Kaip apsaugoti vaiką nuo blogų žmonių
Kaip apsaugoti vaiką nuo blogų žmonių
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaiko saugumą, ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Psichologinis saugumas - tai vaiko emocinė gerovė, jo pasitikėjimas savimi ir aplinka, gebėjimas atvirai reikšti savo jausmus ir mintis. Vaiko saugumas apima ne tik fizinę apsaugą, bet ir emocinę gerovę. Vaiko psichologinis saugumas yra būtinas jo sveikai raidai ir gerovei.
Tėvų vaidmuo užtikrinant vaiko saugumą
Tėvai yra pirmieji ir svarbiausi vaiko ugdytojai bei gynėjai. Jie atsakingi už vaiko apsaugą nuo įvairių grėsmių, įskaitant smurtą, išnaudojimą ir kitas neigiamas patirtis. Tėvų pasitikėjimas savo vaikais turėtų būti pagrįstas. Kartais tėvai taip pasitiki vaikais, kad nustoja domėtis jų gyvenimu, draugais, jų naršomu internetu ir telefono turiniu.
Kad ir kaip norėtume savo vaikus apsaugoti nuo nemalonių ir bauginančių patirčių, deja, būti šalia kiekvieną sekundę visą jų vaikystę negalime - o ir nereikia - kur kas geriau ir naudingiau juos pačius išmokyti, kaip reiktų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje ir apsisaugoti patiems. Šis straipsnis ne apie saugumą neiti per arti vandens, ir ne kaip nesusižeisti važiuojant dviračiu, o apie tai, kaip apsisaugoti nuo nepažįstamųjų suaugusiųjų, turinčių blogų ketinimų vaiko atžvilgiu bei kaip elgtis netikėtai pasiklydus nepažįstamoje erdvėje.
Vaikų saugumas yra svarbiausias prioritetas kiekvienam tėvui. Pavojai tyko ne tik realiame pasaulyje, bet ir internete. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip apsaugoti savo vaikus nuo blogų žmonių tiek realiame gyvenime, tiek virtualioje erdvėje.
Kaip užtikrinti psichologinį vaiko saugumą?
Yra daug būdų, kaip tėvai gali padėti vaikams jaustis saugiai ir užtikrintai. Štai keletas svarbiausių:
1. Ugdykite atvirumą tėvams
Svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus pasidalinti savo išgyvenimais su tėvais. Dažnai vaikai slepia nemalonius išgyvenimus manydami, kad jie yra kalti arba bijodami tėvų reakcijos. Skatinkite vaiką atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir išgyvenimus, užtikrinkite, kad jis bus išklausytas ir suprastas. Būkite empatiški: stenkitės suprasti vaiko jausmus ir požiūrį, net jei su juo nesutinkate. Venkite kritikos ir kaltinimų, kai vaikas pasidalina savo išgyvenimais. Skirkite laiko išklausyti vaiką ir atsakyti į jo klausimus. Užtikrinkite vaiką, kad jį mylite ir palaikote, nepaisant to, kas nutiko.
2. Supažindinkite su kūno privatumu
Jau trejų metų vaikas gali suprasti apie savo kūno privačias vietas, kurių negalima rodyti kitiems, išskyrus tėvus ir gydytoją. Vartokite tinkamus terminus ir paaiškinkite, kad tai yra tos vietos, kurias dengia maudymosi kostiumėlis. Mokykite, kad jis turi teisę pasakyti "ne", jei jam nepatinka, kaip kas nors jį liečia. Vaikas turi žinoti, kad jis gali pasipasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiajam, jei kas nors jį liečia jam nepatinkančiu būdu.
Vokietijoje atliktas eksperimentas atskleidė šokiruojančius rezultatus - 8 iš 10 vaikų nė nedvejodami nuėjo pagelbėti nepažįstamajam ištraukti užtrenktų mašinos raktelių, o 3 iš jų, pasiūlius saldainių, sutiko, kad nepažįstamasis juos pavežėtų namo… Nepažįstami (mažai pažįstami) suaugusieji NESIŪLO SALDAINIŲ ir NEKVIEČIA EITI PAS JUOS PAŽAISTI. Tai antras populiarus būdas nusivilioti vaiką į savo namus ar kitą vietą, todėl labai svarbu išugdyti įprotį atsispirti šioms vaikams taip patinkančiomis vilionėmis. Net jeigu iš tiesų saldainį siūlantis nepažįstamasis neturi visiškai jokių užslėptų ketinimų - jūsų vaikas tikrai nieko nepraras negavęs to saldainio, o atsarga, kaip ten sakoma, gėdos nedaro.
Mokykite ir gerbkite vaiko kūno privatumą. Jau nuo pat ankstyvos vaikystės, kai tik vaikas ima suprasti, psichologai rekomenduoja, prieš prausiant vaiką, visų pirma, atsiklausti, ar galite jį nuprasti ir prausiant liesti jo intymias vietas. Paaiškinkite jam, kad kiekvieno žmogaus intymios vietos yra tik jo, kad kiekvienas žmogus yra savo kūno „bosas“ ir tik jis pats gali nuspręsti, kam leis ar neleis jas matyti ar liesti. Ir jei atsitiks taip, kad dvimetis pasakys, jog ne, neleidžia - reikėtų jam paklusti. Vaikui dažnai turite priminti, kad jei vieną kartą leis, tai nereiškia, kad turi leisti visada, kad jis gali ir turi teisę apsigalvoti. Netgi pervystant ar keičiant sauskelnes kūdikiui rekomenduojama nuosekliai aiškinti, ką darote ir kodėl tai būtina. Ta pati situacija yra ir su bučiniais, kutenimais bei apkabinimais - kai tik vaikas yra tokio amžiaus, kai kažkurį iš šių žaismingų ir švelnių tėvų veiksmų sustabdo, nes nepatinka ar tiesiog pabodo ir nebenori, tėvai turi iškart liautis, nors jiems tai ir atrodo smagus žaidimas. Taip vaikui suformuosite sveiką ir teisingą požiūrį į savo kūną, žinojimą, kad kitas žmogus jo liesti neturi teisės, todėl tokiam vaikui, atsidūrus keblioje situacijoje, bus kur kas lengviau apsisaugoti nuo nepažįstamųjų seksualinio išnaudojimo. Taip pat svarbu ir gerbti ūgtelėjusio vaiko privatumą - jei jis nori persirengti ar nusiprausti vienas, uždarykite duris be jokių komentarų. Tegul vaikas supranta turįs savo teises į privatumą ir jomis uoliai naudojasi.
3. Ugdykite asmeninių ribų suvokimą ir gebėjimą kritiškai vertinti kitų žmonių elgesį
Vaikai linkę pasitikėti kitais ir tiki, kad visi žmonės yra geri. Todėl vaikui reikia pasakyti, jog yra ir „blogiukų“. Išmokykite vaikus taisyklių, kurios gali apsaugoti nuo blogų žmonių kėslų. Pavyzdžiui: „Negali nieko imti iš žmonių, kurių nepažįsti, nors ir labai norėtum; negali eiti su svetimais žmonėmis, nors jie tau žada parodyti ką nors įdomaus; jei koks nors dėdė prašo eiti su juo parke ir padėti surasti šuniuką - negali to daryti.“ Mokykite atpažinti nesaugų elgesį: paaiškinkite, koks elgesys yra netinkamas ir kaip reaguoti į tokias situacijas. Skatinkite pasitikėti savo nuojauta: mokykite vaiką pasitikėti savo nuojauta ir vengti situacijų, kuriose jis jaučiasi nepatogiai. Padrąsinkite pranešti apie netinkamą elgesį: užtikrinkite vaiką, kad jis gali pranešti tėvams ar kitam patikimam suaugusiajam apie bet kokį netinkamą elgesį.
Nesuklysiu pasakiusi, kad turbūt visose šeimose be išimties pagrindinis vaikų mokymas saugiai bendrauti su suaugusiais yra draudimas bendrauti su visais be išimties nepažįstamais, pasitelkiant gąsdinimus, ką baisaus jie gali vaikui padaryti. Tačiau iš tiesų tai yra labai slidus būdas, mat juo labai lengva vaiką paranojiškai įbauginti ir pasiųsti jam ne visai teisingą ir žalingą žinutę: „Pasaulis yra labai nesaugus, visur tavęs tyko grėsmė, ypač iš visų nepažįstamų suaugusių“. Ar įsivaizduojate, kaip baisu ir liguistai nesaugu yra gyventi taip suprantant pasaulį? Be to, tai netgi potencialiai pavojinga - jūsų vaikui tikrai ne kartą gyvenime gali tekti bendrauti su nepažįstamais, kartais tas bendravimas gali būti gyvybiškai svarbus, bet įbaugintas vaikas tam nesiryš - pavyzdžiui, pasiklydęs nepažįstamoje vietovėje jis bijos paprašyti pagalbos nepažįstamo suaugusio. Netgi, nekalbant apie tokias ekstremalias situacijas, vaikui vis tiek nėra būtina bijoti visų nepažįstamųjų - užuot tai skatinę, mokykite vaikus saugotis apgaulingų, klastingų, suktų (ar kaip jums labiau patinka įvardintų) suaugusiųjų, nes būtent jie ir yra tie, kurių tikrai dera bijoti ir nuo kurių vaikai turi būti mokomi apsiginti. Niekam ne paslaptis, kad vaikus pagrobia ir nusivilioja niekuo neišsiskiriantys, dažniausiai, priešingai, puikiai atrodantys, gerai apsirengę, maloniai su vaikais bendraujantys asmenys - tokie, kurie vaikų visai nebaugina ir neatrodo grėsmingi ar galintys nuskriausti - o juk būtent tokių, kurie nori nuskriausti, tėvai liepia saugotis! Tad visada tai vaikams pabrėžkite! Be to, tie klastingieji dažnai gali būti ir šiek tiek, bent iš matymo pažįstami (maloniai vakar kartu su tėvais susipažinęs ir šnekučiavęs viešbučio kaimynas, ledų kioskelio pardavėjas, netoliese paplūdimyje visą dieną gulintis ir vis saldainių pasiūlantis dėdė ir t.t.). Todėl apibūdinant tokį asmenį, vaikui apibūdinkite du esminius jo bruožus:
Nepažįstami (mažai pažįstami) suaugusieji NIEKADA NEPRAŠO VAIKŲ PAGALBOS! Būtent ši savybė turi būti pagrindinė - pasakykite vaikams, kad suaugę pagalbos visada prašo suaugusiųjų, jei nepažįstamasis to prašo vaiko, vadinasi, jis turi negerų ketinimų ir vaiko atsakymas visada turi būti kategoriškas: Ačiū, ne! Vaikas neturi leistis į detalesnes kalbas, jei yra galimybė, iškart bėgti pas pažįstamą suaugusį ar į namus, jei ne - ieškoti aplink policijos pareigūno ar mamos su vaikais ir priėjus prie jų prašyti pagalbos (štai ir situacija, kai nepažįstamas žmogus yra būtinas ir reikalingas!) Nes būtent vienokiu ar kitokiu būdu prašant pagalbos (pvz., gal galėtum įlįsti pro mašinos langą ir paduoti užtrenktus raktelius, gal galėtum padėti surasti parke pasiklydusį šuniuką ir t.t.) vaikus lengviausia įtikinti nueiti kartu - vaikai kilnūs ir geri iš prigimties, jie visada pasirengę padėti, o šioje situacijoje tai yra labai pragaištinga.
Būkite tikri, kad vaikai supranta, jog su jokiais nepažįstamais niekur negalima eiti, o jei atsitiktų taip, kad nepažįstamasis imtų už rankos prievarta ir vestųsi, mokykite vaiką šauktis pagalbos. Esu skaičiusi patarimą, kad vaikams geriau šaukti ne „Gelbėkit“, o „Gaisras“ - tai labiau visų aplinkinių dėmesį atkreipiantis žodis, ypač, kai rėkia vaikai, o aplink didžiulis triukšmas, o atkreipus dėmesį jau galima garsiai rėkti, kas nutiko. Didelė tikimybė, kad jau vien žmonėms atkreipus dėmesį į vaiką, pagrobėjas jį paleis ir spruks pats.
4. Mokykite išmintingo atsargumo
Supažindinkite vaikus su nesaugia aplinka, pavyzdžiui, kad nesaugu vaikui vienam atsidurti nuošaliose vietose, lankytis baruose ir lošimo įstaigose, vakarėliuose pas nepažįstamus asmenis, kur vartojamas alkoholis ir pan. Išmintingi tėvai paprastai nepalieka vertybių visiems prieinamose vietose ir išmoko pagrindinės taisyklės: kai namuose nėra suaugusiųjų - į svečius nieko nepriimame ir neatidarome durų. Aptarkite galimas grėsmes: pasikalbėkite su vaiku apie galimas grėsmes įvairiose situacijose ir kaip jų išvengti. Mokykite, kaip elgtis ekstremaliose situacijose: paaiškinkite, ką daryti, jei vaikas pasiklydo, jaučiasi pavojuje arba susidūrė su agresyviu asmeniu. Pabrėžkite, kad svarbu laikytis taisyklių: užtikrinkite, kad vaikas supranta, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir nurodymų.
Kartkartėmis pasirodo žinučių spaudoje, kad nusikaltėliai iš vaikų išviliojo tėvų papuošalus, pinigus ar kitus daiktus. Dažniausiai vaikai, likę vieni, įsileisdavo nepažįstamus į savo namus. Išmintingi tėvai paprastai nepalieka vertybių visiems prieinamose vietose ir išmoko pagrindinės taisyklės: kai namuose nėra suaugusiųjų - į svečius nieko nepriimame ir neatidarome durų. Dera supažindinti vaikus su nesaugia aplinka, pavyzdžiui, kad nesaugu vaikui vienam atsidurti nuošaliose vietose, lankytis baruose ir lošimo įstaigose, vakarėliuose pas nepažįstamus asmenis, kur vartojamas alkoholis ir pan. Žinoma, jie neturėtų būti ten įleidžiami, tačiau paauglystė gana išradinga.
5. Stiprinkite vaiko savigarbą ir mokykite jį tinkamai pasipriešinti smurtiniam elgesiui
Dažniausias vaikų patiriamas psichologinis-emocinis smurtas yra patyčios. Svarbu mokyti vaiką pasitikėti savimi, gerbti save ir kitus, gebėti apginti savo nuomonę ir pasipriešinti smurtiniam elgesiui. Skatinkite vaiko stipriąsias puses: padėkite vaikui atrasti savo stipriąsias puses ir talentus, skatinkite juos ugdyti. Mokykite tinkamai reaguoti į patyčias: paaiškinkite, kaip pasipriešinti patyčioms, kreiptis pagalbos ir palaikyti kitus, kurie patiria patyčias. Puoselėkite teigiamą savęs vertinimą: padėkite vaikui suprasti, kad jis yra vertingas ir svarbus, nepriklausomai nuo jo išvaizdos, gebėjimų ar pasiekimų.
6. Supažindinkite vaiką, kur jis gali rasti pagalbą
Pasikalbėkite su vaiku, kur jis gali kreiptis pagalbos, jei patiria grėsmingas situacijas. Vaikas turi žinoti policijos, greitosios pagalbos numerį, artimiausių jam žmonių - tėvų, kitų suaugusiųjų - telefonų numerius. Paskatinkite ir padrąsinkite, esant reikalui, kreiptis į policijos pareigūnus bei kitus suaugusiuosius. Sukurkite pagalbos tinklą: sudarykite sąrašą asmenų, į kuriuos vaikas gali kreiptis pagalbos, ir užtikrinkite, kad jis žino jų kontaktus. Paaiškinkite, kaip kreiptis pagalbos: mokykite vaiką, kaip skambinti pagalbos tarnyboms ir ką pasakyti, kai kreipiasi pagalbos. Užtikrinkite, kad jis gali pasitikėti suaugusiaisiais: skatinkite vaiką pasitikėti suaugusiaisiais ir kreiptis pagalbos, jei jis jaučiasi nesaugus arba jam reikia pagalbos.
7. Domėkitės vaiko pomėgiais, pažinkite jo draugus, pabendraukite su jais
Atsakingi, ugdantys tėvai turėtų žinoti, kada, kur, su kuo yra jų vaikas. Paprastai šie dalykai aptariami šeimoje priimant tam tikras taisykles - kada vaikas turi grįžti į namus, informuoti tėvus apie savo buvimo vietą ir pan. Jei vaiką išleidome į vakarėlį, patartina sulaukti jo grįžtančio. Būkite įsitraukę į vaiko gyvenimą: domėkitės vaiko pomėgiais, veikla ir draugais. Bendraukite su vaiko draugais ir jų tėvais: susipažinkite su vaiko draugais ir jų tėvais, kad galėtumėte geriau suprasti vaiko aplinką. Nustatykite aiškias taisykles ir ribas: nustatykite aiškias taisykles ir ribas, susijusias su vaiko veikla už namų ribų, ir užtikrinkite, kad jis supranta, kodėl jos yra svarbios.
Tėvai yra ne tik pirmieji vaiko ugdytojai, bet ir gynėjai, saugantys vaikus nuo nesaugiame pasaulyje paplitusių grėsmių, nuo išnaudojimo, kad vaikas nepatirtų įvairių rūšių smurto, taip pat ir seksualinio išnaudojimo. Atsakingi, ugdantys tėvai turėtų žinoti, kada, kur, su kuo yra jų vaikas. Paprastai šie dalykai aptariami šeimoje priimant tam tikras taisykles - kada vaikas turi grįžti į namus, informuoti tėvus apie savo buvimo vietą ir pan. Jei vaiką išleidome į vakarėlį, patartina sulaukti jo grįžtančio. Taip parodomas dėmesys vaikui ir pastebima, ar jis grįžo laiku ir kokios būklės.
8. Padėkite vaikui suprasti, koks smurtas ir kaip plinta internetu ir per masines komunikacijos priemones
Svarbu mokyti vaiką atpažinti smurtą internete ir per masines komunikacijos priemones, taip pat, kaip apsisaugoti nuo jo. Aptarkite galimus pavojus internete: pasikalbėkite su vaiku apie galimus pavojus internete, tokius kaip patyčios, priekabiavimas, netinkamas turinys ir sukčiavimas. Mokykite saugaus elgesio internete: paaiškinkite, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją, atpažinti netikras naujienas ir vengti netinkamo turinio. Nustatykite aiškias taisykles dėl naudojimosi internetu: nustatykite aiškias taisykles dėl naudojimosi internetu, įskaitant laiką, turinį ir privatumo nustatymus.
Internetas - puiki erdvė vaikams įgyti naujų žinių ar bendrauti, tačiau čia slypi ir pavojai. Internete yra nemaža galimybė susidurti su netinkamu turiniu, patirti patyčias ar tapti sukčių auka. Rekomenduojama, kad už vaikus atsakingi tėvai ar globėjai kalbėtųsi su savo atžalomis, primintų saugaus elgesio taisykles. Įspėkite vaiką nebendrauti ir neatsakinėti į nepažįstamųjų žinutes. Tai labai svarbu, nes sukčiai ir nusikaltėliai dažnai naudoja ne savo nuotraukas, apsimeta kitais žmonėmis ar net vaiko bendraamžiais.
9. Pasikalbėkite su vaiku, kad nebūtina ir net žalinga dalytis asmenine informacija, savo ir artimųjų nuotraukomis su daugybe nepažįstamų žmonių. Skatinkite vaiką nepasiduoti nuostatai „visi taip daro“ ir „mano draugai labiau mylimi, nes turi daugiau laikų internete“
Svarbu paaiškinti vaikui, kodėl svarbu saugoti savo asmeninę informaciją internete ir nepasiduoti spaudimui dalytis ja su nepažįstamais žmonėmis. Paaiškinkite privatumo svarbą: paaiškinkite, kodėl svarbu saugoti savo asmeninę informaciją internete ir kaip tai gali padėti išvengti sukčiavimo, priekabiavimo ir kitų pavojų. Skatinkite kritinį mąstymą: mokykite vaiką kritiškai vertinti informaciją internete ir nepasiduoti spaudimui daryti tai, kas jam nepatinka. Pabrėžkite tikrų santykių svarbą: paaiškinkite, kad tikri santykiai yra svarbesni už virtualius "laikus" ir sekėjus internete.
Vaikai, kaip ir suaugę asmenys, neturėtų skelbti informacijos apie išvykimą atostogų, nekelti nuotraukų, kuriose matyti namų aplinka. Vaikas turi suprasti, kad viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka visam laikui. Svarbu, kad vaikas kuo anksčiau suprastų, kad socialiniuose tinkluose žmogus gali apsimesti tuo, kuo nėra, pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali prisistatyti vaiku.
10. Pasakykite vaikams apie prekybos žmonėmis, seksualinio priekabiavimo ir tvirkinimo pavojus, kurie plinta internetu, socialiniais tinklais, asmeninėmis žinutėmis.
Paaiškinkite, kad žinutės nuo nepažįstamų asmenų, kurių turinys, švelniai tariant, nepadorus, yra įvardijamas kaip seksualinis priekabiavimas. Tėvų pasitikėjimas savo vaikais turėtų būti pagrįstas. Kartais tėvai taip pasitiki vaikais, kad nustoja domėtis jų gyvenimu, draugais, jų naršomu internetu ir telefono turiniu. Ribos ir taisyklės galioja masinėms komunikacijos priemonėms, internetui ir telefonui. Išmintingi tėvai pasidomi, ką vaikas veikia interneto erdvėje, perspėja dėl galimų pavojų, riboja buvimo laiką virtualioje erdvėje. Žalinga informacija - smurtas, seksualinis priekabiavimas, pornografija - turėtų būti blokuojama ir vaikams neprieinama. Siekdami praplėsti leistino elgesio ribas vaikai griebiasi šantažo: „O mano draugų tėvai tai leidžia.“ Tėvų atsakymas turėtų būti: „Mes esame tėvai, mylime tave ir todėl ribojame prieinamumą. Ta informacija yra žalinga, žeminanti žmogų, tai yra smurtas.“
Kitos priemonės psichologiniam saugumui užtikrinti
Būkite pavyzdžiu: vaikai mokosi iš savo tėvų, todėl svarbu būti pavyzdžiu, kaip elgtis saugiai ir atsakingai. Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką namuose: užtikrinkite, kad vaikas jaučiasi saugus ir mylimas namuose, kad jis gali atvirai reikšti savo jausmus ir mintis. Skatinkite vaiko savarankiškumą: leiskite vaikui priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kad jis jaustųsi kompetentingas ir pasitikintis savimi.
Pavojai vaiko saugumui: perteklinė globa
Psichologai neabejoja, kad pats saugumo perteklius vaikams yra pavojingas ir gali smarkiai pakenkti - gali net stabdyti vaiko raidą. Neleisti vaikui įsikarti į medį yra labiau pavojinga nei jam iškristi iš jo, nes tik nukritęs vaikas įgaus patirties, pats supras ir atras, kaip lipti saugiai. Be naujų, vakar dar draudžiamų ir pavojingų dalykų išmėginimo nebus sėkmingos vaiko raidos, be to, vaikas neišsiugdys atsparumo (angl. resilience) - bruožo, kuris yra vertingesnis už visus kitus įgytus kartu paėmus.
Kada kreiptis pagalbos?
Kartais vaikams gali prireikti profesionalios pagalbos, kad įveiktų patirtas traumas ar emocinius sunkumus. Jei pastebėjote, kad vaikas jaučia didelį nerimą, baimę, liūdesį arba elgiasi neįprastai, kreipkitės į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
Nerimas visuomenėje ir kaip su tuo tvarkytis
Pastaruosius kelerius metus įtemptų ir nerimą keliančių situacijų netrūko - pandemija, karas Ukrainoje, o visai neseniai ir karinis konfliktas Izraelyje bei hibridinė ataka, pasiekusi Lietuvos švietimo ir kitas viešąsias įstaigas. Nepaisant to, jog specialiųjų tarnybų pareigūnai ramina, kad saugumo situacija mūsų šalyje nėra pasikeitusi, bendras nerimo lygis visuomenėje pakilo. Svarbu priimti tiek savo, tiek vaiko jausmus. Išlikite ramūs. Pasistenkite atrasti jums veiksmingiausią ar anksčiau buvusią veiksmingą nusiraminimo techniką. Stebėkite savo vaikus, ar jie nori kalbėtis apie įtemptus įvykius. Jei taip, leiskite vaikams klausti, atsakykite į jiems kylančius klausimus, stebėkite, kas jiems kelia didžiausią susirūpinimą. Kai kurie vaikai savo būsenos neišsakys žodžiais, tačiau tai pastebėsite jų piešiniuose ar žaidimuose. Ribokite informaciją, kuri pasiekia vaiką: neaptarinėkite šalia vaiko karo ar teroristinių aktų eigos, kitos nerimą keliančios informacijos. Bendraukite ir palaikykite ryšį su vaiko ugdymo įstaiga.
Kaip kiekvienas vaikas gali klestėti iki penkerių metų | Molly Wright | TED
Saugus internetas - vienas svarbiausių klausimų tėvams. Socialiniai tinklai, mobilieji telefonai ir planšetės tampa vaikų kasdienybe. O internete slypi nemažai grėsmių - nuo pavojaus tapti patyčių objektu, netinkamo turinio svetainių iki pažinčių su blogų ketinimų turinčiais žmonėmis. Būtent todėl tėvai vis labiau rūpinasi tuo, ką jų atžalos veikia internete. Specialistai rekomenduoja su vaikais aptarti visus saugumo klausimus, ugdyti jaunuolių sąmoningumą ir atsakingumą. Nepilnamečiai aktyviai naudojasi internete esančiais socialiniais tinklais. Dažnai jie veiklos elektroninėje erdvėje nesutapatina su realiu gyvenimu. Tačiau tiesa yra visai kitokia - viskas, kas vyksta internete, gali būti prilyginama realybei. Rekomenduojama, kad už vaikus atsakingi tėvai ar globėjai kalbėtųsi su savo atžalomis, primintų saugaus elgesio taisykles. Nesidalyti svarbiais duomenimis. Rekomenduojama niekam neatskleisti savo socialinių tinklų, elektroninio pašto ir kitų slaptažodžių bei kitų prisijungimo duomenų. Nesidalinti svarbia informacija socialiniuose tinkluose. Vaikai, kaip ir suaugę asmenys, neturėtų skelbti informacijos apie išvykimą atostogų, nekelti nuotraukų, kuriose matyti namų aplinka. Nesilankyti įtartinose svetainėse. Laikantis šių pagrindinių taisyklių, jūsų vaikai taps saugesni elektroninėje erdvėje.
2016 metais atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad net 88 procentai vaikų naudojasi internetu be suaugusiųjų žinios ir priežiūros. Šis tyrimas įrodo, kad susidurti su pavojais yra didesnė tikimybė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nepilnamečiai yra vienas iš nusikaltėlių taikinių internete. Naivūs vaikai linkę atskleisti daugiau svarbios informacijos, neįvertina grėsmių, pasiduoda provokacijoms, o kartais net nesupranta, kad tapo sukčių ar blogų žmonių aukomis. Tėvai turėtų išlikti budrūs ir neleisti vaikams lankytis svetainėse, kurių patys prieš tai nepatikrino. Rekomenduojama periodiškai patikrinti interneto naršymo istoriją. Jei vyresni vaikai ar paaugliai ištrina savo naršymo duomenis -tai gali būti pirmasis pavojaus signalas, kad vyksta kažkas negero. Nes slepiami internetiniai puslapiai gali būti netinkamo turinio. Pasikalbėkite apie tai su savo vaiku.
Pasirūpinti saugumu internete galite ir patys. Kompiuteryje sukurkite vaiko paskyrą, kuria jis galės naudotis. Apribokite internetą įvairiuose prietaisuose. Tėvai turėtų išlikti budrūs net ir tuomet, kai vaikai yra supažindinti su saugaus naršymo taisyklėmis. Internete dažniausiai pasitaikantys pavojai gali nutikti net ir geriausiai pasiruošusiam vaikui. Mobilūs telefonai ir planšetės tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Ne išimtis ir tai, kad šiomis technologijomis susidomi vis jaunesnio amžiaus vaikai. Natūralu ir tai, kad šiais technologijų inovacijų laikais mažieji anksti išmoksta naudotis įvairiais prietaisais. Pavyzdžiui, planšetė gali tapti puikia priemone vaikų ugdymui, žaidimams ir panašiai. Tačiau, prieš ją duodant mažiesiems, reikėtų nustatymuose sukurti vaikų paskyrą. Parsiųskite programėles, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus vartotojams. Jose neiššoka nepadoraus turinio reklaminiai skydeliai, vaikas negali prispaudyti ir atidaryti abejotinos reputacijos svetainių, taip užkertamas kelias pasigauti virusą. Ribokite laiką, kurį galima praleisti, žaidžiant įvairius virtualius žaidimus. Net ir parsiuntus vaikams skirtas programėles, stebėkite, ką jūsų atžala veikia, ar tikrai žaidimo turinys yra priimtinas ir panašiai. Norint apsaugoti planšetę nuo įbrėžimų ar netyčinio apgadinimo, įsigykite tvirtą dėklą ir ekrano apsaugą.
Mobilūs telefonai aktualūs vyresniems vaikams ir paaugliams. Jų naudojimasis gali tapti grėsme. Juk daugelis šių prietaisų turi neribotą internetą, naršymo galimybes ir prieigas prie įvairiausių socialinių tinklų ir interneto svetainių. Rinkdami vaikui telefoną, pagalvokite apie GPS funkciją. Tai leidžia nustatyti ją turinčių prietaisų buvimo vietą. Todėl žinosite, kur yra jūsų vaikas. Taip pat rinkitės abonento planus su ribota pinigų suma skambučiams ir žinutėms. Pravartu riboti ir interneto gigabaitus. Tuomet vaikas turės mažiau galimybių naršymui be jūsų žinios. Susitarkite, kad, jums paprašius, paaugliai leis patikrinti naršymo istoriją, programėles, kurias naudoja.
Patyčias elektroninėje erdvėje dar galima apibūdinti kaip sistemingą priekabiavimą internete. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: auka gali būti išjuokiama, jai gali būti siunčiamos įžeidžiančios žinutės, rašomi pikti komentarai, skleidžiamos paskalos, grasinama fiziniu smurtu, persiunčiamos asmeninės nuotraukos, įsilaužiama į virtualųjį profilį ir pan. „Kai mokiausi mokykloje, internetas veikė vėžlio greičiu, o prisijungti buvo galima tik kabeliu. Patyčių elektroninėje erdvėje apskritai nebuvo. Vėliau atsirado virtualiosios pokalbių programos ir įvairios bendravimo platformos, taigi mes greitai metėme rašytis SMS žinutėmis ir išplaukėme į platesnius, bet drumstus vandenis, - prisiminė žinomas lietuvių dizaineris ir tinklaraštininkas Robertas Kalinkinas. - Atsirado internetinis anonimiškumas, t. y. galimybė slėptis už virtualiojo profilio, išgalvoto veikėjo ir vardo, atvėrusi patyčių Pandoros skrynią. Žmonės staiga liovėsi baimintis rašyti įžeidžiančius dalykus, pradėjo įrašinėti pokalbius, dalytis slapčiomis nufotografuotais vaizdais, skelbti asmeninį susirašinėjimą ir pan. Patyčios elektroninėje erdvėje yra labai didelė problema dar ir todėl, kad jų mastas iki galo neaiškus.“ Pasak Roberto, mokykloje nuo patyčių kentėjo ir kiti jo pažįstami: „Priežastys galėjo būti pačios įvairiausios: socialinė padėtis, fiziniai skirtumai, taip pat odos spalva, išvaizda ir, deja, neįgalumas.“
Baimė, depresija ir socialinė atskirtis. Patyčios gali turėti labai rimtų pasekmių emocinei ir psichinei vaiko sveikatai. Tarptautinės informacinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ apklausos duomenimis, 71 proc. Lietuvos tėvų priekabiavimą elektroninėje erdvėje laiko didžiausia grėsme savo vaikams. Tai nenuostabu, nes patyčios internete lemia sumažėjusią savivertę (38 proc.), sukelia nuolatinį stresą (26 proc.), depresiją (7 proc.) ir socialinės atskirties (12 proc.) jausmą. Nepaisant nerimo dėl tokių dalykų, net 35 proc. Lietuvos tėvų su savo vaiku nesikalbėjo apie elgesio internete taisykles, taip pat ir apie tai, kad negalima rašyti įžeidžiančių ar nemalonių dalykų, skelbti nederamų, trikdančių nuotraukų. Taip pat trečdalis tėvų (32 proc.) stebi, ką jų vaikai veikia internete (32 proc.), ir daugeliu atvejų tai daro tol, kol vaikui sukanka 16 metų (31 proc.). „Tėvai visada nerimavo dėl įvairiausių dalykų, kurie gali nutikti jų vaikams, o dabar prie to dar prisidėjo ir skaitmeninės grėsmės, kurių suaugusieji neretai nepastebi. Ne kiekvienas vaikas papasakos, kad iš jo tyčiojamasi. Mūsų apklausos duomenimis, 21 proc. Lietuvos tėvų mano, kad jų vaikui kyla grėsmių internete, o 41 proc. negali atsakyti, kodėl apie tai nepakankamai kalbasi su savo vaikais“, - pastebėjo bendrovės „Kaspersky“ direktorius Baltijos šalyse Andis Šteimanis. Ką daryti? Svarbiausia - nuolat palaikyti ryšį su vaiku, daug kalbėtis, domėtis, ką jis veikia internete, su kuo bendrauja, užtikrinti, kad vaikas žinotų, jog į tėvus visada gali kreiptis patarimo ir paramos. Aptarkite su vaiku, su kuo jis gali susidurti internete, nebijokite kalbėti apie patyčias elektroninėje erdvėje ir kitus nemalonius dalykus. Vaikas turi žinoti, jog, kad ir kas nutiktų, jūs visada būsite šalia, jį palaikysite, suprasite jo jausmus ir stosite už jį mūru. Jei vaikas tapo patyčių internete auka, blokuokite agresorių socialiniuose tinkluose ir elektroniniame pašte. Taip pat reikėtų išsaugoti visus įrašus, žinutes ir susirašinėjimą, padaryti telefono ekrano nuotraukas, užsirašyti laiką, datas ir kitą svarbią informaciją. Jeigu patyčių iniciatorius mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir jūsų vaikas, apie tai, kas vyksta, būtina pranešti mokyklos administracijai, taip pat pamąstyti apie galimybę iškviesti policiją. „Neverta užmiršti, kad svarbus vaidmuo siekiant apsaugoti vaikus nuo patyčių elektroninėje erdvėje gali tekti technologijoms, - pridūrė Andis Šteimanis. - Patikima apsauginė tėvų kontrolės programinė įranga, tokia kaip „Kaspersky Safe Kids“, leidžia jums visada žinoti, ką vaikas veikia internete, pavyzdžiui, ką jis skelbia socialiniuose tinkluose, taip pat apie naujus internetinius draugus. Jeigu vaikas į draugus įtrauks įtartiną suaugusįjį, programa jus apie tai įspės. Svarbu paminėti ir tai, kad į šią programinę įrangą yra įtraukti ir psichologo patarimai, kaip kalbėtis su vaikais apie interneto grėsmes.“
Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį tėvams: vaiko amžius (pasirūpinkite, kad vaikas neįsitrauktų į gyvenimą socialiniuose tinkluose per anksti), ekrano laikas (atkreipkite dėmesį, kiek vaikas laiko praleidžia prie ekrano, naršydamas internete), asmeninė informacija (padėkite vaikui suprasti, kas yra asmeninė informacija ir kodėl jos negalima atskleisti už ekrano esantiems žmonėms), atvaizdo saugojimas (vaikas turi suprasti, kad viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka visam laikui), netikros paskyros (svarbu, kad vaikas kuo anksčiau suprastų, kad socialiniuose tinkluose žmogus gali apsimesti tuo, kuo nėra, pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali prisistatyti vaiku), bendravimo taisyklės (vaikui svarbu priminti, kad internete galioja tos pačios bendravimo taisyklės kaip ir realiame gyvenime, tad nei jis, nei su juo negali elgtis per patyčias, žeminimą), domėkimės vaiku (pagrindinė taisyklė, kuri padės apsaugoti nuo galimų iššūkių - atviras bendravimas su vaiku, pasitikėjimo kūrimas).
Saugumas realiame gyvenime
Saugus elgesys gatvėje. Svarbu, kad vaikai žinotų saugaus elgesio gatvėje taisykles, kad apsisaugotų nuo blogų kėslų turinčių žmonių. Tėvai turėtų pasakoti, kaip elgtis sudėtingose situacijose, pažinti (įtarti) pavojų ir sumažinti riziką nukentėti.
Nepažįstamieji
Nepažįstamais žmonėmis vadiname visus, kuriuos matome pirmą kartą arba nepalaikome santykių. Jie gali sustabdyti gatvėje, kieme, parke, privažiuoti automobiliu ir kalbėti atidarę langą ar dureles. Svarbios taisyklės vaikams: informacija apie buvimo vietą (vaiku besirūpinantys suaugę asmenys visada turi žinoti, kur yra mažametis), patikima draugija (paaiškinkite vaikui, kad smagiau ir saugiau tvarkyti reikalus ar pramogauti su draugais), saugi aplinka (vaikas turi žinoti, kur gali sulaukti pagalbos ne namuose), nesaugios vietos (paaiškinkite vaikui, kad būtina laikytis atokiau apleistų teritorijų, statybviečių, garažų masyvų, angarų, miškų, paupių ir tamsių, neapšviestų gatvių), jokių kalbų (pagrindinė taisyklė, kurią turėtų išmokti vaikas, - nekalbėti su nepažįstamais žmonėmis), adekvačios galimybės (nepažįstamieji, kurie prašo mažamečio ar paauglio, o ne suaugusiojo pagalbos, elgiasi netinkamai), toliau nuo automobilių (būtina visiškai vengti svetimų transporto priemonių), daug triukšmo (kilus pavojui metas pamiršti mandagumą. Tai puiki proga patriukšmauti!), vidiniai instinktai (mokykite atžalą kliautis intuicija. Jeigu dėl nepaaiškinamų priežasčių nepatinka svetimas žmogus, jis peržengia ribas, pavyzdžiui, artinasi, kyla bloga nuojauta, būtina reaguoti greitai ir užtikrintai).
Santykiai su vaikais ir auklėjimas
Atviras bendravimas ir pasitikėjimas. Svarbiausia - nuolat palaikyti ryšį su vaiku, daug kalbėtis, domėtis, ką jis veikia internete, su kuo bendrauja, užtikrinti, kad vaikas žinotų, jog į tėvus visada gali kreiptis patarimo ir paramos. Aptarkite su vaiku, su kuo jis gali susidurti internete, nebijokite kalbėti apie patyčias elektroninėje erdvėje ir kitus nemalonius dalykus. Vaikas turi žinoti, jog, kad ir kas nutiktų, jūs visada būsite šalia, jį palaikysite, suprasite jo jausmus ir stosite už jį mūru.
Vaiko netinkamas elgesys grupėje. Svarbu suprasti, kad bet koks netinkamas vaiko elgesys turi priežastį, o tinkamas reagavimas į jį gali padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis ir spręsti problemas. Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių, dažnai susijusių su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime. Kaip reaguoti į vaiko netinkamą elgesį: Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Būkite ramus ir nesikarščiuokite. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas. Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Stiprinkite teigiamą vaiko elgesį. Būkite nuoseklūs. Bendradarbiaukite su auklėtojais ir specialistais. Kreipkitės į specialistus, jei reikia.
Ribų svarba vaiko gyvenime. Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Melas ir vagystės. Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.
Laiko prie ekranų ribojimas. Siūloma ne kovoti, o daugiau kalbėtis, tartis. Tėvai neprivalo nuolat teikti vaikui pasiūlymų, ką jis gali veikti, kad tik nenuobodžiautų. Galimybė užsiimti drauge su vaikais bendra veikla lauke ar namuose - visada puiki alternatyva ekranams.
Pavojai internete. Svarbu, kad vaikas žinotų: yra patikimas suaugęs žmogus, į kurį, nutikus bėdai, jis gali kreiptis, jam pasipasakoti. Retkarčiais vis priminkime greta esančiam vaikui ar paaugliui (o vėliau dar daug kartų pakartokime): „Esu čia ir būsiu, kai prireiks."
Vaikų nuotraukų viešinimas internete. Tėvai kviečiami pagalvoti apie tai, kaip vaikas jausis, kai paaugęs pamatys viešumoje sklandančias savo nuotraukas.
