Lietuvos pensijų reformos: socialinio draudimo sistemos iššūkiai ir ateities perspektyvos
Lietuvos pensijų reformos: socialinio draudimo sistemos iššūkiai ir ateities perspektyvos
Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie antrojo pensijų pakopoje sukauptų lėšų valdymą, kurios taps prieinamos jau kitąmet. Kai kuriems tai - proga pagaliau pasinaudoti sukauptais fondais, kiti baiminasi, kad jie bus tiesiog „suvalgyti“. Viešojoje erdvėje sklando įvairios nuomonės ir prognozės, todėl svarbu panagrinėti situaciją detaliau.
Remiantis „Spinter tyrimai“ „InRento“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 45% pensijų kaupėjų planuoja atsiimti savo santaupas, o dar 35% vis dar neapsisprendžia. Tai reiškia, kad trys ketvirtadaliai gyventojų arba atsiims savo lėšas, arba dar nežino, ką su jomis daryti.
Estijos pamoka Lietuvai
Estijos pavyzdys leidžia prognozuoti, kaip gali klostytis situacija Lietuvoje. Prieš ketverius metus Estijoje įvykus panašiai reformai, gyventojai atsiėmė daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Pirmoji pinigų atsiėmimo banga įvyko 2021 m. rugsėjį. 30% lėšų buvo panaudota paskoloms grąžinti, 15% - vartojimui, o pusė pinigų po metų vis dar gulėjo indėliuose, uždirbdama mažesnes pajamas nei kitos investavimo formos, pavyzdžiui, investiciniai fondai ar nekilnojamasis turtas.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. šalies gyventojų, o sukauptos lėšos viršija 9 mlrd. eurų. Įsigaliojus reformai, prognozuojama, kad gyventojai atsiims apie 3 mlrd. eurų, o jei situacija klostysis panašiai kaip Estijoje, net 1,9 mlrd. eurų gali būti tiesiog išleista vartojimui - nuo kasdienių pirkinių iki atostogų ar paskolų įmokų.
Tačiau tai gali tapti ir lūžio tašku. Šios lėšos galėtų tapti pradiniu kapitalu tiems, kurie nori savarankiškai tvarkyti savo finansus - pavyzdžiui, kaip įnašas perkant būstą ar investuojant per alternatyvius instrumentus.
Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui
Apklausų duomenys rodo, kad nekilnojamasis turtas išlieka lietuvių mėgstamiausia investicija. 34% apklaustųjų nurodė, kad jau investuoja arba norėtų investuoti į nekilnojamąjį turtą, o pagrindinis motyvas - stabilus nuomos pajamų gavimas (71%). Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ieško pasyvių, prognozuojamų pajamų šaltinių.
Tačiau nekilnojamasis turtas prieinamas ne visiems. Ši investavimo forma patraukliausia aukštesnį išsilavinimą turintiems, didmiesčiuose gyvenantiems ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, todėl investavimas į nekilnojamąjį turtą vis dar suvokiamas kaip turtingųjų užsiėmimas. Be to, net 28% apklaustųjų visai nesidomi investavimu.
Geografiškai investuotojai išlieka konservatyvūs - dauguma savo investicijų renkasi Vilniuje (43%) ar kituose didžiuosiuose miestuose (39%), kur kas rečiau dairantis į užsienį. Tai rodo, kad lietuviai tiki galimybėmis užsidirbti čia, Lietuvoje.
Apibendrinant, apklausos rezultatai leidžia daryti vieną aiškią išvadą - žmonės nori investuoti, tačiau dažnai nežino, kaip tai daryti saugiai, prieinamai ir be didelio kapitalo.
Sprendimas, kurio neturėtų būti skubama
Vis dėlto, neskubėti atsiimti sukauptų lėšų yra svarbu. Atostogos ar naujas pirkinys suteiks trumpalaikį džiaugsmą, tačiau tai visų pirma yra santaupos, skirtos oriai senatvei. Šie pinigai gali dirbti, generuoti pajamas ir tapti finansinės gerovės pradžia.
Šiandien egzistuoja įvairūs taupymo ir investavimo būdai - svarbiausia, kad sprendimai būtų apgalvoti ir pinigai dirbtų žmogaus ateičiai.
Lietuvos pensijų sistemos sandara ir iššūkiai
Lietuvos pensijų sistema, įsteigta 2004 m., remiasi pirmojo ramsčio (valstybinio socialinio draudimo) pensija, kurią sudaro fiksuotos ir nuo draudžiamųjų pajamų priklausančios pensijų dedamosios dalys. Šią sistemą papildo antrojo (profesinių pensijų fondų) ir trečiojo (savanoriškų pensijų fondų) pakopų pensijų fondai, kuriuos valdo privačios bendrovės.
Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) biudžetas yra esminis pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų finansavimo šaltinis. SODRA savo pajamas daugiausia gauna iš dirbančių ir draustų asmenų mokamų socialinio draudimo įmokų. 2023 m. planuotos SODROS pajamos siekė 6,65 mlrd. eurų.
Tačiau pensijų sistemos finansavimas susiduria su rimtais iššūkiais. Viena pagrindinių problemų yra SODROS pajamų ir išlaidų struktūra: fondas renka įmokas iš dirbančių gyventojų, tačiau šios lėšos iš karto perskirstomos dabartiniams pensininkams ir kitiems socialinio draudimo išmokų gavėjams (nedarbo, motinystės, tėvystės išmokos ir kt.). Tai reiškia, kad SODRA neturi galimybės kaupti didelių investicinių rezervų.
Kita didelė problema yra demografinė situacija Lietuvoje: mažėjantis gimstamumas ir senėjanti visuomenė. Nors pastaruoju metu imigracija iš Ukrainos šiek tiek stabilizavo gyventojų skaičių, ilgalaikė tendencija išlieka nepalanki. 2023 m. vienam pensininkui tenka tik 1,4 dirbantis ir įmokas mokantis asmuo. Prognozuojama, kad ši tendencija blogės.
Dėl demografinių problemų ir nepakankamo finansavimo, beveik 40% (apie 2,7 mlrd. eurų) SODROS pajamų 2023 m. buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, kas rodo sistemos nepakankamumą.
Pensijų reformos ir jų poveikis
Pastaruoju metu Seime svarstomos pensijų reformos, kurios kelia daug diskusijų. Viena iš kontroversiškiausių priemonių - antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos savanoriškumo grąžinimas, atsisakant 2019 m. įvesto automatinio prisijungimo.
Pagal naujus siūlymus, visiems dabartiniams dalyviams būtų suteiktas vienerių metų „atsisakymo langas“, per kurį jie galėtų nutraukti dalyvavimą sistemoje ir atsiimti savo įmokas su investicijų grąža arba įskaityti jas į pirmojo pensijų pakopos pensijos dalį. Taip pat numatoma galimybė laikinai sustabdyti įmokas ir didesnė lanksti įmokų norma.
Verslo sektorius išreiškė susirūpinimą, kad šios reformos gali paskatinti masinį lėšų atsiėmimą ir sumažinti investicijas į pensijų fondus. Tarptautinis valiutos fondas perspėjo, kad pokyčiai gali lemti mažesnes pensijas ateityje ir padidinti spaudimą viešiesiems finansams.
Panašios reformos Estijoje 2021 m. paskatino beveik 40% dalyvių pasitraukti iš sistemos, sumažinant pensijų pakankamumą ir pasitikėjimą ilgalaikiu taupymu. Nepaisant Estijos sistemoje esančio 4% valstybės papildymo, masinis lėšų atsiėmimas vis tiek įvyko.
Tarptautinės organizacijos ir ekspertai apie pensijų reformas
Pasaulio bankas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ilgą laiką pabrėžė daugiapakopės pensijų sistemos svarbą. Šie modeliai nuolat pranoksta tuos, kurie remiasi tik pirmuoju pensijų pakopu.
Pensininkų-Europos (PensionsEurope) organizacija ragina Lietuvos vyriausybę persvarstyti siūlomas pensijų reformas, perspėdama, kad jos gali smarkiai pakenkti šalies pensijų sistemai. Siūlomi antrosios pakopos pensijų schemos pakeitimai - automatinio įtraukimo pakeitimas savanorišku dalyvavimu, valstybės papildomų įmokų panaikinimas ir pakeitimas pajamų mokesčio grąžinimo mechanizmu, bei 12 mėnesių trukmės „atsisakymo laikotarpio“ įvedimas - kelia didelę riziką pensijų saugumui ir pakankamumui.
Europos Komisija skatina valstybes nares plėsti automatinį įtraukimą ir toliau kurti papildomas pensijų sistemas. Šie mechanizmai yra svarbūs ne tik užtikrinant pensijų saugumą, bet ir mobilizuojant ilgalaikį kapitalą inovacijoms, infrastruktūrai ir net gynybai visoje ES.
Pagal EBPO duomenis, šalys su automatinėmis arba privalomomis sistemomis nuolat pasiekia daugiau nei 70% dalyvavimo, tuo tarpu šalys be tokių sistemų sunkiai pasiekia net 40%. Lietuvoje 2019 m. įvestas automatinis prisijungimas davė puikių rezultatų - prie antrosios pakopos prisijungė daugiau nei 70% darbingų gyventojų.
Siūlomas 1,5% valstybės papildomos įmokos panaikinimas ir pakeitimas mokesčių grąžinimo mechanizmu drastiškai sumažins paskatas taupyti, o tai ypač paveiks mažesnes ir vidutines pajamas gaunančius asmenis.
2022 m. 41,4% vyresnių nei 65 metų Lietuvos piliečių jau buvo rizikuojantys susidurti su skurdu, o tai yra daugiau nei dvigubai didesnis rodiklis nei ES vidurkis. Ignoruojant šią realybę ir ilgalaikes demografines problemas, pensijų krizė tik gilės.
Alternatyvūs investavimo būdai ir ateities perspektyvos
Nepaisant pensijų reformų ir su jomis susijusių iššūkių, svarbu ieškoti alternatyvių būdų užtikrinti savo finansinę gerovę ateityje. Nekilnojamasis turtas išlieka patrauklus, tačiau ne visiems prieinamas. Kiti investavimo instrumentai, tokie kaip investiciniai fondai ar platformos, gali pasiūlyti lankstesnes ir prieinamesnes galimybes.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) generalinis direktorius siūlo labiau subalansuotus pakeitimus: išlaikyti automatinį prisijungimą, bet sumažinti jo dažnumą, padaryti įmokų sustabdymą laikinu ir ribotu, bei pagerinti informavimą per darbdavius.
Svarbu suprasti, kad pensijų politika reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo ir tęstinumo. Toliau plėtojant pensijų fondų sistemą, skatinant darbdavių įmokas ir vykdant informacines kampanijas, galima pasiekti geresnių rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje.
tags: #del #pareiskejos #motinystes #socialinio #draudimo #stazo