Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena vaikams
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena vaikams
Vasario 16-oji yra viena iš svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, žyminti Lietuvos valstybės atkūrimą. Ši diena - tai istorinis momentas, atnešęs nepriklausomybę ir lėmęs šalies pažangą. Vaikams ypač svarbu suprasti, kas slepiasi po šia data ir kodėl ji tokia reikšminga Lietuvai.
Vasario 16-osios reikšmė Lietuvos istorijoje
1918 metų vasario 16-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę, atkurdamas savo valstybingumą po ilgų okupacijų ir svetimų valdžių. Šią dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės Aktą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Šis aktas buvo priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu.
Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė - Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą.
Šis aktas pelnytai vadinamas kertiniu XX a. mūsų valstybės dokumentu. Vasario 16 Aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu.
Tarpukario Lietuva buvo pažymėta dideliu pažangumu visose gyvenimo srityse - nuo kultūros, architektūros, ekonomikos iki švietimo ir sporto.
Kaip minėti Vasario 16-ąją su vaikais?
Yra daug būdų, kaip minėti Vasario 16-ąją su vaikais, įtraukiant juos į šventinę atmosferą ir ugdant patriotiškumą.
Edukacinės veiklos
- Pasakojimai apie Lietuvos istoriją: Papasakokite vaikams apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, apie Lietuvos nepriklausomybės Aktą, signatarus ir jų svarbą. Paaiškinkite, kodėl Vasario 16-oji yra tokia svarbi Lietuvai.
- Lietuvos valstybės simboliai: Supažindinkite vaikus su Lietuvos valstybės simboliais - Trispalve, herbu, Tautiška giesme. Papasakokite apie jų reikšmes ir istoriją.
- Ekskursijos į muziejus ir istorines vietas: Apsilankykite Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose Vilniuje ar kitose istorinėse vietose, susijusiose su Vasario 16-ąja.
- Filmai ir knygos apie Lietuvą: Žiūrėkite filmus ir skaitykite knygas apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir gamtą.
- Viktorinos ir žaidimai apie Lietuvą: Organizuokite viktorinas ir žaidimus, kuriuose vaikai galėtų pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą.
- Virtualios edukacijos: Dalyvaukite virtualiose edukacijose, skirtose Vasario 16-ajai, kaip tai padarė Pasvalio „Svalios“ progimnazijos šeštokai.
Kūrybinės veiklos
- Tautinės vėliavos gaminimas: Pasigaminkite su vaikais tautinę vėliavą iš popieriaus, audinio ar kitų medžiagų.
- Piešiniai ir aplikacijos apie Lietuvą: Pieškite ir kurkite aplikacijas, vaizduojančias Lietuvos gamtą, simbolius ar istorines vietas.
- Eilėraščiai ir dainos apie Lietuvą: Mokykitės eilėraščių ir dainų apie Lietuvą. Dainuokite kartu su vaikais Tautišką giesmę.
- Lietuviški žaidimai ir rateliai: Žaiskite lietuviškus žaidimus ir ratelius.
- Šventinio stalo dekoravimas: Papuoškite šventinį stalą tautinėmis spalvomis. Pagaminkite tradicinių lietuviškų patiekalų.
Minėjimas šeimoje ir bendruomenėje
- Vėliavos iškėlimas: Iškelkite tautinę vėliavą prie savo namų.
- Dalyvavimas šventiniuose renginiuose: Dalyvaukite Vasario 16-osios minėjimo renginiuose savo mieste ar gyvenvietėje.
- Apsilankymas bažnyčioje: Apsilankykite bažnyčioje ir pasimelskite už Lietuvą.
- Šventinis koncertas ar spektaklis: Apsilankykite šventiniame koncerte ar spektaklyje, skirtame Vasario 16-ajai.
- Šventinė vakarienė su šeima: Surengite šventinę vakarienę su šeima ir artimaisiais.
- Dalijimasis patirtimi socialiniuose tinkluose: Pasidalinkite savo Vasario 16-osios minėjimo patirtimi socialiniuose tinkluose.
Valstybės pažinimo centras: kelionė į tarpukario Lietuvą
Šiemet Vasario 16-oji buvo minima Valstybės pažinimo centre, kuris kvietė lankytojus į įdomią ir edukacinę kelionę - į tarpukario Lietuvą. Lankytojai turėjo progą iš arčiau pamatyti, kaip gyveno to meto žmonės, kaip vyko visuomeniniai pokyčiai ir kokie buvo didžiausi pasiekimai.
Lankytojų laukė kino teatro ekspozicija, kurioje buvo pristatomi garsiausi tarpukario filmai, fotoateljė, kur galėjo įsiamžinti ir pasigrožėti momentinės fotografijos meniu, bei burtų keliu ištraukta profesija, leidusi susipažinti su to laikmečio darbuotojų kasdienybe ir jų uždarbiais.
Sąvokų paaiškinimas
Svarbu vaikams paaiškinti, ką reiškia sąvokos VALSTYBĖ, LAISVĖ, NEPRIKLAUSOMYBĖ ir SIGNATARAS. Keliaujant Signatarų namų ekspozicija galima geriau susipažinti su šiomis sąvokomis ir trumpam įsijausti į muziejininko vaidmenį - grupėse tyrinėjant vieno iš signatarų, Jono Basanavičiaus, autentiškus daiktus ir bandant sužinoti, ką jie gali papasakoti apie šią, daugiau nei prieš 100 metų gyvenusią Lietuvos istorijos figūrą.
Vasario 16-oji - tai mūsų stiprybės diena
Vasario 16-oji - tai mūsų stiprybės diena, jungianti dabartį su praeitimi, neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai.
Užduočių rinkinys apie Lietuvą ir jos laisvės siekį, skirtas įvairaus amžiaus ir gebėjimų vaikams. Mažieji galės patys susikurti Laisvės gynėjų dienos simbolį. Gal ne visi žino apie bėgimo varžybas, organizuojamas minint Laisvės gynėjų dieną. Vilniuje jos vadinamos „Gyvybės ir mirties keliu“. Žodžių grandinėlė „Sausio 13-oji“ parengta keturiais skirtingais lygiais, todėl ji padės ne tik prisiminti tragiškus 1991 metų žiemos įvykius, bet ir praturtins žodyną keliais negirdėtais žodžiais. Skaitmeninis žaidimas „Pastatyk televizijos bokštą“ nėra labai įmantrus, tačiau mažiesiems skaitmeninės kartos atstovams turėtų patikti ir automatinis bokšto statymas ar jo apipavidalinimas, ir savarankiškas piešinio kūrimas, nes kiekvieną darbelį galima išsisaugoti ir atsisiųsti. Vyresniems mokiniams galite pasiūlyti dar vieną naują skaitmeninį žaidimą „Laisvės matematika“. Tai - skaitmeninis žaidimas, priminsiantis vaikams Lietuvos istoriją nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki lemtingos nakties prie Vilniaus televizijos bokšto. Žaidimo pavadinime esantis žodis matematika nereiškia, kad jis turi būti žaidžiamas tik mokantis skaičiuoti. Jis gali (ir turi) būti žaidžiamas istorijos, pilietinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių pamokose, klasės valandėlėse, konkursuose, minėjimuose. Man šis žaidimas taip pat pasitarnaus įtvirtinant tikrinių daiktavardžių rašybą, gilinant žinias apie kiekybinius ir kelintinius skaitvardžius.
Prieš dvejus metus sulaukusi kvietimo į Vienos lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, pavadinau tai maloniu netikėtumu. Vizitui į lituanistinę mokyklą ruošiausi ilgai, nes laukė susitikimai ir su mokytojais, ir su vaikais. Susitikime Lietuvos ambasadoje pasidalinau savo mintimis apie žaidimus ir jų naudą daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, ateinantiems į lituanistinę mokyklą po savaitės mokslų pasirinktoje Austrijos įstaigoje. Kalbos apie žaidimus tęsėsi ir antrąją dieną, nes dviejų amžiaus grupių vaikams atvežiau žaismingas edukacijas. Kol mažieji rengėsi kelionei į Mėnulį, vyresniesiems teko įminti Gedimino pilies paslaptį. Pasirodo, kunigaikštis Gediminas prieš daugelį metų pametė pilyje amuletą, be kurio Lietuvai gresia didelis pavojus. Tad užsiėmimo metu mokiniai gamino amuletus. Buvau nustebinta vaikų išmone ir kūrybiškumu. Darbo pradžioje nudžiugino ir baltapūkio Benjamino klausimas, ar amuletas bus skirtas jam, ar visiems Lietuvos gyventojams. „Ratuto“ mokyklos vaikai amuletus gamino iš panaudotų plastikinių indelių, paversdami juos apyrankėmis, žetonais, medalionais, vienas kurių turėjo net du dugnus, kad būtų galima paslėpti slaptą raštelį. Smagu buvo matyti, kad vaikai amuletus užsidėjo ir nenusiėmė. Nors Vienoje lankiausi lapkričio 9-10 dienomis, tačiau įspūdžius apie mažuosius „Ratuto“ mokinukus sulaikiau net dviem mėnesiams, kad galėčiau palyginti jų kūrybą su savo mokinių darbais. Šiandien, minėdami Laisvės gynėjų dieną, mano auklėtiniai taip pat minė paslaptį - tik ne kunigaikščio Gedimino, o piliakalnio. Jiems taip pat reikėjo pagaminti amuletus. Darbui atsinešti nereikėjo nieko - gaminti pasiūliau iš įvairių klasėje esančių daiktų: popierinių lėkščių, stiklinaičių, plastikinių butelių, šiaudelių, plastilino… Mano auklėtiniai kūrybinę veiklą pradėjo nuo prašymo idėjų paieškoti internete. Tad daugumos darbai buvo tik graži internetinė kopija 😦 Laimė, keli amuletai buvo originalūs, sukurti be ekrano ir įkvėpti ne tik garsiųjų Lietuvos piliakalnių, bet ir laisvės, už kurią 14 šalies kovotojų 1991 metais sausio 13 dieną sumokėjo labai didelę kainą. Taip pavadinau skaitmeninę knygutę, kurioje užduočių ras ir minintys Laisvės gynėjų dieną, ir švenčiantys dvi Lietuvos valstybės nepriklausomybės dienas. Kad nevarginčiau savo tinklaraščio skaitytojų ilgais įrašais, į knygutę sudėjau užduotis, tinkančias įvairaus amžiaus, gebėjimų ir poreikių vaikams. Pavartykite ją ir pasirinkite tai, kas tinka ir patinka jūsų ugdytiniams.
Vasaris ypatingai turtingas valstybinėmis, tautinėmis, religinėmis šventėmis ir minėtinomis dienomis: tai ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena, ir Užgavėnės, ir Šv. Valentino diena, ir ne visiems žinomos Perkūno diena, Grabnyčios, Kristaus Paaukojimo šventė. O jei dar kas nors gimtadienį švenčia?! Skaitmeninis žaidimas „Šventės“ padės prisiminti svarbiausias lietuvių šventes ir atmintinas dienas, jų datą, tradicijas, kilmę. Kaip žaisti žaidimą, sužinosite perskaitę taisykles ir rekomendacijas. Tad meskite kauliuką🎲 ir švęskite!
Kopdami į Gedimino kalną vaikai prisimins Lietuvos istoriją. Jei kai kurie klausimai pasirodys per sunkūs, atsakymus ras pasinaudoję QR kodu. Kopimas į kalną įveikiamas visiems, kadangi užduotis parengta dviem lygiais. Ji tiks ir artėjančiai Laisvės gynėjų dienai, ir minint Valstybės nepriklausomybės datas. Tad, kuris pirmasis iškels vėliavą Gedimino pilies bokšte?
Kuriant užduotis dviem vienai po kitai einančioms šventėms, atmintyje suskambo Andriaus Mamontovo ir grupės „Fojė“ daina. Tad draugystės kubelius ir širdeles bus galima panaudoti kelis kartus, nes mylėti reikia ir savo artimuosius, ir savo šalį. „DRAUGYSTĖS KUBELYJE“ yra du kubeliai, skatinantys bendrauti, padedantys kurti gražius tarpusavio santykius. „ŠIRDELIŲ KOORDINATĖS“ lavins vaikų dėmesį, padės sukurti Šv. Nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų „BRAUKAŽODIS“ primins, kam turime būti dėkingi už atkurtą valstybę. „DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS MIESTŲ“ kubelį galima papildyti įvairiomis užduotimis: jei vaikai yra iš kito miesto, pasiūlyti sužinoti, kelintoje eilėje jis yra; pratęsti kubelyje esančių miestų sąrašą; apibūdinti kiekvieną jų paminint svarbiausius objektus, geografinius, istorinius faktus ir pan. Kubelį „SUŽINOK IR PALYGINK“ sukūriau šeštokams, pradėjusiems būdvardžių laipsnių temą.ĮKOPKĮ GEDIMINO KALNĄ! Šv. Šią savaitę mano mokiniai, kaip ir visos šalies vaikai, prisimena kovotojus už Lietuvos laisvę. Nors Laisvės gynėjų dienai skirtame užduočių rinkinuke yra tik vienas variantas, tačiau jis tiks ir mažiems, ir didesniems. Vieni galės dirbti savarankiškai, kitiems reikės pagalbos, tačiau pamokos mintis bus visiems vienoda - padėka už laisvę. Pilį reikia atsispausdinti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais. „UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas šią savaitę, tačiau jis puikiai tiks ir vasario, ir kovo mėnesio šventėms. Laiško šifravimui reikalinga „Terapinė abėcėlė“. Džiaugiuosi, kad ji nenugulė mano stalčiuose, kad vis randu progų pritaikyti ir pamokose, ir klasės valandėlėse. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan. „Kalba vaikai“ skyrelis pasipildė dar vienu smagiu vaikišku paaiškinimu 🙂Į tris dienas sukritusių vasario švenčių simboliai sugulė į didelę širdį, kuri padėjo aptarti visas šventes, mokė nepaklysti tarp jų simbolių. Valentino dienos simbolius vaikai turėjo nuspalvinti raudona spalva, Užgavėnių - geltona, o Lietuvos valstybės atkūrimo dienos - žalia. Mūsų mokykloje, laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų, Morė jau seniai nebedeginama.ĮKOPKĮ GEDIMINO KALNĄ! Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga išpuoštos mokyklos nupuošti neskubame, nes kovo 11 dieną vėl visi kelsime trispalves, giedosime Tautišką giesmę ir kalbėsime apie šalies nepriklausomybės atkūrimą. Įkvėpta tinklaraščio lavina.lt užduoties „Kelias į nepriklausomybę“, sugalvojau žaidimą „Ką slepia vėliavos?“, kuris ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaisti galima keliais būdais: turintys galimybę dirbti planšetėmis, galės žaisti individualiai; tiems, kas tokios galimybės neturi, gali žaisti grupėmis, žaidimo skaidrę demonstruojant ekrane. Kadangi skaidrėje yra 64 vėliavos, vaikai gali eiti po vieną prie klasės kompiuterio ir atidengti pasirinktą langelį. LAISVĖS MATEMATIKA NAUJA!
1990 m. kovo 11 d. Kovo 11-osios aktas buvo priimtas sovietų okupacijos sąlygomis.
Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje jūsų laukia teminė leidinių lentyna, kuria norima priminti svarbiausius mūsų šalies istorinius faktus, iškiliausias asmenybes, parodyti gražiausias Lietuvos vietas, papasakoti apie tradicijas ir kultūrinį paveldą. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtoje lentynoje galima rasti šias knygas: Jono Vaičenonio ,,Lietuvos valstybės simboliai“, ,,Lietuvos prezidentai“, Zigmo Vitkaus ,,Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“, Audronės Meškauskaitės ir Aurinos Venislovaitės ,,Istorijos skanėstai“, Arūno Vaicekausko ,,Lietuvių kilmė“, Grigorijaus Potašenkos ,,Lietuvos tautinės mažumos“, Dangės Vitkienės ,,Lietuvos įdomybės“, Sauliaus Spurgos ,,Svarbiausių Lietuvos įvykių žinynas, 1990-2001“, Eugenijaus Manelio ir Romaldo Samavičiaus ,,Kovo 11-oji - Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys“. Taip pat daug kitų leidinių apie Lietuvos istoriją, vykusius mūšius ir jų karius, lietuvių gyvenimą nuo akmens amžiaus iki dabar, Lietuvos valstybės simbolius, himno istoriją, Lietuvos kelią į nepriklausomybę.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena - viena iš Lietuvos valstybinių švenčių. Minima kovo 11 d., pažymint 1990 m. tą dieną Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, slenkant fronto linijai, šalis buvo okupuota nacistinės Vokietijos, o 1944 m. vėl pateko į SSRS sudėtį. Nuo tada ginkluoto partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje ir diplomatinėmis priemonėmis išeivijoje buvo siekiama atgauti nepriklausomybę. Daugelis Vakarų valstybių nepripažino Lietuvos okupacijos. Atgimimo pradžią ženklina 1987 m. prie paminklo Adomui Mickevičiui Vilniuje įvykęs pirmasis nesankcionuotas mitingas. Jo metu buvo pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, kuriuo Vokietija ir SSRS pasidalino Europą įtakos sferomis. Siekiant permainų valstybėje buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Jo iniciatyvinė grupė išrinkta 1988 m. birželio 3 d., kurią sudarė 35 asmenys. Tų pačių metų vasarą šalyje buvo suorganizuoti pirmieji LPS mitingai. Juose dalyvavo tūkstančiai asmenų. 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje buvo suorganizuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Jis išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą ir Seimo Tarybą. Seimas 1989 m. vasario 15 d. pirmą kartą paskelbė, jog siekia atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Po pusės metų, 1989 m. Laisvėjant politinei atmosferai SSRS, 1990 m. vasario 24 d., buvo suorganizuoti pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Pirmasis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdis prasidėjo 1990 m. kovo 10 d. vakare. Jis buvo tiesiogiai transliuojamas per Nacionalinį radiją ir televiziją. Jo metu išrinkta ir patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, Mandatų komisija, pirmosios sesijos sekretoriatas. Daugiausia laiko buvo diskutuojama dėl Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimo tvarkos. Posėdis baigėsi 23 val. Kovo 11 d. buvo surengti du posėdžiai. Darbas prasidėjo 9 val. ryto ir tęsėsi iki vėlyvo vakaro. Posėdžių metu buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Juo tapo Vytautas Landsbergis. Taip pat išrinktas Prezidiumas, patvirtinti Ministrų Tarybos Pirmininko įgaliojimai. Trečiojo posėdžio metu buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys, įskaitant laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris padėjo teisinius pagrindus Nepriklausomybės atkūrimui. 22:44 val. buvo oficialiai paskelbta apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą balsavo 124 deputatai. Dar 6 asmenys susilaikė. SSRS neketino pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1990 m. balandžio 18 d. ji įvedė Lietuvai ekonominę blokadą, sustabdė ar smarkiai apribojo žaliavų tiekimą. Auganti įtampa kulminaciją pasiekė 1991 m. sausį. Į Baltijos šalis buvo įvesti Sovietų Sąjungos kariuomenės desantininkų daliniai, o sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pasirodė šarvuota technika. Tuo metu prie Spaudos rūmų, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato ir parlamento susirinko minios žmonių, taikiai nusiteikusių ginti nepriklausomybę. 1991 m. sausio 13 d. Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. liepos 29 d. Nuo 1996 m. kovo 11 d. yra nedarbo diena pagal Švenčių dienų įstatymą. Tą dieną visoje šalyje vyksta renginiai. pagerbiami Akto signatarai. Organizuojamos eisenos, koncertai, parodos. Proginis 1991 m. 1991 m. ↑ Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, sud. J. Kavaliauskaitė, A. ↑Į nepriklausomą valstybę. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988-1990, sud. R. Ozolas, B. Genzelis, Vilnius, 2015. ↑ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. ↑ Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, t. XII, I d., Vilnius, 2008. ↑ „1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. lrs.lt. LR Seimas. ↑ „Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl švenčių dienų" papildymo įstatymas“. 1996 m. balandžio 17 d. įstatymas Nr. I-1291. Lietuvos Respublikos Seimas. ↑ Ruzgys, Juozas (2014-03-10). „Vilniuje - renginių, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, gausa“. bernardinai.lt. Bernardinai.lt. ↑ Kaunas švenčia Kovo 11-ąją! ↑ „Valstybės Nepriklausomybės stipendija“. lrs.lt. LR Seimas. 1990 m.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #kovo #11