V. Paketūro dainų pasaulis: nuo lopšinių iki simfoninių poemų
V. Paketūro dainų pasaulis: nuo lopšinių iki simfoninių poemų
Vaclovas Paketūras (1928-2018) - kompozitorius, pedagogas ir muzikos teoretikas, kurio kūrybinis palikimas neatsiejamas nuo lietuvių liaudies muzikos tradicijų. Jo muzikinis braižas, apibūdinamas kaip "folklorinis romantizmas", atskleidžia gilų liaudies dainos, jos melodikos ir ritmikos supratimą.
Kompozitoriaus kūryboje ypatingą vietą užima apie 170 solinių bei chorinių dainų, iš kurių kone pusė remiasi lietuvių liaudies dainų motyvais. V. Paketūras originalias liaudies monodijas harmonizuodavo pasitelkdamas funkcinę ar modalinę harmoniją, siekdamas sukurti simetriškų muzikinių darinių visumą su apgalvota ir prognozuojama muzikos vyksmo logika.
Vyraujančios klasikinės kūrinių formos ir žanrai, tokie kaip daina, sonata, rondo sonata, variacijos, suteikia jo kūrybai universalumo. Tačiau lietuvių folkloro atspindžiai ypač ryškiai juntami ir stambių formų kūriniuose. Tai liudija chorui ir orkestrui parašyta kompozicija "Sukilkim, vargdieniai", simfoninė poema liaudies pasakos motyvais "Sigutė", taip pat kamerinės kompozicijos, pavyzdžiui, "Variacijos akordeonui", "Treptinis", "Lietuviškas skerco".
V. Paketūras dažnai rinkosi lietuvių liaudies instrumentus - birbynę, skudučius, kankles - kuriems rašė tradicinę koncertinę muziką. Tai leidžia folkloro elementams suskambėti naujai, išlaikant autentiškumą ir kartu praturtinant šiuolaikinę muzikinę patirtį.
Kompozitoriaus pedagoginė veikla taip pat buvo glaudžiai susijusi su muzikos teorijos ir praktikos ugdymu. Nuo 1953 metų jis dirbo įvairiose muzikos mokyklose, o vėliau - Lietuvos muzikos akademijoje, dėstydamas teorines disciplinas. 1973 m. jam suteiktas docento, o 1986 m. - profesoriaus vardas. V. Paketūras yra publikavęs 16 knygų, tarp kurių ir "Harmonijos uždaviniai", "Laisvoji balsavada", "Elementarioji muzikos teorija", taip pat yra sukūręs 220 muzikinių kūrinių ir parašęs 55 straipsnius.
Be savo kompozicinės ir pedagoginės veiklos, V. Paketūras aktyviai bendradarbiavo su "Muzikos enciklopedija", parašydamas 160 straipsnių ir redaguodamas kitų autorių darbus. Jo indėlis į lietuvių muzikos kultūrą yra reikšmingas, o kūryba ir pedagoginis darbas tebėra vertinami ir gerbiami.
Žveng Žirgelis – Lietuvių Liaudies Daina (Lithuanian folk song)
Vaclovas Paketūras baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Eduardo Balsio kompozicijos klasę 1958 metais. Nuo 1958 m. jis dėstė Lietuvos muzikos akademijoje teorines disciplinas, 1973 m. įgijo docento, o 1986 m. - profesoriaus vardą. 1966-1971 m. dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos atsakinguoju sekretoriumi. 1978 m. Vaclovui Paketūrui buvo suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Kompozitoriaus originalias liaudies monodijas harmonizavo pasitelkdamas funkcinę ar modalinę harmoniją, kūrė simetriškų muzikinių darinių visumą, apgalvotą, prognozuojamą muzikos vyksmo logiką. Vyrauja klasikinės kūrinių formos bei žanrai: daina, sonata, rondo sonata, variacijos ir pan. Lietuvių folkloro atspindžių gausu stambių formų kūriniuose (kūrinyje chorui ir orkestrui "Sukilkim, vargdieniai", simfoninėje poemoje liaudies pasakos motyvais "Sigutė") bei kamerinėse kompozicijose (Variacijos akordeonui, Treptinis, Lietuviškas skerco). Paketūras dažniausiai rinkosi lietuvių liaudies instrumentus: birbynę, skudučius, kankles, šiems instrumentams rašydamas tradicinę koncertinę muziką.