Hematoma - tai minkštuosiuose audiniuose išsiliejusio kraujo sankaupa, atsiradusi dėl kraujagyslės sienelės vientisumo pažeidimo. Hematoma - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras, o pats kraujavimas nuo labai mažo (petechijų) iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Nors dažnai trauma įsivaizduojamas kaip didelis pažeidimas, bet taip pat gali būti ir mažos apimties pažeidimas, pvz. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus.

Kai kuriems vaikams kraujosruvos atsiranda itin greitai. Net ir stipus kosėjimas ir čiaudėjimas, dėl jo metu padidėjančio spaudimo, gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti taškines kraujosruvas veide ar kraujavimą iš nosies. Jei pažeidžiamas nedidelis kapiliaras, kraujo lašai, išsilieję į aplinkinius audinius, suformuoja taškines kraujosruvas - petechijas. Jei pažeidžiamas nedidelis kapiliaras, vienas ar keli kraujo lašai išsilieję į aplinkinius audinius gali suformuoti petechijas. Kai pažeidžiamos stambesnės kraujagyslės, kraujas išsilieja plačiai į aplinkinius audinius ir susiformuoja hematoma. Jei pažeidžiama didelė kraujagyslė, pavyzdžiui svarbi arterija, kraujas gali tekėti ilgai ir formuoti didelę hematomą, pacientas gali netekti daug kraujo ir jį gali ištikti hemoraginis šokas.

Jei ant kūno hematomų atsiranda nuo menkiausio sumušimo, suspaudimo, galūnės užveržimo, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti išsamesnius tyrimus. Kraujo krešėjimo sutrikimai, dėl kurių gali pasireikšti nekontroliuojamas, nesustojantis ar dėl menkos priežasties prasidedantis kraujavimas, gali būti dėl kraujo ligų grupės, vadinamos hemofilija. Per metus hemofilija suserga 1 iš 10 000 žmonių.

Kraujas, tekėdamas kraujagyslėmis, nesustojamai juda, dėl to nesukreša. Išsiliejęs kraujas minkštuosiuose audiniuose nustoja judėti, todėl gana greitai sukreša. Kraujo krešumą sutrikdyti gali kraujo ligos, kraujo krešumą mažinantys vaistai (antikoaguliantai), įvairios autoimuninės ligos, bakterinės ar virusinės infekcijos, nes jų metu sumažėja trombocitų kiekis kraujyje. Kraujas kraujagyslėse teka nuolatos nesustodamas, dėl to jis nesikoaguliuoja ir nekreša. Kai kraujas išteka iš kraujotakos sistemos ir susidaro jo sąstovis, jis iš karto sukręša, nebent yra vartojami vaistai nuo koaguliacijos (tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis). Šie vaistai padidina spontaninio kraujavimo riziką ir leidžia hematomoms didėti, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles, todėl kraujas ir toliau išteka į pažeistas vietas. Taip pat kraujavimo tikimybę padidina įvairios autoimuninės ligos ar bakterinės infekcijos, kai sumažėja trombocitų kiekis.

Kraujas, ištekėjęs iš kraujotakos rato, gali būti stiprus organizmo dirgiklis ir sukelti visus uždegimo simptomus: skausmą, patinimą ir paraudimą. Hematomos simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos, dydžio ir ar greta atsiranda patinimas, edema ar gretimų struktūrų (kraujagyslių ar nervų) spaudimas. Hematomos sukelia audinių sudirginimą ir uždegimą. Simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos ir dydžio, bei gretimų struktūrų pažeidimo. Dažniausi uždegimo simptomai yra paraudimas, skausmas ir patinimas.

Priežastys

Hematomas dažniausiai sukelia traumos (pvz.: autoavarija, didelis smūgis, stiprus kosulys) arba nežinoma priežastis. Kraujagyslės dažnai yra pažeidžiamos dėl įvairių traumų ar operacijų, ir kraujo ištekėjimas į aplinkinius audinius gali lemti hematomos susiformavimą. Priklausomai nuo hematomos dydžio ir lokalizacijos, jos gali būti nereikšmingos arba kelti pavojų paciento gyvybei.

Simptomai

Hematomos simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos, dydžio ir ar greta atsiranda patinimas, edema ar gretimų struktūrų (kraujagyslių ar nervų) spaudimas. Kraujas, ištekėjęs iš kraujotakos rato, gali būti stiprus organizmo dirgiklis ir sukelti visus uždegimo simptomus: skausmą, patinimą ir paraudimą.

Komplikacijos

Viena svarbiausių ir sunkiausių hematomų komplikacijų yra kompartmento sindromas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai yra užspaudžiami nervai, kraujagyslės ir raumuo tam tikroje uždaroje kūno vietoje (kompartmente). Jei spaudimas trunka ilgai, audiniai pradeda žūti dėl deguonies stokos, nes užspaudus pažeistos kūno dalies kraujagysles kraujas neatiteka į audinius ir negali aprūpinti jų deguonimi. Dažniausiai kompartmento sindromas pasireiškia dilbyje arba blauzdoje. Kompartmento sindromą galima atpažinti iš šių simptomų - labai stiprus nuolatinis skausmas, parestezija, užspaustos vietos pabalimas, paralyžius ir pulso nebuvimas. Kartais gali pasireikšti ir poikilotermija (sutrikusi termoreguliacija). Tik du pirmieji simptomai yra patikimi kompartmento sindromo diagnostikoje, nes visi kiti simptomai jau yra vėlyvieji. Labai svarbu šią komplikaciją atpažinti laiku ir suteikti reikiamą chirurginę pagalbą.

Diagnostika

Daugelis hematomų gali būti įvertintos ir saugiai gydomos be jokių laboratorinių ar radiologinių tyrimų. Dažnai gydytojas gali surinkti anamnezę ir po objektyvios apžiūros nuspręsti, kad joks tolimesnis ištyrimas nereikalingas. Tačiau priklausomai nuo pažeidimo ar jo pasireiškimo, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, nustatant eritrocitų kiekį kraujyje, ir krešumo tyrimai, tokie kaip TNS (tarptautinis normalizuotas santykis) ir ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas). Priklausomai nuo pažeidimo vietos ar gretutinių faktorių, gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus. Kompiuterinės tomografijos testas atliekamas ieškant kraujavimo smegenyse ar pilvo ertmėje. Ultragarsas naudojamas kraujuojančioms nėščiosioms tirti.

Gydymas

Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika). Hematomos palaipsniui rezorbuojasi pačios. Imobilizacija gali keliomis dienomis paspartinti gijimą, bet reikia išlaikyti balansą tarp gijimo ir pažeistos kūno dalies judrumo išlaikymo.

Iš medikamentinių priemonių hematomų gydymui plačiai vartojamas heparininis tepalas Lioton 1000. Jis ypač tinkamas gydyti hematomas po daugybinių flebotomijų, traumines hematomas bei išplitusias hematomas. Rekomenduojama vaistą tepti du-tris kartus per dieną ant pažeistos vietos. Yra ištirta, kad vietinis gydymas heparininiais tepalais nekeičia protrombino laiko ar dalinio tromboplastino laiko (DTL), reikšmingai pagreitina hematomų rezorbciją, sumažina paviršinių venų trombozių riziką. Lioton 1000 naudojamas ir tromboflebito gydymui. Kliniškai reikšmingas yra ir priešuždegiminis bei mikrocirkuliaciją gerinantis heparino poveikis, kas taip pat prisideda prie greitesnės hematomų rezorbcijos.

Skausmo ir uždegimo mažinimui gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip acetaminofenas, nimesulidas, deksketoprofenas. Skiriant NVNU reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos grupes, pavyzdžiui pacientai, vartojantis kraują skystinančius vaistus, turėtų atsargiai vartoti šios grupės vaistus, nes padidėja kraujavimo rizika.

Chirurginis hematomų gydymas indikuotinas tada, kai paciento būklė yra nestabili, stebimi šoko požymiai ar pažeidimas yra grėsmingas gyvybei.

Stebėjimas

Daugelis hematomų rezorbuojasi per kelias savaites ir tolimesnis pacientų sekimas nereikalingas. Kadangi kraujas yra terpė pilna maistinių medžiagų, kai kurios hematomos gali infekuotis. Pacientai turėtų stebėti, ar nestiprėja skausmas, ar hematomos vieta nesidaro raudonesnė ir karštesnė. Gali būti sunku diferencijuoti šiuos simptomus tarp infekcijos ir pačios hematomos uždegimo. Tačiau infekcija dažniausiai būna susijusi su karščiavimu, taip pat gali pasirodyti pūliai ir ryškėjantis ar besiplečiantis raudonas hematomos apvadas, kas gali rodyti, kad hematoma infekavosi.

Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turi didesnę riziką tolimesniam kraujavimui, todėl reikėtų monitoruoti hemoglobino kiekį ir TNS.

Prevencija

Įvairūs nelaimingi atsitikimai ištinka nuolat ir daugelis hematomų yra neišvengiamos šiais atvejais. Pacientai, vartojantis antikoaguliacinius preparatus, turėtų vengti veiklos, kuri susijusi su didele susižeidimo rizika. Pacientams, vartojantiems varfariną, svarbu monitoruoto vaistų dozavimą nuolatos tiriant TNS.

Apibendrinimas

Kraujagyslės dažnai yra pažeidžiamos dėl įvairių traumų ar operacijų, ir kraujo ištekėjimas į aplinkinius audinius gali lemti hematomos susiformavimą. Priklausomai nuo hematomos dydžio ir lokalizacijos, jos gali būti nereikšmingos arba kelti pavojų paciento gyvybei. Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, tokius kaip varfarinas, aspirinas, klopidogrelis, turi didesnę riziką kraujuoti po mažų sužalojimų, todėl jie turėtų būti atsargesni ir vengti pavojingų veiklų. Smulkios hematomos pačios rezorbuojasi ir pagyja be didesnio gydymo, o didesnėms reikalingas papildomas medikamentinis ar chirurginis gydymas. Vienas iš efektyvių gydymo būdų yra heparininiai vietinio naudojimo tepalai, kurie turi antikoaguliacinį, priešuždegiminį, mikrocirkuliaciją gerinantį veikimą ir tokiu būdu reikšmingai paspartina hematomų gijimą.

tags: #demes #ant #kudikio #hemitiomos

• Šilti batai vaikams
• Kaip atpažinti vaikų psichologines problemas
• Išsamus vadovas apie naujagimio veido bėrimą
• Agluonėnų darželis
• vaikiški baldai IKEA