Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) stovint darbo biržoje: sąlygos ir išmokos
Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) stovint darbo biržoje: sąlygos ir išmokos
Nėštumo ir gimdymo atostogos, kitaip dar vadinamos dekretinėmis atostogomis, yra laikotarpis, kai moteris laikinai negali dirbti dėl nėštumo ir gimdymo. Šiuo laikotarpiu jai priklauso motinystės išmoka, kurios tikslas - kompensuoti prarastas pajamas. Tačiau kyla klausimas, ar galima gauti šią išmoką, jei moteris stovi darbo biržoje ir neturi darbo sutarties. Šiame straipsnyje apžvelgsime sąlygas, kurioms esant galima pretenduoti į motinystės išmoką, net ir neturint darbo, bei kitas susijusias išmokas ir ypatumus.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: trukmė ir išmokos
Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas į dvi dalis: 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos. Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsėja, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka. Komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimsta keli vaikai, atostogos gali būti pratęstos papildomai 14 dienų. Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama trumpiau, atsižvelgiant į vaiko gyvavimo trukmę. Kai moteris neturi teisės gauti motinystės išmokos, ji gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri padidėjo nuo 76 iki 250 eurų.
Motinystės išmoka paprastai sudaro 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dieną. Išmoka negali būti mažesnė nei 6 Bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžiai. Pavyzdžiui, jei atostogos prasideda 2025 m. vasario 21 d., imamas pajamų laikotarpis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Nuo priskaičiuotos išmokos sumos „Sodra“ išskaičiuoja privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Taip pat gali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jei pateikiamas atskiras prašymas.
Ar gali darbo biržoje stovinti moteris gauti motinystės išmoką?
Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, motinystės išmoka priklauso moterims, kurios yra draudžiamos ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Tai reiškia, kad jei moteris stovi darbo biržoje ir nėra apdrausta šiuo draudimu, ji negali gauti motinystės išmokos iš „Sodros“. Tačiau yra svarbių išimčių ir alternatyvų.
Anksčiau daliai moterų, nutraukusių darbinę veiklą nėštumo metu, motinystės išmoka nebūdavo mokama, nepaisant fakto, jog jos turėjo reikiamą socialinio draudimo stažą. Konstitucinio Teismo nuomone, tokia padėtis prieštaravo konstituciniam teisingumo principui, todėl Seimas pritarė pakeitimams, kurie sudaro sąlygas motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą ir tapo nedraustos nėštumo metu. Tai labai aktualu sportininkėms ir savarankiškai dirbančioms moterims, kurios išeina iš darbo arba nebegali vykdyti savo ligos metu veiklos. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 dienos.
Jei moteris viso nėštumo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai nemokama, nes jos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas. Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti. Tokiu atveju, kai moteris neatitinka sąlygų gauti motinystės išmokai iš „Sodros“, ji gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti www.spis.lt informacinėje sistemoje.
Nedarbo išmoka ir jos sąlygos
Asmenims, netekusiems darbo, priklauso nedarbo išmoka. Norint gauti nedarbo išmoką, reikia atitikti kelis kriterijus: mokėti nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turėti sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir būti registruotiems UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą. Nedarbo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš fiksuotos ir kintamos dalies.
Pastovioji pašalpos dalis yra 23,27 % minimalios mėnesinės algos. Kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos. Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 % šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Bedarbio pašalpa pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Svarbu užsiimti aktyvia darbo paieška, dalyvauti darbo pokalbiuose ar perkvalifikavimo programose, nes kitu atveju išmokos gali būti nutrauktos.
Pasikeitė nedarbo išmokų tvarka – ar pasaulio lietuviai nebenorės grįžti į Lietuvą? | DIENOS PJŪVIS
Išmokų ypatumai ir tęstinumas
Jei moteris yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna vaiko priežiūros išmoką, o jai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, ji turi teisę gauti motinystės išmoką. Abi išmokos bus mokamos, tačiau bendra suma negali viršyti 78 % kompensuojamojo uždarbio. Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, moteris gali rinktis vaiko priežiūros atostogas arba grįžti į darbą. Svarbu atsakingai planuoti šeimos biudžetą pereinamuoju laikotarpiu, nes pirmoji vaiko priežiūros išmoka gaunama tik praėjus maždaug mėnesiui po atostogų pradžios.
Nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija, pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių. Taip pat, jei asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas, pašalpa mokama dar iki 30 dienų. Svarbu nepamiršti, kad nedarbo išmoka mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, motinystės, tėvystės ir kt.) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
Nėštumo ir gimdymo atostogų metu dirbti ir gauti atlyginimą nebegalima, nes kitaip motinystės išmoka bus sumažinta. Motinystės išmoka yra skirta kompensuoti prarastas pajamas būtent šiuo laikotarpiu. Jei asmuo šių atostogų metu dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį, tai reiškia, kad jis nepraranda pajamų dėl buvimo atostogose, todėl motinystės išmoka už tą laikotarpį, kai buvo gautas darbo užmokestis, paprastai nėra mokama arba yra mažinama. Tai svarbu atskirti nuo vaiko priežiūros atostogų, kurių metu galimybės dirbti ir gauti išmoką yra kitokios ir platesnės.
tags: #dekretines #atostogos #stovint #darbo #birzoje