas kartais painiojamas su bronchiolitu, kuris yra ūmus apatinių (bronchiolių arba vadinamųjų smulkiųjų) kvėpavimo takų susirgimas. Galima teigti, kad bronchiolitas yra atskira bronchito forma. Juo dažniau serga maži vaikai, ypač kūdikiai iki 6 mėn.

Obstrukcinis bronchitas: kas tai?

Vaikams kartais diagnozuojamas ir obstrukcinis bronchitas - sunkesnė šios ligos forma, kai dėl gleivių pertekliaus ir bronchų susiaurėjimo kvėpavimas tampa apsunkintas. Ši būklė kelia nerimą daugeliui tėvų, nes vaikas ima dusti, girdisi švokštimas, o naktimis jam sunku miegoti. Paprastas bronchitas dažniausiai būna virusinės kilmės, jį lydi kosulys, kartais karščiavimas, bet vaiko kvėpavimas išlieka normalus. Obstrukcinio bronchito atveju uždegimas sukelia ne tik gleivių kaupimąsi, bet ir bronchų spazmus - jų spindis susiaurėja, o oras sunkiai praeina.

Obstrukcinis bronchitas dažniausiai atsiranda dėl virusinių infekcijų - rinovirusų, adenovirusų, paragripo ar respiracinio sincitinio viruso. Obstrukcija (bronchų susiaurėjimas) gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek vėliau, kai bronchų gleivinė patinsta ir padidėja sekreto gamyba.

Pagrindinės bronchito priežastys

Dažniausiai ūminiu bronchitu susergama peršalus, sergant ar jau persirgus gripu (tai viena iš dažnesnių jo komplikacijų). Tačiau yra ir daugiau bronchitą nulemiančių veiksnių:

• Virusai. Dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) bronchitą sukelia virusinės infekcijos (HRV, paragripas, adenovirusas). Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt.
• Bakterijos. Virusinės formos bronchitas gali komplikuotis į bakterinę infekciją. Bakterinės infekcijos (H. influenzae, S. pneumoniae) yra reta vaikų ūminio bronchito priežastis (apie 10 proc.). Mokyklinio amžiaus vaikams gali pasitaikyti atipinės infekcijos, ypač Mycoplasma pneumoniae. Kita vertus, pasikartojančias KTI sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes.
• Nusilpęs imunitetas. Silpnas imunitetas, todėl dažnai suserga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
• Tam tikros ligos.
• Plaučius veikiančios medžiagos.
• Kitos priežastys. Nosies arba sinusų išskyrų (skreplių) kaupimasis. Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai.

Bronchų obstrukcijos rizikos veiksniai

Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti vaiko riziką susirgti bronchitu:

• Rūkymas. Rūkaliams griežtai rekomenduojama mesti rūkyti - tokiu būdu nuo bronchito apsaugosite ne tik save, bet ir pasyviai rūkančius artimuosius.
• Šaltas klimatas ir užterštumas. Didelę įtaką ligos vystymuisi daro ir šaltas klimatas bei užterštumas.
• Amžius. Maži vaikai dažniausiai serga obstrukciniu bronchitu, kurio sunkumą lemia ne bakterinė intoksikacija, o kvėpavimo distreso simptomai.
• Bronchinė astma. Bronchinė astma - lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ir ryte. Astma skiriasi savo sunkumu ir klasifikuojama remiantis priepuolių dažnumu - pagal juos skiriamas skirtingas gydymas.
• Specifiniai rizikos veiksniai vaikams:
• Ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos. Laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos.
• Genetinis polinkis. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Tačiau net jam ir esant, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams.
• Mažas gimusio kūdikio svoris. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris.

Bronchų obstrukcijos simptomai

Bronchito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau pagrindinis požymis yra kosulys.

• Kosulys: Ūminio bronchito atveju - sausas ar drėgnas, dažnai su skaidriais, gelsvais ar žalsvais skrepliais. Lėtinio bronchito atveju kosulys trunka ilgiau nei 3 mėnesius per metus.
• Karščiavimas: Virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas.
• Sloga: Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę.
• Dusulys: Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos.
• Karkalai ir cypimas: Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.

Astmos požymiai

Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus. Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Remiantis statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:

• Kvėpavimas tampa labai sunkus net ir ramybės būsenoje.
• Kosulys trunka ilgiau nei 3 savaites, ypač jei nepagerėja.
• Atsiranda kraujo priemaišų skrepliuose.
• Kūno temperatūra aukštesnė nei 38,5°C ir nepraeina ilgiau nei 3 dienas.
• Lūpos arba pirštai tampa mėlyni (cianozė) - tai reiškia deguonies trūkumą.

Sunkiais atvejais gali prireikti skubios medicininės pagalbos ir hospitalizacijos!

Bronchų obstrukcijos diagnostika

Obstrukcinio bronchito diagnozavimas yra svarbus siekiant nustatyti ligos priežastį, sunkumą ir tinkamiausią gydymo būdą. Kadangi ši liga gali būti supainiojama su kitomis kvėpavimo takų ligomis, gydytojas atlieka keletą tyrimų, padedančių tiksliai nustatyti diagnozę.

Gydytojo apžiūra ir anamnezė

Pirminė diagnostika apima:

• Ligos istoriją - ar pacientas anksčiau sirgo bronchitu, astma, ar rūkė, ar dirbo užterštoje aplinkoje.
• Klausymas stetoskopu - gydytojas gali išgirsti švokštimą, švilpimą ar krepitus plaučiuose.
• Simptomų įvertinimą - kokie skundai vyrauja (kosulys, dusulys, skrepliai, karščiavimas).

Tyrimai bronchitui diagnozuoti

Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. Tačiau svarbu žinoti, kad tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą - plaučių uždegimą, yra rentgenograma. Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis.

Atliekama bronchoskopija - trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra. Atliekamas kraujo tyrimas. Dažniausiai atkosima žalsvo ar gelsvo atspalvio gleivių. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui yra spirometrija. Šis tyrimas skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį, tačiau reikalingi ir laboratoriniai tyrimai. Juos atlikus, galima atmesti kitas, į astmą panašias ligas, išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas, ir taip sumažinti priepuolių riziką (vengiant alergeno).

Instrumentiniai tyrimai

Spirometrija (plaučių funkcijos testas)

• Tai vienas svarbiausių tyrimų, padedančių įvertinti plaučių ventiliaciją.
• Spirometrija matuoja: FEV1 (forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sek.) - jei rodiklis mažesnis nei 80 %, gali būti bronchų obstrukcija. FVC (bendras plaučių tūris iškvėpimo metu) - padeda nustatyti plaučių funkcijos sumažėjimą.

Rentgeno tyrimas (plaučių nuotrauka)

• Naudojamas siekiant atmesti pneumoniją, plaučių edemą ar tuberkuliozę.
• Obstrukcinio bronchito atveju gali būti matomas bronchų sustorėjimas ir gleivių sankaupos.

Skreplių tyrimas

• Jei įtariama bakterinė infekcija, atliekamas skreplių mikrobiologinis tyrimas.
• Padeda nustatyti, ar reikia skirti antibiotikų (jei aptinkamos bakterijos, pvz., Streptococcus pneumoniae).

Kraujo tyrimai

• Padidėjęs CRB (C-reaktyvus baltymas) ir leukocitų kiekis rodo uždegiminį procesą organizme.
• Deguonies kiekis kraujyje (SpO2) - jei jis žemas (< 92 %), gali reikėti papildomos deguonies terapijos.

Bronchoskopija (retai atliekama)

• Atliekama, jei įtariama lėtinė bronchų liga ar svetimkūnis kvėpavimo takuose.
• Leidžia tiesiogiai apžiūrėti bronchus naudojant specialią kamerą.

Bronchų obstrukcijos gydymas

Obstrukcinio bronchito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, priežasties ir paciento būklės. Pagrindinis tikslas - palengvinti kvėpavimą, sumažinti uždegimą ir pašalinti gleivių sankaupas iš bronchų. Gydymas gali apimti tiek vaistus, tiek natūralias priemones ir kineziterapiją.

Bronchito gydymo metodai

Bronchito gydymas priklauso nuo tipo, priežasties ir simptomų sunkumo. Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama. Gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas.

• Vartoti vaistus nuo kosulio, pasižyminčius gleives suskystinančiu poveikiu ir palengvinančius atsikosėjimą. Vienas tokių yra preparatas Brontex. Ambroksolis pasižymi mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu - skystina tirštą bronchų sekretą, mažina gleivinės paburkimą, edemą, hemoragiją ir palengvina gleivių šalinimą iš kvėpavimo takų bei ligos simptomus. Be to, jis didina virpamojo epitelio plaukelių virpėjimo dažnį, greitina sekreto judėjimą ir šalinimą sergantiesiems bronchitu, pneumonija, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Svarbu pažymėti, kad, skiriant ambroksolį su antibiotikais, padidinama pastarųjų penetracija plaučių audinyje.
• Vartoti karščiavimą ir raumenų skausmus mažinančius vaistus. Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
• Gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą. Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti.
• Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo-iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje.
• Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų. Vieni populiariausių - kompresoriniai inhaliatoriai. Skystą vaistinį tirpalą toks prietaisas suskaido į aerozolio lašelių mikrodaleles. Naujos kartos kompresoriniai inhaliatoriai turi reguliuojamą purškimo sistemą, kuria galima nustatyti išpurškiamų aerozolio dalelių dydį. Didesnės aerozolio dalelės tinka viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, o mažesnės pasiekia giliausius apatinius kvėpavimo takus. Tokius kompresorinius inhaliatorius galima naudoti ir užpuolus paprasčiausiai slogai, ir gydantis laringitą, bronchitą, bronchinę astmą ar plaučių ligą.

Vaistinis gydymas

Bronchus plečiantys vaistai (broncholitikai)

• Beta adrenomimetikai (pvz., salbutamolis, formoterolis) - plečia bronchus ir palengvina kvėpavimą.
• Anticholinerginiai preparatai (pvz., ipratropiumo bromidas) - sumažina bronchų spazmus.
• Kombinuoti vaistai (pvz., Berodual, Seretide) - dažnai naudojami pacientams su lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).

Priešuždegiminiai vaistai

• Kortikosteroidai (pvz., budezonidas, flutikazonas) - naudojami inhaliacijų forma ilgalaikiam uždegimo mažinimui.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, paracetamolis) - padeda sumažinti karščiavimą ir skausmą.

Mucolitikai ir atsikosėjimą skatinantys vaistai

• Ambroksolis, acetilcisteinas (ACC), bromheksinas - skystina gleives ir palengvina jų iškosėjimą.
• Geriant daugiau skysčių, mucolitikų poveikis sustiprėja, todėl svarbu vartoti bent 2 litrus skysčių per dieną.

Antibiotikai (tik jei bronchitas bakterinės kilmės)

• Jei nustatyta bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti amoksiciliną, azitromiciną ar cefuroksimą.
• Antibiotikai neskiriami virusiniam bronchitui!

Deguonies terapija (sunkiems atvejams)

• Jei kraujyje trūksta deguonies (SpO₂ mažiau nei 92 %), gali prireikti deguonies inhaliacijų.

Natūralūs gydymo būdai ir pagalbinės priemonės

Garo inhaliacijos

• Inhaliacijos su druskos tirpalu arba eteriniais aliejais padeda atpalaiduoti bronchus ir sumažinti uždegimą.
• Tinka naudoti eukalipto, pušų ar pipirmėčių aliejus.

Medaus ir imbiero mišiniai

• Medaus gėrimai su imbieru ir citrina gali palengvinti kosulį ir stiprinti imuninę sistemą.
• 1 arb. šaukštelis medaus su tarkuotu imbieru 2 kartus per dieną gali padėti skystinti gleives.

Kvėpavimo pratimai

• Diafragminis kvėpavimas padeda plaučiams geriau išvalyti gleives.
• „Lūpų stabdžio“ metodas - lėtai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per pravertas lūpas, tai padeda mažinti dusulį.

Kineziterapija ir kvėpavimo terapija

Krūtinės ląstos masažai ir vibracinė terapija

• Specialūs masažai gali padėti atsikosėti ir pašalinti skreplius iš bronchų.

Drėkinamoji terapija

• Svarbu palaikyti 40-60 % drėgmės lygį patalpose - sausas oras dirgina kvėpavimo takus.

Fizinė veikla ir grūdinimasis

• Reguliarus lengvas fizinis aktyvumas stiprina plaučius.
• Kvėpavimo pratimai ir joga gali pagerinti deguonies pasisavinimą.

Bronchų obstrukcijos prevencija

Obstrukcinis bronchitas gali būti ne tik ūminė, bet ir lėtinė liga, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta uždegimo ar kvėpavimo takų obstrukcijos. Profilaktika apima gyvenimo būdo pokyčius, imuninės sistemos stiprinimą ir apsaugą nuo infekcijų bei aplinkos dirgiklių.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir prevencija

• Mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo. Rūkymas yra pagrindinis lėtinio bronchito rizikos veiksnys, todėl būtina atsisakyti šio įpročio. Net pasyvus rūkymas (buvimas rūkančiųjų aplinkoje) gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir bronchų obstrukciją.
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla (vaikščiojimas, plaukimas, joga) stiprina plaučių funkciją ir gerina kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai padeda palaikyti gerą plaučių ventiliaciją ir sumažina uždegimo riziką.
• Sveika ir subalansuota mityba. Dietoje turėtų būti gausu antioksidantų turinčių produktų (vaisiai, daržovės, riešutai), kurie stiprina imuninę sistemą. Omega-3 riebalų rūgštys (žuvų taukai, linų sėmenys) gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme.
• Pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo padeda išlaikyti gleivių skystumą, palengvindamas jų pašalinimą iš kvėpavimo takų. Rekomenduojama gerti bent 2 litrus vandens per dieną, ypač ligos metu.
• Oro drėkinimas namuose. Sausas oras dirgina kvėpavimo takus ir skatina uždegimą, todėl rekomenduojama palaikyti 40-60 % drėgmės lygį patalpose. Naudojant oro drėkintuvus ar garų inhaliacijas galima sumažinti bronchų jautrumą.

Kaip apsisaugoti nuo infekcijų?

• Rankų higiena ir dažnas patalpų vėdinimas. Virusai ir bakterijos lengvai plinta per rankas ir orą, todėl svarbu reguliariai plauti rankas su muilu. Dažnas patalpų vėdinimas sumažina patalpų užterštumą virusais ir bakterijomis.
• Skiepai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos. Kadangi gripas ir pneumonija dažnai sukelia obstrukcinį bronchitą, rekomenduojama skiepytis nuo gripo kiekvieną sezoną. Pneumokokinė vakcina (ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms) apsaugo nuo plaučių infekcijų.
• Nosies plovimas druskos tirpalu. Jei dažnai sergate peršalimu, nosies plovimas druskos tirpalu gali padėti išvengti infekcijų plitimo į bronchus. Tai ypač naudinga rudens-žiemos sezonu, kai kvėpavimo takų ligos yra dažnesnės.
• Savalaikis ligų gydymas. Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą.

Bronchitas - tai bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kosuliu, karščiavimu ir silpnumu. Tačiau vaikams kartais diagnozuojamas ir obstrukcinis bronchitas - sunkesnė šios ligos forma, kai dėl gleivių pertekliaus ir bronchų susiaurėjimo kvėpavimas tampa apsunkintas. Ši būklė kelia nerimą daugeliui tėvų, nes vaikas ima dusti, girdisi švokštimas, o naktimis jam sunku miegoti. Obstrukcinis bronchitas dažniausiai praeina be komplikacijų, jei liga laiku atpažįstama ir gydoma. Pagrindinis tikslas - padėti vaikui lengviau kvėpuoti ir pašalinti bronchų obstrukciją. Svarbiausia - stebėti būklę, nepanikuoti ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

Gydymo procesas apima ne tik medikamentinį gydymą, bet ir tinkamą mitybą, poilsį, skysčių vartojimą bei oro drėkinimą. Svarbu atsisakyti rūkymo, nes tai gali trukdyti sveikimui. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti kvėpavimo mankštas ar fizioterapiją, kurios padeda gerinti bronchų ventiliaciją ir skreplių pasišalinimą.

tags: #bronchu #obstrukcija #vaikui

• Vaikų judesiai miego metu: priežastys
• Eilės apie žiemą mažiesiems
• Išsamus vadovas apie vaikiškus vežimėlius
• Kaip kūdikiui virti sriubą
• Naujagimio kraitelio pirkinių sąrašas