Demencija yra progresuojanti smegenų liga, kuri paveikia atmintį, mąstymą, orientaciją ir gebėjimą bendrauti. Sergančiojo demencija globa ir priežiūra kelia nemažai iššūkių artimiesiems, todėl svarbu žinoti, kokios teisinės priemonės ir praktiniai patarimai gali padėti užtikrinti sergančiojo teises ir gerovę.

Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl progresuojančio demencijos sindromo.

Kas yra demencija?

Demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Kiekvienais metais skaičiuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų: kas tris sekundes - naujas atvejis. Numatoma, kad iki 2050-ųjų mastas patrigubės iki 150 milijonų žmonių, turinčių demenciją.

Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga iki 5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. - daugiau nei 30 proc. žmonių. Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga (apie 60% visų demencijų). Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui. Teigiama, kad Alzheimerio ligą gali nulemti ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai: prastesnė ekonominė padėtis, menkesnis išsilavinimas, protinės veiklos stoka, netgi lytis.

Lietuvoje sergamumas demencija ir Alzheimerio liga kasmet turi tendenciją didėti, nuo 2007 m. iki 2017 m. padidėjo apie du kartus: demencijos - nuo 1,95 naujų atvejų iki 3,56 atvejų 1000 gyventojų, o Alzheimerio - nuo 1,86 naujų atvejų.

Ligos pradžioje demencija sergantis žmogus gali pastebėti savo atminties pokyčius, pasikliauti įvairiomis atmintinėmis, artimųjų pagalba. Kiekvienas žmogus, gyvenantis su demencija, pasižymi unikaliais, tik jam būdingais gebėjimais ir kintančiais priežiūros poreikiais ligos eigoje. Vis dėlto, net kai liga pasiekia sunkiausią formą, žmogus gali patirti džiaugsmą, komfortą bei gyvenimo prasmę.

Demencija yra diagnozuojama ir patvirtinama gydytojo psichiatro. Įtariant demenciją, ypač svarbu atlikti išsamų ištyrimą, nes nustačius neurodegeneracinės kilmės, t.y. ankstyvas ligos požymių pastebėjimas bei gydymo skyrimas gali labai pagerinti demencija sergančio asmens (toliau - DM asmens) atmintį bei kitus pažinimo procesus.

Tačiau pirmuosius demencijos požymius būna sunku pastebėti ir lengva juos priskirti prie tipiškų žmogaus senėjimo pokyčių. Vienas iš labiausiai paplitusių Alzheimerio ligos požymių, ypač ankstyvosiose stadijose, yra neseniai išmoktos informacijos užmiršimas. Tampa sunku suplanuoti veiklas bei laikytis numatyto plano; dirbti su skaičiais, pvz., suprasti recepte parašytus produktų kiekius ar apmokėti sąskaitas. Prarandamas gebėjimas sekti laiką - datas, metų laikus. Sudėtinga tampa skaityti, įvertinti atstumą, atskirti spalvas, pvz. Sunku sekti ar prisijungti prie pokalbio. Gali sustoti pokalbio viduryje ir nežinoti ką sakyti toliau arba pradėti kartoti jau pasakytus sakinius. Kadangi daiktai yra paliekami neįprastose vietose, tai dažnai jų negali rasti. Gali priimti netinkamus sprendimus, susijusius su pinigais, pvz., atiduoti daug pinigų nepažįstam asmeniui. Gal atsisakyti mėgstamų hobių, projektų, sporto.

Įgaliojimas

Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotiniui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus, pavyzdžiui: įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti, naudotis, perduoti, dovanoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, atidaryti, uždaryti banko sąskaitas, sumokėti mokesčius, organizuoti gauti įvairias paslaugas, receptus vaistams ir medicinos priemonėms ir pan.

Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą. Įgaliotojas pats pasirenka asmenį, kuris jam atstovautų, nes atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu.

Įgaliojimą patvirtina notaras.

Įgaliojimo trukmė

Įgaliojimo galiojimas yra nustatomas trukme metais ar įvykiu. Įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos.

Įgaliojimo panaikinimas

Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą.

Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, turintis demencijos diagnozę

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.

Kokia yra įgaliojimo davimo eiga?

Aptarkite sprendimą skirti / gauti įgaliojimą. Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, pažintinių funkcijų sutrikimų, svarbu, kad jis / ji turėtų galimybę su jo / jos situaciją suprantančiais asmenimis nuosekliai aptarti įgaliojimo davimo tikslą, numatomą įgaliojimo trukmę, įgaliojimo davimo procesą, galimas įgaliojimo davimo pasekmes. Asmuo, turintis demenciją ir ketinantis duoti įgaliojimą, turi savarankiškai nuspręsti, koks asmuo rūpinsis jo interesų atstovavimu (taps įgaliotiniu).

Vizitas pas notarą: Užsiregistruokite pas notarą - tai galite padaryti bet kuriame notarų biure. Pas notarą vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą sau atstovauti. Kartu su juo gali vykti tas, kuriam šis įgaliojimas yra suteikiamas, tačiau jo dalyvavimas teisiškai nėra būtinas. Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą jam atstovauti, dėl savo sveikatos būklės negali atvykti pas notarą, notaras, kurio paveldėjimo klausimų tvarkymo teritorijai priskiriama įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta, privalo atvykti į namus (kiti notarai neprivalo to daryti, bet galima mėginti tartis).

Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą (pvz., forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“) apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, orientuotis situacijoje. Medicinos pažyma padės užtikrinti notarui, kad asmuo, skirdamas įgaliojimą, visiškai suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą jam atstovauti įvairiose srityse.

Atkreipkite dėmesį! Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, ir jo vardu yra sudaromi sandoriai, šie sandoriai yra neteisėti ir gali būti ginčijami teisme. Įgaliojimas negali būti duodamas asmeniui (įgaliotiniui), šiam nežinant.

Išankstinis nurodymas

Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Išankstiniame nurodyme asmuo gali:

• nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (atėjus laikui įgyvendinti asmens valią, globėju gali būti paskirtas tik vienas asmuo);
• pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);
• įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.

Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.

Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.

Asmens veiksnumo apribojimas

Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę.

Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.

Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu

Turtinių santykių sritys:

• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (tvarkymasis su pinigais, maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas, reikiamų dokumentų užpildymas ir pan.);
• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu ir pan.;
• kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
• nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
• paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
• dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
• banko sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas;
• kitos turtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Asmeninių neturtinių santykių sritys:

• savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra, aprangos, avalynės priežiūra ir pan.);
• maitinimosi sritis (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.);
• sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, vaistų vartojimas tinkamu laiku ir pan.);
• socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.);
• bendravimo sritis (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, užsidarymas, konfliktavimas, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.);
• šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
• asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
• darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
• kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą?

Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.

Pareiškėjas - asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse.

Kas iš artimųjų gali būti pareiškėjas, prašantis pripažinti asmenį ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse? Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis.

Pastabos:

1. Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.
2. Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra kreipiamasi į teismą, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams.
3. Kai suinteresuotųjų asmenų nėra arba dėl artimo žmogaus veiksnumo ribojimo ir jo globos nustatymo ketina kreiptis kitas giminaitis (brolis, sesuo, anūkas, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia ir pan.) arba, neturint artimųjų, institucijos, teikiančios asmeniui socialines ir globos paslaugas, atstovas, prašymas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse yra teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai. Paprastai globos (rūpybos) institucijos funkcijos yra priskirtos savivaldybių socialinės paramos / paslaugų / rūpybos skyriams, pvz., Vilniaus mieste globos (rūpybos) institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Kokie yra riboto veiksnumo ar neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso žingsniai?

Pirmas žingsnis. Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą. Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo. Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas, kuris susisiekia dėl laiko ir vietos, kur ir kada bus atliktas vertinimas. Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.

Antras žingsnis. Surinkite kitus dokumentus, kurie bus teikiami teismui.

• Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija; gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.
• Pareiškėjo dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos); medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę (šią pažymą nebūtina pateikti su pareiškimu, galima pateikti vėliau, kai jau yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ar net paskirtas teismo posėdis. Dėl pažymos reikia kreiptis į šeimos gydytoją); pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.
• Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas: asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas (pažymą suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija); asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie šeimos sudėtį; dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma; kiti dokumentai (asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.).
• Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.

Trečias žingsnis. Pateikite pareiškimą teismui. Pareiškimo teismui forma nėra apibrėžta: vienos savivaldybės turi nusistovėjusią formą, kitos - ne, tačiau pareiškimo struktūra yra ta pati ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Pareiškime turi būti nurodytos tikslios sritys, kuriose pareiškėjas prašo asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu. Sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti apgalvotos.

Ši paslauga yra mokama. Išimties atveju gali būti teikiama nemokama teisinė pagalba, jeigu asmens, kuris kreipiasi į teismą, pajamos neviršija nustatytos ribos. Savivaldybė gali suteikti kitų nemokamų paslaugų, jeigu besikreipiantis asmuo atitinka tam tikrus kriterijus. (Pastaba. Skirtingose savivaldybėse tvarka gali skirtis.)

Vilniuje. Jeigu pirmos eilės giminaitis, kuris ketina kreiptis į teismą, gauna mažas pajamas, savivaldybė gali jį nusiųsti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paslaugos. Dėl asmens pajamų vertinimo reikia kreiptis į asmens gyvenamosios savivaldybės socialinės paramos skyrių. Laikoma, kad asmuo gauna mažas pajamas, jeigu jam tenkančios vidutinės pajamos (suskaičiavus visas pajamas, išmokas ir kt.) per mėnesį neviršija 193,6 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.). Mažas pajamas gaunantis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinės pašalpos. Jeigu artimieji, kurie ketina kreiptis į teismą, yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gauna mažas pajamas ar yra kitų svarbių priežasčių, kodėl suinteresuotasis asmuo negali kreiptis į teismą pats (-i), pvz., ūmus sveikatos sutrikimas ar pan., į pagalbą gali ateiti savivaldybė.

Jei pareiškėjas yra ne pirmos eilės giminaitis, jis negali kreiptis į teismą tiesiogiai. Į teismą kreipiasi savivaldybės socialinių paslaugų skyrius. Tokiu atveju reikia kreiptis į asmens, kurį ketinama pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu, savivaldybės administraciją pateikiant prašymą perimti teisę kreiptis į teismą dėl konkretaus asmens veiksnumo ribojimo, pažymint priežastį.

Elgesio problemos ir priežiūros iššūkiai

Kalbos, klausos ar regos problemos, taip pat mažas sveikatos raštingumo lygis gali tapti kliūtimis efektyviam bendravimui. Įvertinkite DM asmens klausą ir regą. Ar jam yra reikalingi akiniai, klausos aparatas? DM asmenų sveikatos raštingumas gali būti žemas, todėl stenkitės vartoti kuo paprastesnius paaiškinimus.

Visas elgesys, įskaitant ir reakcijas į kasdienę priežiūrą, yra tam tikra bendravimo forma. Nerimas pasireiškia pasimetimu, pereinantis į paniką. Asmuo nenori būti vienas, reikalauja, kad kažkas būtų šalia. Skundžiasi dažnu širdies plakimu, sunkumu skrandžio skirtyje. Asmuo gali sunkiai užmigti, keltis naktį, klaidžioti po namus. Asmenį reikia įkalbinėti maudytis, o ne versti. Jei nustatoma, kad maudynės sukelia skausmą, tai 30- 40 min.

Sergant DM finansiniai sugebėjimai atsiranda gan anksti: nesugeba suskaičiuoti pinigų, sumokėti mokesčių, nesupranta pinigų vertės. DM asmuo vis atsisako tam tikro maisto ar gėrimo, tačiau pakeitus, tarkim, puodelį ar lėkštę, jo elgesys pasikeistų. DM asmuo nenori rengtis. Tokia priešinimosi forma gali signalizuoti patiriamą skausmą dėl artrito. DM asmuo nekalba ir nereaguoja kalbinamas. Jam gali būti sutrikusi klausa. DM asmuo atsisako maudytis vonioje. Galbūt jis jaučiasi puolamas, kai bandoma nuo jo nuvilkti drabužius.

Demencija, Alzheimerio liga sergančiųjų globa, priežiūra kelia nemažai iššūkių artimiesiems. Visų pirma, tai kylančios kasdienės veiklos problemos. Informuojant artimuosius apie diagnozę, svarbu suteikti informaciją ir apie ligos eigą, jos stadijas, kaip tinkamai elgtis, kad nepakenktų DM asmeniui, kaip užtikrinti efektyvų slaugos procesą, ir kur kreiptis pagalbos.

Svarbu reguliariai, pagal nustatytą grafiką organizuoti DM asmens priežiūros planavimo aptarimą su artimaisiais bei kitais slaugos paslaugas namuose teikiančiais specialistais, juk demencijai progresuojant, keičiasi ir DM asmens poreikiai bei jų tenkinimas. Reikėtų neužmiršti įvertinti ir DM asmens artimųjų švietimo bei paramos poreikius.

Klausimai, į kuriuos svarbu atsakyti: Kokių pokyčių tikėtis ligai progresuojant? Kada kreiptis į gydytoją? Kokie yra DM asmens priežiūros tikslai? Kaip koreguoti dietą ir maistą?

Pagalba šeimai ir artimiesiems apima informaciją apie ankstyvosios demencijos stadijas ir kaip veiksmingai bendrauti su asmeniu, kuriam buvo diagnozuota demencija. Pavyzdžiui, moteris, serganti DM, kiekvieną dieną 14 val. laukia savo dukros iš mokyklos. Paklausiate moters apie jos dukrą, kokius užkandžius ji norėtų paruošti dukrai ir pasiūlote savo pagalbą. Suplanuojate jai kasdienę veiklą nuo 13:45. Pasakote jai, kad moteris jokiu būdu negali išeiti ir jos dukra jau seniai nelanko mokyklos ir yra suaugusi. Nesistengiate jai aiškinti, o logiškai vardijate faktus.

Bendravimas su sergančiuoju demencija

Sergančiųjų demencija gydant vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Tačiau daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais.

Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės, t. y. Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.

Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.

Bendravimui su pacientu gali turėti įtakos ne tik atminties pablogėjimas, bet ir kalbos sutrikimai, dažnai pasireiškiantys kartu su demencija, taip pat nesugebėjimas koncentruoti dėmesio, apatija ar nerimas. Iniciatyvos stoka, didėjanti apatija sutrikdo kasdienę veiklą, pacientas mažiau rūpinasi savimi, higiena. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau, tiksliau išsiaiškinus, galima labai padėti ligoniui.

Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją. Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.

Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas. Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“. Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).

Aplinkos pritaikymas

Aplinkos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima: Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės; Atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas; Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Bendrosios socialinės paslaugos:

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
• Psichosocialinė pagalba
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu

Specialiosios socialinės paslaugos:

• Socialinės priežiūros paslaugas: pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.); socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa: integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.); dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa: asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus); institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

tags: #demencija #serganciuju #nardinantis #globos #procesas #artimuju

• Išmokos Lietuvoje
• Kaip sukurti magišką Kalėdų nuotaiką su vaikais
• Kaip tinkamai auklėti vaikus
• Naujausia Lesės istorija
• Priežastys nėštumo metu atsirandantys širdies ritmo sutrikimai