Dvigubas džiaugsmas: dvynukai po pagalbinio apvaisinimo
Dvigubas džiaugsmas: dvynukai po pagalbinio apvaisinimo
Nors medicinos technologijos sparčiai žengia į priekį, padėdamos įveikti nevaisingumo kliūtis, daugybė porų vis dar susiduria su sunkumais bandydamos susilaukti vaikų. Šiame straipsnyje nagrinėsime dvynukų gimimo po pagalbinio apvaisinimo (PA) procedūrų patirtį, galimybes ir su tuo susijusius aspektus.
Istorija: nuo endometriozės iki dvigubos laimės
Gitana (moters prašymu vardas pakeistas) gana anksti žinojo turinti ginekologinių bėdų - merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų. Žinia apie negydomą ligą buvo nemaloni, tačiau tuo metu jauna moteris dar negalvojo apie šeimą, vaikus, tad didelio streso dėl to nepatyrė ir nesijaudino.
Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. Gydytoja pasiūlė taikyti valdomos ovuliacijos metodą, t.y., kai ovuliacija skatinama vaistais. „Mes šį metodą bandėme tris kartus. Tačiau mums nepasisekė ir galiausiai nutarėme jo atsisakyti - trys nesėkmės rodė, kad jis mums netinka“, - sako moteris.
Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki ketverių metų. Ir ėmė laukti.
„O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Tad mes nutarėme išbandyti šią galimybę“, - pora ryžosi nepraleisti dar vienos galimybės susilaukti biologinio vaiko.
Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo nieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų.
Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. Tyrimas parodė priešlaikinį kiaušidžių funkcijos išsekimą. „Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Taigi, gydytojo teigimu, pagal visus parametrus ir tyrimų duomenis mes tikome kompensuojamai IVF (in vitro fertilizacija, kitaip tariant, apvaisinimas mėgintuvėlyje - aut. past.) procedūrai“, - kelerių metų senumo įvykius prisimena pašnekovė.

Laukimo metu išgyveno ir liūdesį
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko - moteris laukėsi.
Septintą nėštumo savaitę pas gydytoją apsilankiusi pora sužinojo, kad prigijo visi trys įsodinti embrionai. „Kokios emocijos mus apėmė? Žinote, visas tas procesas buvo toks paprastas ir greitas, mes nebuvome išvarginti nesėkmingų bandymų, ilgų laukimo metų ar pan., tad ir mūsų reakcija buvo maždaug tokia: „Na juk taip ir turėjo būti!“ - šypsosi laiminga moteris ir mama.
Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. Tuo metu nėštumas skaičiavo devintą savaitę. „Nors tai natūralus procesas - ne visi embrionai prigyja, būna, ir persileidimų nutinka - bet kokiu atveju mes jautėmės praradę vaiką ir mes gedėjome. Tai neatpasakojamas jausmas“, - sunkiau žodžius rinko Gitana.
Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Sutuoktiniai itin palankiai vertina tokią tvarką, mat žino, kad paprastai eilėje pas šiuos specialistus reikia laukti ilgas savaites. Genetikas pranešė, kad pora laukiasi sveikų mažylių - berniuko ir mergaitės.
Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Abu mažyliai gimė sveiki ir išnešioti, sverdami kiekvienas po maždaug 3,5 kilogramo.
Dviguba laimė - dvigubi ir rūpesčiai
Dvynukų gimimas yra ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir, kokie veiksniai tam turi įtakos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime dvynukų gimimą po IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) procedūros, aptarsime tikimybę, rizikas ir kitus svarbius aspektus.
Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje - per 24. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų.

Dvynukų tipai: identiški ir neidentiški
Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys:
- Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai) susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Ši rūšis yra retesnė ir nepriklauso nuo paveldimumo. Identiškų (monozigotinių) dvynukų tikimybė yra apie 0,5%.
- Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais.
Veiksniai, įtakojantys dvynukų gimimą
Dvynukų gimimas yra ypatingas įvykis, kurį lemia daugybė faktorių. Nors tikimybė susilaukti dvynukų yra palyginti nedidelė, tam tikri paveldimi, biologiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti šią tikimybę:
- Paveldimumas: Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė.
- Motinos amžius: Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Tai siejama su moteriai senstant didėjančia folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) koncentracija.
- Kūno sudėjimas: Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Didelis riebalų sluoksnis lemia didesnę hormono estrogeno koncentraciją, o tai padidina daugiavaisio nėštumo tikimybę.
- Pagalbinis apvaisinimas: 20-25% moterų, kurios vartojo vaisingumą skatinančius vaistus, taip pat tos, kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra ar taikyti kiti nevaisingumo gydymo būdai, laukėsi daugiau nei vieno kūdikio.
- Rasė: Dizigotiniai dvyniai dažniau gimsta juodaodžiams, rečiau - europiečiams ir azijiečiams.
- Antsvoris: Antsvoris ir nutukimas (kai KMI yra didesnis nei 30) siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika.
- Prieš tai buvęs daugiavaisis nėštumas: Jeigu moteris jau yra pagimdžiusi dvynius, yra du kartus didesnė tikimybė, kad jai ir vėl gims dvyniai.
- Nėštumų skaičius: Statistika rodo, kad kuo daugiau vaikų moteris išnešiojo, tuo didesnė tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis.
- Pilnavertė mityba: Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę. Jei maisto moteris gauna nepakankamai, tikimybė mažėja.

IVF ir dvynukų tikimybė
IVF gydymo metu moteriai leidžiami vaistai (vaisingumo hormonai), kurie stimuliuoja kiaušidžių veiklą ir leidžia susidaryti daug kiaušialąsčių. Tada kiaušinėliai surenkami ir laboratorijoje sujungiami su sperma. Jei IVF gydymas yra sėkmingas, embrionams leidžiama vystytis nuo dviejų iki šešių dienų. Tais atvejais, kai gaunami keli geros kokybės embrionai, paprastai rekomenduojama likusius embrionus užšaldyti. Taip padidėja sveiko nėštumo tikimybė, nes į gimdą perkėlus du embrionus gali gimti dvynukai arba trynukai.
Kuo daugiau embrionų perkeliama, tuo didesnis daugybinio nėštumo pavojus. Pradiniame IVF gydymo etape kurį laiką vartojami vaistai nuo brandos, kad jūsų kiaušidės pagamintų keletą visiškai užaugusių ir gydymui paruoštų kiaušinėlių. Tai vadinama ovuliacijos priėmimu.
IVF procedūros eiga:
- Vaistų vartojimas kiaušidžių stimuliacijai.
- Reguliarūs ultragarso ir kraujo tyrimai.
- Kiaušialąsčių pašalinimas (maža operacija).
- Apvaisinimas laboratorijoje (sumaišant kiaušialąstes su spermatozoidais).
- Embriono perkėlimas į gimdą.
- Nėštumo testo atlikimas po 12-14 dienų.
IVF gydymo sėkmės rodiklis gali būti proporcingas moters amžiui. Tačiau kai kurie tyrimai ir programos su šiuolaikinėmis technologijomis gali būti atliekami vyresnėms nei 40 metų moterims, o nėštumas gali būti 25-30 %. Paprastai tai pastebima moterims, kurios, kaip manoma, turi gerą kiaušidžių pajėgumą.
Daugiavaisis nėštumas: rizikos ir priežiūra
Daugiavaisiu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Šie sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų. Didžiausios įtakos tam turi paveldimumas ir vyresnis moters amžius. Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo.

Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos.
Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos:
- Priešlaikinis gimdymas: Tai dažniausia daugiavaisio nėštumo komplikacija. Įprastai nešiojančių daugiau nei vieną vaikelį nėščiųjų tikslas yra sulaukti bent 37-osios nėštumo savaitės - tai laikoma daugiavaisio nėštumo terminu.
- Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija): Jeigu nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, gali prasidėti pavojinga nėščiųjų būklė, dar vadinama preeklampsija. Jeigu nėštumas yra daugiavaisis, su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų rizika išauga net du kartus.
- Gestacinis (nėščiųjų) diabetas: Daugiau nei vieno kūdikio besilaukiančios moterys gali susirgti ir nėščiųjų diabetu.
- Placentos atšoka (atsiskyrimas): Ši būklė diagnozuojama, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas: Ši būklė diagnozuojama, kai vienas ar visi gimdoje esantys mažyliai neauga tinkamu greičiu.
- Dvynių transfuzijos sindromas: Identiškiems dvyniams, turintiems bendrą kraujagyslių dangalą placentoje, gali pasireikšti dvynių transfuzijos sindromas.
- Dvynių anemija-policitemija: Identiškiems dvyniams, besidalijantiems viena placenta, gali pasitaikyti dar viena komplikacija - dvynių anemija-policitemija.
- Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas: Gali pasitaikyti ir dvynių atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas - tai būklė, kai vieno iš dvynių širdis reguliuoja abiejų dvynių kraujotaką.
Jei moteris laukiasi daugiau nei vieno vaikelio, dažnai prireikia jai atlikti cezario pjūvio operaciją. Daugiavaisio nėštumo atveju kūdikių padėtis gimdoje dažnai yra netinkama.

Eikite ir darykite!
Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Jau matyti, kurio iš tėvų temperamentą vaikai paveldėjo: mergaitė savo nestygstančia energija panaši į mamą, o berniuko visas ramumas - iš tėčio.
Paklausta, ką patartų kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų ir svarsto apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Gitana nedaugžodžiavo: „Eikite ir darykite, nedelskite!“ Nacionalinio transplantacijos biuro kalbinta pora pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų. Pora paskaičiavo, kad jiems visas procesas kainavo apie 500 eurų. Sutuoktiniai juokauja, kad išlaidos už privačią palatą, kur laiką leido po gimdymo, ir automobilio stovėjimo vietą po langu jiems buvo kur kas didesnės.
tags: #dvynukai #po #dirbtinio #apvaisinimo
