Etnokultūrinio ugdymo galimybės ikimokyklinėje įstaigoje
Etnokultūrinio ugdymo galimybės ikimokyklinėje įstaigoje
Etnokultūra - tai dvasinis ir materialinis lietuvių tautos palikimas, kurio svarbiausios sritys apima religiją, mitologiją, tautodailę, tautosaką, šventes ir jų papročius. Ji formuoja daugybę vertybinių nuostatų, gebėjimų ir įgūdžių, perduodama vaikams žinias, kurios yra nepaprastai svarbios jų visuminei raidai.
Ikimokyklinis amžius yra itin imlus laikotarpis, kuomet vaikai lengvai perima etnokultūros vertybes. Šių vertybių dorovinės ir estetinės pasaulėjautos raiškos netarpiškumas, gilios minties paprastumas, formų įvairovė ir įtaigumas idealiai atitinka šio amžiaus vaikų suvokimo ir atlikimo ypatumus. Etnokultūros vertybės yra nepakeičiama priemonė ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiko vertybines nuostatas (dorines, estetines, intelektines) ir visuminį pasaulio suvokimą. Be to, dėl šių vertybių įtakos sėkmingai lavėja vaiko meniniai gabumai, kūrybiškumas, formuojasi estetinė ir dorinė pasaulėjauta, jeigu jos pateikiamos vaikui prieinamais būdais ir priemonėmis bei toleruojamos kasdieniame gyvenime.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos švietimo uždavinių yra "brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne tik gimtosios kultūros vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už jos raidą bei etnokultūrinio identiteto išsaugojimą". Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vyrauja demokratėjimas, materialūs sunkumai, kultūros ir nekultūringumo susimaišymas bei vis labiau agresyvėjanti masinė kultūra, susidaro pavojinga aplinka besiformuojančiai asmenybei. Etnokultūra gali atlikti svarbią apsauginę funkciją nuo neigiamo poveikio, padėdama formuoti asmenybės struktūrą, specifinę kiekvienam tautos atstovui.
Atsižvelgiant į vaiko amžiaus sąlygojamus intelektinės brandos ir suvokimo ypatumus, parenkant vaikui suprantamas etninės kultūros sritis, ypač tautodailę, tautosaką bei tradicines etnines - kalendorines šventes, priešmokyklinukų pedagogikoje galima tikėtis sėkmingų taikymo prielaidų.
Etnokultūros ugdymo svarba ir sritys
Etninė kultūra ugdo, formuoja ir perduoda visą eilę gebėjimų, žinių ir nuostatų. Ji apima per ilgą laiką susiformavusią praeities kartų patirtį, įgavusią savitą lietuvių tautos dvasinės ir materialinės kultūros raštą. Svarbiausios etnokultūros sritys yra šios:
- Religija
- Mitologija
- Tautodailė
- Tautosaka
- Šventės ir jų papročiai
Apibendrinant, etnokultūra - tai vertingas dvasinis ir materialinis tautos palikimas, kuris formuoja vaikų vertybines nuostatas, gebėjimus ir perteikia žinias.
Praktiniai etnokultūrinio ugdymo pavyzdžiai ikimokyklinėje įstaigoje
Etnokultūros integravimas į ugdomąją veiklą gali būti įvairiapusis ir kūrybingas. Pavyzdžiui, ugdymo veiklų metu siekiama puoselėti pagarbą duonai ir žmogui, auginančiam ją, mokyti pažinti grūdines kultūras, plėsti žinias apie tradicijas ir lietuvių liaudies papročius, lyginti senovinį ir šiuolaikinį duonos kelią, mokytis žaidimų, dainelių, mįslių bei mitologinių pasakojimų.
Konkretūs ugdomosios veiklos pavyzdžiai gali apimti:
- Žaidimus, pavyzdžiui, "Gydu gydu kateles".
- Kūrybinius darbus, tokius kaip knygutės apie duonelę kūrimas ar plastilino lipdiniai.
- Edukacines veiklas, pavyzdžiui, bendrą tešlos raugimą ir duonos kepimą.
- Ekskursijas į muziejus, kur vaikai susipažįsta su duonos kepimui skirtais rakandais.
Komunikavimo kompetencija gali būti ugdoma per pokalbius apie duonos kelią, pasakų sekimą ("Pagrandukas", "Aukso nevalgysi", "Duona-geriausias maistas", "Kaip atsirado duona"), skaičiuočių ir juokų mokymąsi.
Pažinimo kompetencijai stiprinti skiriami knygelių ir enciklopedijų apie rugius bei duonos kepimą vartymas, iliustracijų aptarimas, paveikslėlių dėliojimas, atspindinčių duonos gimimo kelią. Žaidimai, tokie kaip „Profesijos“, „Mano maišas pakulinis“, „Žui žui malūnėlis“, „Paragauk ir atspėk“ bei "Miltų maišų svėrimas", padeda vaikams gilinti žinias.
Sveikatos saugojimui ir stiprinimui skiriamos fizinio aktyvumo užduotys, pavyzdžiui, šokinėjimas ant kamuolio, kamuolio metimas ir estafetės.
Švenčių ir tradicijų puoselėjimas
Ikimokyklinės įstaigos aktyviai švenčia įvairias lietuvių liaudies šventes, kurios praturtina vaikų patirtį ir padeda pažinti kultūrą.
Švenčių pavyzdžiai:
- Mykolinės: šventė siejama su bulviakasio pabaiga, derliumi ir "auksiniu rudeniu". Vaikai dalyvauja darbuose, susijusiuose su sodo ir daržo gėrybėmis, žaidžia liaudies žaidimus, dainuoja daineles.
- Adventiniai vakarai: renginiai, kurių metu vaikai ir tėveliai žiūri spektaklius, žaidžia liaudies žaidimus, šoka ratelius. Naudojami Mąstymo mokyklos metodikos elementai, skatinantys linkėjimus ir šilumos mainus.
- Užgavėnės: šventė, kurios metu vaikai susitinka su Lašininiu, Kanapiniu ir More. Dainuojama, šokama, dalinamasi riestainiais ir vaišėmis, simboliškai nugalint žiemą.
- Trys Karaliai: šventės metu skamba giesmės, atsisveikinama su Kalėdų eglute.
- Kaziuko mugė: vaikams suteikiama galimybė pabūti amatininkais, gaminti įvairius dirbinius iš molio, modelino ir kitų medžiagų.
- Šv. Velykos: šventė, kurios metu vaikus lanko Velykų Bobutė, Zuikis, Pelytė. Dainuojama, šokama, ridenami margučiai, piešiami jie lauke.
- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena: minimos šventės, kurių metu giedamas himnas, skaitomos eilės, dainuojamos dainos, skirtos paminėti svarbią šalies dieną.
- Šeimų šventė: švenčiama kartu su šeimomis, paminint svarbias dienas.
- Rasų šventė (Joninės): švenčiama su tradiciniais papročiais, žaidimais ir dainomis.
Etnokultūrinio identiteto ugdymas
Etnokultūros ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra svarbus veiksnys formuojant vaikų tautinę ir kultūrinę savimonę. Tai padeda vaikams suvokti save kaip gimtosios kultūros dalį ir atsakingai ją puoselėti.
Vaikų kūrybiškumo ugdymas per liaudies žaidimus, etnomuzikos poveikis paauglių tautinei orientacijai, informacinės visuomenės kontekstai formuojantis 5-7 metų vaikų tautinio tapatumo pradmenims - visa tai prisideda prie stipraus etnokultūrinio identiteto formavimosi.
Konferencijos ir seminarai, skirti etninei kultūrai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatina pedagogų bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Pavyzdžiui, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Puriena“ vyko respublikinė etninės kultūros konferencija „Etninė kultūra ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“, kurioje dalyvavo pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų.
Tarptautiniai projektai, tokie kaip „Atraskime praeitį, įkvėpkime ateitį“, leidžia susipažinti su etnokultūros puoselėjimo programomis kitose šalyse ir plėtoti edukacinius bei kultūrinius ryšius.
tags: #etnokulturos #taikymo #ikimokyklineje #istaigoje #galimybes