Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Eglė Baliutavičiūtė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato J. K. Rowling, Jacko Thorne`o ir Johno Tiffany pjesę „Harry Potter ir prakeiktas vaikas“ bei Hugho Howey knygą „Šachta“. J. K. Rowling pjesė „Harry Potter ir prakeiktas vaikas“, išversta Zitos Marienės, yra aštuntoji knyga apie Harį Poterį.

Šioje knygoje veiksmas vyksta praėjus 19 metų po 7-osios knygos „Harry Potter ir mirties relikvijos“ pabaigos. Haris Poteris jau yra suaugęs vyras ir trijų vaikų tėvas. Jo santykiai su viduriniuoju sūnumi, Albu Severu, yra sudėtingi. Albas jaučia tėvo šlovės naštą, jam nepatinka Hogvartse, jis susidraugauja su Drako Smirdžiaus sūnumi Skorpionu, o bet kokius tėvo bandymus užmegzti ryšį atstumia.

Troškdamas įgelti tėvui ir jį pažeminti, Albas su Skorpionu iš Magijos ministerijos pavagia laiko atsuktuvą, mėgindami išgelbėti Sedriką Digorį, kurį Voldemortas nužudė dėl jo tėvo. Tačiau žaidimas su laiku pavojingas - įvyksta vadinamasis drugelio efektas, o šalia jų atsiranda tas, kuris Hariui primena skausmingus praeities prisiminimus. Nors tai ne pats didžiausias burtininkų pasaulio piktadarys, jo pasirodymas sukelia nerimą.

Drakas Smirdžius ir Haris Poteris: panašumai ir skirtumai

Galbūt Drakas Smirdžius ir Haris Poteris nekenčia vienas kito, bet jie turi daug daugiau bendro, nei kuris nors iš jų norėtų pripažinti.

1. Iki to laiko, kai Haris su Draku atsidūrė Hogvartse, Poterių ir Smirdžių pavardės jau buvo gerai žinomos. Liucijaus Smirdžiaus pavardė žinoma (ir jos prisibijoma) visoje Magijos Ministerijoje. Tuo tarpu jo žmona Narcisa yra kilusi iš kilmingų Blekų šeimos namų. Šeimos garbingumas yra įsišaknijęs į abu vaikus, taigi jo gynimas gana dažnai suveda juos į muštynes.
2. Iš kitos pusės, Haris pasirenka nebūti būtent Klastūnyne, suteikdamas pirmenybę Grifų Gūžtai. Jie abu lieka ištikimi savo koledžų puoselėjamoms vertybėms - Drakas yra toks pat klastingas, koks Haris yra užsispyręs. Jei Drako šeimos pavardė, ryšiai ir pinigai gali jam suteikti pranašumą, tuomet jis nedvejodamas tuo pasinaudos. Galima pridurti, jog Grifukai siekia tapti sėkmingais už savo pačių nuopelnus, tuo tarpu Klastuoliai tą laiko kvailu išteklių švaistymu.
3. Savaime suprantama, Haris su Draku myli Kvidičą bei lygina save vienas su kitu, kai kalba eina apie šį nuostabų žaidimą. Nors paprastai bendras susidomėjimas sportu įžiebia draugystę, Hariui su Draku tai tik dar vienas dalykas, dėl kurio galima peštis.
4. Bet judviejų konkurencija yra daug gilesnė ir tamsesnė negu tik kvidičas. Nors Hario ryšys su Tamsos Valdovu yra labiau akivaizdus (jį galima pamatyti tiesiog ant jo kaktos), Drako ryšys su Voldemortu laikui bėgant vis didėjo, pasiekdamas savo kulminaciją „Netikrame Prince”, kai Drako buvo paskirta mirtina Voldemorto misija nužudyti Dumbldorą. Nepaisant spaudimo, kurį Haris dažnai jaučia dėka savo paties priverstinio ryšio su Voldemortu, yra juokinga, kai pagalvoji, jog jis greičiausiai būtų vienas iš nedaugelio žmonių, kuris iš tikrųjų suprastų, ką patiria Drakas.
5. Kai Drakas su Hariu pirmą kartą susitiko Skersiniame Skersgatvyje, jie nelabai galėjo jausti Galeonų trūkumą. Bet jiedu buvo užauginti kardinaliai skirtingomis sąlygomis: kai Smirdžiai greičiausiai patys sugadino savo sūnų, Dursliai su Hariu elgėsi taip, tarsi jis jau būtų supuvęs. Drakas dažnai puikuojasi savo turtu, bet Haris pernelyg aiškiai prisimena skurdą ir yra labai supratingas tiems, kurie turi nedaug. Po savo išlaidavimo Hogvartso Ekspreso saldumynų vežimėliui, pirmas dalykas, kurį Haris padarė, tai pasidalino jais su savo naujuoju draugu Roniu, kurį Drakas įžeidė dėl buvimo neturtingu.

Drakas Smirdžius (angl. Draco Malfoy; g. 1980 m.) gimė Mirties valgytojui Lucijui Smirdžiui ir Narcisai Smirdžiūnienei. Kai jis pradėjo lankyti Hogvartsą, sutiko Harį Poterį ir siūlė būti jo draugu, bet Haris nesutiko, nes draugavo su kraujo išdaviku Roniu Vizliu ir ne gryno kraujo mergaite Hermiona Įkyrėle, taigi Drakas pradėjo šaipytis iš visų trijų. Drakas buvo paskirtas į Klastūnyną ir susidraugavo su Niurzga ir Gyliu - Mirties valgytojų sūnumis Klastuoliais. Severas Sneipas buvo jo mėgstamiausias mokytojas, nes atiminėdavo taškus iš Grifų Gūžtos ir taip pat nemėgo Hario. Antroje knygoje, Drakas Smirdžius tapo Klastunyno komandos gaudytoju. Trečioje knygoje, Drakas buvo sužalotas Kietasprandžio ir už tai jo tėvas padavė Hogvartso magiškųjų gyvūnų priežiūros mokytoją Hagridą į teismą. Penktoje knygoje, Smirdžius prisijungė prie Inkvizitorės būrio ir pradėjo sekioti slaptąją Dumbldoro kariauną. Šeštoje knygoje, Smirdžius tapo Mirties valgytoju ir turėjo atlikti Voldemorto užduotį - nužudyti Dumbldorą. Jo motina Narcisa, nujautusi kad tai Voldemorto kerštas prieš jos vyrą Liucijų, paprašė Sneipo prižiūrėti jos sūnų. Drakas užbūrė vėrinį, kurį gavo Keitė Varpelis. Jis taip pat užbūrė Madam Rozemertą Valdomaisiais Kerais. Knygos pabaigoje, Drakas nuvedė visus Mirties valgytojus į Hogvartsą, kur jie pradėjo kovą. Nors Drakas norėjo nužudyti nusilpusį Dumbldorą, to padaryti visgi neįstengė. Tada, Sneipas nužudė Dumbldorą ir visi Mirties valgytojai pabėgo.

Kūrinys iš tiesų pernelyg mėgėjiškas - akivaizdžiai stengtasi patenkinti visus serijos gerbėjus: parodyti kuo daugiau veikėjų, kuo daugiau Hogvartso, taikytis ir į jaunąją kartą paauglišku turiniu, ir problematika patenkinti jau suaugusių, Hario Poterio amžių pasiekusių ištikimų gerbėjų lūkesčius. Pjesėje daug veiksmo dėl veiksmo, sukimosi vietoje ir veikėjų, tokių kaip Ronis, kurie nieko reikšminga neatlieka, tik įsiterpia, kad pasakytų kokią komišką nesąmonę. Atrodo, jis čia tik tam, kad jo niekas nepasigestų. Apskritai, veikėjai pjesėje atrodo it kalbančios kaukės - prie jų sunku prisirišti, jaudintis, patirti kartu su jais.

Be abejo, būta čia ir gražių, akimirkai paperkančių momentų - Hario ir Albo susitaikymas, Hario žodžiai, savyje talpinantys tiek daug istorijos ir jausmo, kuriuos jis ištaria lemiamą kovos akimirką: „Aš niekada nesu kovojęs vienas. Ir niekada nesikausiu“ (p. 305). Be abejo, talentingi aktoriai scenoje gali visus veikėjus prikelti gyvybei, žiūrovus priversti juoktis, verkti, susimąstyti, bet ne popieriuje.

Nežinia, kiek tiksliai prie šios pjesės prisidėjo J. K. Rowling. Žinoma tik tiek, kad sumanytojas ir teksto autorius yra Jackas Thorne`as, kurio vardą taip pat matome knygos viršelyje. Gaila, kad pjesė buvo taip išleista. Siužetas, atvirai kalbant, gana kvailas, bet jei pati J. K. Rowling būtų pjesę parašiusi kaip įprastą romaną, skaitinys, esu įsitikinus, būtų kur kas labiau vykęs. O dabar? Dabar tai rinkodaros niekutis.

Šis kūrinys gali patikti postapokaliptinės, mokslinės fantastikos ir konspiracijų mėgėjams, tačiau pernelyg daug tikėtis iš šio laisvalaikio skaitinio neverta. Pirmoji dalis - koncentruotas pasakojimas apie šachtą, kurioje žmonės gyvi, bet palaidoti, apie šerifo dramą, vilties grūdą ir dėl to paaukotą gyvybę - įtaigi ir įdomi, turinti filosofinį, egzistencinį krūvį, taigi, pakelianti istoriją į aukštesnį literatūrinį lygį.

Visa kita, kas įvyksta vėliau, kaip ir dažnai nutinka tęsiniams, pirmajam kūriniui nebeprilygsta. Nors šiek tiek filosofinių klausimų, kuriuos verčiamas spręsti ir skaitytojas, yra, tačiau tamsesnių ir įdomesnių klausimų apie prigimtį, apie gyvų palaidotų žmonių psichologiją ir moralę privengiama, stengiamasi laikytis seklesnės, optimistinės pozicijos. Bėda ir tai, kad knyga pernelyg ištęsta - nemažai pasikartojančių motyvų, pernelyg detalaus aprašinėjimo, baimės ir įtampos kūrimo, kuris tolyn nestumia nei istorijos, nei kaip nors papildo charakterius. Yra ir nemažai neatsakytų klausimų ir neišbaigtų minčių, bet, nieko baisaus, juk yra dar dvi panašaus ilgio istorijos dalys (tiesa, lietuvių kalba kol kas išleistos dvi knygos).

Tik ar daug kas jas iki galo perskaitys?

Veikėjų ir istorijos analizė

Knyga „Harry Potter ir prakeiktas vaikas“ - tai pjesės scenarijus, kuris yra aštuntoji Hario Poterio istorija ir pirmoji, pastatyta teatre. Tai jaudinanti ir magiška istorija, nenusileidžianti ankstesnėms Hario Poterio dalims.

Pagrindiniai veikėjai:

• Haris Poteris - Magijos ministerijos darbuotojas, sutuoktinis, trijų mokyklinio amžiaus vaikų tėtis. Jis bando įveikti praeitį, nenorinčią pasilikti ten, kur jai skirta.
• Džinė Poter - Hario Poterio žmona, Lilės, Džeimso ir Albo - trijų vaikų mama.
• Albas Severas Poteris - narsus, užsispyręs, dviejų Hogvartso direktorių vardais pavadintas berniukas, kuris grumiasi su šeimos paveldu, kurio jam niekada nereikėjo, ir ryžosi keliauti laiku. Jis nėra patenkintas paskui jį slenkančiu tėvo šlovės šleifu. Albas užauga visai kitoks nei būtų galima tikėtis iš Hario Poterio sūnaus - jam nesiseka kvidičas ir daug kitų dalykų, jis patenka į Klastyną ir dar susidraugauja su Drako Smirdžiaus sūnumi.
• Skorpionas Smirdžius - Drako Smirdžiaus sūnus, Albo geriausias draugas, kuris su juo keliavo laiku. Jis apipintas gandais, esą tikrasis jo tėvas - Voldemortas. Spektaklyje ši atžala nė iš tolo neprimena savo senelių mirties valgytojų ar jaunystėje viso pasaulio nekentusio tėvo - tai protingas kaip Hermiona, naivus kaip Ronis ir jautrus kaip Haris žmogus.
• Ronis Vizlis - vedęs Hermioną Įkyrėlę ir jie dabar - Įkyrėlių-Vizlių šeima.
• Hermiona Įkyrėlė - ištekėjusi už Ronio Vizlio.

Knygos temos ir vertybės:

Šiame kūrinyje labiausiai išaukštinama vertybė - laikas, savo klaidų suvokimas ir siekis jas ištaisyti. Taip pat svarbūs artimųjų žmonių santykiai, šiuo atveju - Albo ir Hario nesutarimai. Knygoje nagrinėjama Hario Poterio vardo našta jo šeimai, kova su praeities nelaimėmis. Pjesės pagrindas išlikęs lygiai toks pat, kaip bet kurios kitos istorijos apie Harį Poterį - draugystė ir meilė yra tai, kas gali ištraukti žmogų iš bet kokios situacijos, o daugybės nesutarimų, kovų, karų priežastis - nebepakeliamas žmonių vienišumas, transformuojamas į kerštą aplinkiniam arba visam pasauliui. Spektaklyje tai pasakoma tiesioginiu tekstu - keturiasdešimtmetis Haris nuolat kartoja, kad niekada nesikovė vienas ir be draugų būtų daugybę kartų žuvęs (juk net ir gyvas jis liko tik dėl meilės), o kartą net Drakas prisipažįsta visuomet jautęsis vienišas ir pavydėjęs Hariui, Roniui ir Hermionai, kurie nuoširdžiai mėgo vieni kitus ir išties smagiai kartu leisdavo laiką.

„Haris Poteris ir prakeiktas vaikas“ prasideda lygiai taip, kaip baigėsi „Haris Poteris ir mirties relikvijos“ - Kings Kroso stotyje, trijulei išlydint savo vaikus į Hogvartsą. Pirmą kartą ten keliauja antrasis iš trijų Hario ir Džinės vaikų - Albas Severas. Paraleliai pirmus metus pradeda vienintelis Drako ir Astorijos Smirdžių vaikas Skorpionas, apipintas gandais, esą tikrasis jo tėvas - Voldemortas.

Siužeto centre - įtempti Hario Poterio santykiai su sūnumi Albu, kuris anaiptol nėra patenkintas paskui jį slenkančiu tėvo šlovės šleifu.

Spektaklio premjera įvyko 2016 m. liepos 30 d. Londono Vest Ende, „Palace“ teatre. Bilietai į spektaklį išperkami bent pusmečiui į priekį. Tai - du spektakliai po pustrečios valandos, per kurias, regis, salės nepalieka nė vienas žmogus.

Šių spektaklių stiprybė glūdi nostalgijoje, kurią kuria atpažįstami veikėjai, pavadinimai bei situacijos, ir intrigoje, kurią turbūt jaučia tik prieš spektaklį pjesės neskaitę žiūrovai. Spektaklio dramaturgija įtraukia kaip geras trileris, kuriame situacijos keičiasi nepaprastai greitai, kalbama tik tai, kas svarbiausia, nepaliekant erdvės daugiau ar mažiau prasmingoms pauzėms ar laiką sustabdantiems improvizuotiems vaidybiniams momentams. Magijos įspūdį spektaklio kūrėjai suformavo beveik nepriekaištingai - dauguma paslapčių paaiškėja tik ciniškai arba iš nuoširdaus profesinio intereso, sąmoningai ieškant, kur slypi tokia atlikimo technika.

„Tai knyga, kurios labai laukė visas gausus Hario Poterio fanų būrys. Iš pirmo žvilgsnio Hario Poterio istorija vaikiška, tačiau su šiuo pasakojimu užaugo jau kelios kartos gerbėjų, kurie dabar jau patys augina vaikus. Dėl šios priežasties jau suaugę skaitytojai laukė istorijos tęsinio ne ką mažiau, o gal netgi dar labiau nei vaikai ar paaugliai. Skaityti „Haris Poteris ir prakeiktas vaikas“ tai tarsi pasinaudoti laiko atsuktuvu ir grįžti į paauglystę. Laikus, kai parsinešusi namo naują HP knygą nustodavau valgyti, miegoti ar vykdyti dar kokias nors kitas žmogiškas funkcijas apart skaitymo. Visgi pjesės forma, bent mane, tikrai nuoširdžiai labai erzino. Skaičiau ir galvojau, na kodėl, kodėl J. K. Rowling negalėjo parašyti dar vienos, bent trumputės knygos vietoje šito. Scenos (arba skyriai) labai trumpos, nuolat šokinėjančios nuo vieno veiksmo prie kito. Tiesa sakant man velniškai smalsu kaip turėtų atrodyti šios pjesės pastatymas realybėje, nes skaitant sunku įsivaizduoti jos praktinį įgyvendinimą. Kodėl skaityti? Jei esate Hario Poterio gerbėjas, jums šis klausimas nekils. Kodėl neskaityti? Aš asmeniškai jaučiuosi šiek tiek nuviltas.

Sunku objektyviai vertinti šią knygą, kadangi skaitant apima labai stipri nostalgija ir visas kritinis mąstymas išeina pasivaikščioti.

tags: #drako #smirdziaus #sunus #prakeiktas #vaikas

• Vaikų knygų vertinimas
• Žaisliniai traktoriai vaikams
• Lietuvių liaudies dainos vaikams
• V. Paketūro muzikos kūryba
• Advokato Gintaro Černiausko karjera