Globos paslaugos vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms: nuo institucinės globos iki šeimos paramos
Globos paslaugos vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms: nuo institucinės globos iki šeimos paramos
Vaiko globa ir senyvo amžiaus asmenų bei neįgaliųjų priežiūra yra jautrios ir aktuali visuomenės problemos. Siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas, Lietuvoje vyksta pertvarka, kurios tikslas - mažinti institucijose gyvenančių vaikų skaičių ir stiprinti šeimų bei bendruomenės pagalbą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias globos paslaugas, apgyvendinimo galimybes ir paramą, teikiamą įvairioms socialinėms grupėms.
Senelių namai: apgyvendinimo ir priežiūros galimybės
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai. Gali būti teikiamos trumpalaikės (iki 6 mėn.) ir ilgalaikės (kol paslaugos reikalingos) socialinės globos paslaugos.
Kaip patekti į Senelių namus?
Asmuo, norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą. Jei gauti rezultatai atitinka numatytus kriterijus, ruošia kitus, apgyvendinimui reikiamus dokumentus. Būtinas medicininis išrašas, kurį pateikia kreipimosi metu asmenį stebintis gydytojas (šeimos ar ligoninėje gydantis gydytojas). Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius asmens apgyvendinimui reikiamus dokumentus pateikia Socialinės paramos skyriui. Sprendimą dėl prašymo tenkinimo priima savivaldybės mero įgaliotas darbuotojas, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Globos ir rūpybos taryboje. Asmuo, kurį nuspręsta apgyvendinti Senelių namuose, įrašomas į eilę.
Ką atsivežti apsigyvenant Senelių namuose?
Atvykstant į Senelių namus, būtina turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę), neįgaliojo ir/ar pensijos gavėjo pažymėjimus, specialiųjų poreikių nustatymo dokumentus, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją, Socialinės paramos skyriaus parengtus apgyvendinimo dokumentus, vartojamus medikamentus. Pageidautina turėti atidarytą banko sąskaitą. Asmuo gali atsivežti technines pagalbos ir slaugos priemones, tvarkingų rūbų, asmeninių daiktų.
Gyvenimo sąlygos Senelių namuose
Senelių namuose yra 4 vienviečiai ir 13 dviviečių kambarių. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi vienu vonios kambariu, kuriame yra dušas, tualetas, kriauklė su spintele. Gyventojai turi galimybę pasiruošti maisto, išsivirti kavos ar arbatos gyventojų virtuvėlėje. Maitinimas vyksta 4 kartus dienoje. Klientai valgo valgykloje. Nevaikštantiems - maistas pateikiamas kambariuose. Laisvalaikiui leisti yra užimtumo kambarys, kuriame gausu knygų, audio knygų, stalo žaidimų, priemonių meninei raiškai ir kt. Yra rūkymo kambarys. Senelių namų teritorijos takeliai iškloti plytelėmis, gausu poilsio vietų, yra pavėsinė, tvenkinys. Senelių namai yra miesto centre: netoli seniūnija, autobusų stotis, miesto biblioteka, kultūros centras, medicinos įstaigos, bažnyčia, parduotuvė, turgus.
Mokestis už paslaugas Senelių namuose
Senelių namuose apgyvendintas asmuo, kas mėnesį moka jam nustatytą mokestį, kuris paskaičiuojamas proporcingai globos įstaigoje gyventoms dienoms. Mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų), 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos). Turto mokestis paskaičiuojamas Kupiškio rajono administracijos Socialinės paramos skyriuje. Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos (šiuo metu socialinės globos kaina: asmeniui su sunkia negalia - 1432,20 Eur/mėn., senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1364,10 Eur /mėn.).
Globos centras: kelias tapti vaiko globėju
Vaikų globa - jautri ir aktuali visuomenės problema, ypač aktuali vaikams, neturintiems šeimos. Šie vaikai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kuriems reikalingas saugumas ir gerovė.
Žingsniai tapti globėju
1 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.2 žingsnis. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo.3 žingsnis. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: Prašymas, Sveikatos pažyma 046a formos, Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.4 žingsnis. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.5 žingsnis. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, prašykite, jog būtumėte siunčiami juos išklausyti į artimiausią savivaldybę.6 žingsnis. Išvados globai gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą* dėl pasirengimo vaiko globai.7 žingsnis. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog jūsų globa reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas. Tapus vaiko globėju, per visą globos laikotarpį jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies jūs aktyviai įsilieti į globėjų bendruomenę. *Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
Kas gali tapti globėjais?
Globėjais gali būti: Vieniši, susituokę ar partnerystėje gyvenantys; Neturintys ir turintys vaikų; Amžius 21-65 m.; Sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas); Vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą (forma Nr. 046/a), kuri pagrįstų, jog asmuo neturi psichikos ir elgesio sutrikimų ar nesergantis kitomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima. Taip pat bus vertinamas tiek norinčio globoti vaiką, tiek kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų teistumas ir administraciniai nusižengimai. Svarbu. Dėl globėjo, kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo arba kiti kartu gyvenantys vyresni kaip 16 metų asmenys neatitinka nustatytų reikalavimų, skyrimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius sprendžia, įvertinęs šių asmenų sveikatos sutrikimo pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgęs į vaiko interesus.
Globėjo pareigos
1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Savarankiško gyvenimo namai: pagalba neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims
Savarankiško gyvenimo namai teikia socialinės priežiūros paslaugas asmenims, kurie dėl sveikatos būklės negali gyventi visiškai savarankiškai savo namuose, tačiau jiems nereikia intensyvios nuolatinės priežiūros. Tai svarbi paslauga, padedanti palaikyti savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.
Kas gali kreiptis dėl paslaugų Savarankiško gyvenimo namuose?
Kupiškio rajono savivaldybės iš dalies nesavarankiški senyvo amžiaus ir neįgalus asmenys ar jų šeimos, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas socialinės priežiūros paslaugų poreikis, kurie dėl sveikatos būklės negali gyventi visiškai savarankiškai savo namuose ir socialinių paslaugų, teikiamų jų namuose ar kitose nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, nepakanka. Tokiems asmenims nereikia intensyvios nuolatinės priežiūros, tačiau tokiems asmenims reikalinga socialinio darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo pagalba ugdant socialinius šių asmenų įgūdžius tvarkytis savarankiškai. Išskirtiniais atvejais, vaikas(-ai) apgyvendinamas(-i) kartu su jo tėvais ar vienu iš jų arba su kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau - VVTAĮT) nustato vaikui (-ams) laikinąją priežiūrą socialinių paslaugų institucijoje. Išskirtiniais atvejais apgyvendinamas, asmuo (šeima) kuri patiria fizinį ir (ar) psichologinį smurtą ar kyla grėsmė asmens fiziniam ar emociniam saugumui.
Teikiamos paslaugos Savarankiško gyvenimo namuose
Apgyvendinimo Savarankiško gyvenimo namuose paslaugas sudaro šios socialinės priežiūros paslaugos: informavimas, konsultavimas (teikiama reikalinga informacija apie socialines paslaugas, socialinę pagalbą, kartu su asmeniu analizuojama asmens (šeimos) probleminė situacija, ieškoma sprendimo būdų) tarpininkavimas ir atstovavimas (teikiama pagalba asmeniui sprendžiant teisines, sveikatos, ūkines, buitines problemas, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užsirašant pas specialistus, t. y. tarpininkaujama tarp asmens arba šeimos ir jo aplinkos, kitų institucijų, specialistų, asmenų), maitinimo organizavimas, pagalba apsiperkant maisto produktų ar kitų reikalingų prekių, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (teikiama pagalba planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, perkant būtinus daiktus ar maisto produktus, tvarkant pinigų apskaitą ir dokumentus, mokant mokesčius, prižiūrint vaikus, bendraujant ir pan.), transporto organizavimas (pagal Savivaldybės tarybos nustatytą tvarką teikiamos pavėžėjimo paslaugos), asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos (teikiama pagalba padedant atlikti asmeninės higienos procedūras, skalbimo paslaugos), apgyvendinimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, užimtumo organizavimas (teikiamos laisvalaikio, užimtumo organizavimo paslaugos) ir kitos paslaugos, reikalingos užtikrinti asmens savarankiškumą, psichologinė pagalba, psichosocialinis konsultavimas. Apgyvendinimo Savarankiško gyvenimo namuose paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui gali būti skirtinga atsižvelgiant į jo poreikius.
Socialinės priežiūros paslaugų kainos Savarankiško gyvenimo namuose
Asmuo (šeima) už socialinės priežiūros paslaugas moka 20 proc. asmens (šeimos) pajamų (vidutinių asmens (šeimos) pajamų), (išreikštų pinigine išraiška asmens finansinių galimybių mokėjimui už socialines paslaugas vertinimo pažymoje), tenkančių vienam šeimos nariui per mėnesį. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas Savarankiško gyvenimo namuose dydis asmeniui (šeimai) neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų. Mokėjimas už socialinės priežiūros paslaugas skaičiuojamas individualiai vertinant asmens (šeimos) galimybes mokėti už socialinės priežiūros paslaugas. Asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dvigubą dydį, socialinės priežiūros paslaugos Savarankiško gyvenimo namuose teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena Savarankiško gyvenimo namuose ir gauna socialinės priežiūros paslaugas.
Pagalbos į namus, dienos socialinės globos ir laikino atokvėpio paslaugos
Šios paslaugos skirtos asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims bei jų šeimoms, faktiškai gyvenantiems Kupiškio rajone ir (ar) Kupiškio mieste.
Paslaugų trukmė ir sąlygos
Pagalbos į namus paslaugos trukmė iki 10 val. per savaitę, paslauga yra teikiama tik darbo dienomis. Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga teikiama iki 40 val. per savaitę asmenims su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis). Laikino atokvėpio - iki 720 val. per metus (dėl vieno prižiūrimo asmens). Konkretus paslaugos trukmės poreikis nustatomas individualiai, pagal asmens sveikatos, fizines galimybes ir įvertinus kitas objektyvias priežastis. Kreiptis dėl socialinių paslaugų asmens namuose reikia į savo gyvenamosios seniūnijos socialinio darbo organizatorių, o Kupiškio mieste į Kupiškio socialinių paslaugų centrą adresu: Krantinės g. 28, Kupiškis. Konsultuoja darbuotojai telefonais: +370 688 86041, +370 680 79119.
Mokėjimo dydis už paslaugas
Asmens mokėjimo dydis už paslaugą proporcingai priklauso nuo asmens pajamų, apskaičiuojama vadovaujantis Kupiškio rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Kupiškio r. savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TS-17 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Paslaugų sustabdymas ir tęstinumas
Socialinės paslaugos gavėjui išvykus iš namų (ligos metu patekus į ligoninę, reabilitacijos įstaigą, išvykus pasisvečiuoti pas giminaičius ir kt. priežastys) paslaugos yra sustabdomos iki 120 kalendorinių dienų. Socialinių paslaugų teikimas nenutrūksta ir nėra sustabdomas teikiančio paslaugą darbuotojo atostogų metu, jei taip pageidauja pats paslaugos gavėjas ir jo šeima, tačiau atostogų metu yra teikiamos tik gyvybiškai būtinos socialinės paslaugos ir jų apimtys gali būti optimizuojamos pagal kliento būtinuosius poreikius.
Techninės pagalbos priemonės asmenims su negalia
Asmenims su negalia gali būti teikiamos techninės pagalbos priemonės (TPP), kurios palengvina kasdienį gyvenimą.
TPP gavimo sąlygos
Asmuo kreipdamasis dėl judėjimo techninės pagalbos priemonių privalo pateikti klinikinių elektroninių dokumentų E025 ar E003, ar E027 kopijas arba išrašą iš medicinos dokumentų. Jeigu gauti TPP nepriklauso ar galima nuomoti? Ne.
TPP įsigijimo kaina
TPP vienkartinės įmokos - automatiškai reguliuojama lova (nauja) - 100 Eur., (pakartotinai išduodama) 50 Eur. Naktipuodžio kėdutė - 20 Eur. Vaikštynė su staliuku (nauja) - 20 Eur., (pakartotinai išduodama) 10 Eur.
Situacija Lietuvoje: institucinės globos pertvarka ir alternatyvos
Vaikų augimui tinkamiausia aplinka yra šeima, o vaikų globos namuose užaugę globotiniai paprastai neturi pakankamai socialinių ir šeimyninių įgūdžių. Prieš porą metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kasmet daugėja globos institucijose augančių vaikų, t.y. daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos vaikų yra netekę tėvų globos, o daugiau nei 22 tūkst. vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose.
Kodėl reikia mažinti apgyvendinimą vaikų namuose?
Ligonines ir internatus primenančios didžiulės įstaigos netinka gyventi žmonėms ilgą laiką - nei be tėvų globos esantiems vaikams, nei neįgaliesiems. Nuolatinis gyvenimas ligoninės tipo įstaigoje traumuoja žmones. Žmonės praranda įgūdžius arba neturi galimybės jų įgyti, nes su jais nedirbama individualiai. Jau senokai žinome, kad žmogui reikia ne tik maisto ar aprangos, bet ir socialinio ryšio, o dar geriau - auginančio, individualaus socialinio ryšio. Toks ryšys nesimezga minioje, jis mezgamas bendraujant akis į akį, mokantis iš kito. Tam reikia jaukesnės aplinkos, mažiau žmonių ir gilesnio santykio. Antra vertus, žmonės didelėse globos įstaigose yra atskirti nuo likusios visuomenės kaip kokiame kalėjime be grotų ir vėliau jiems sunkiau sekasi bendrauti su globos namų patirties neturinčiais gyventojais. Taip yra dėl to, kad pati visuomenė gana žeminančiai žvelgia į globos namų patirtį turinčius vaikus ar neįgaliuosius, tarsi jų reiktų gailėtis, tarsi jie būtų kitokie, antra, globos namų patirtį turintys vaikai ir neįgalieji neturi plačios bendravimo patirties su žmonėmis, kurie yra ne iš globos namų. Ir tuomet susiformuoja skirtys, nematomos sienos.
Kaip mažinti apgyvendinimą vaikų namuose?
Norėdami pertvarkyti didžiules globos įstaigas į mažesnes pirmiausia turime sustabdyti jų plėtrą. O norint sustabdyti plėtrą, reikia užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Savivaldybės čia yra mūsų didžiausios partnerės, nes būtent nuo savivaldybių priklauso, ar iššūkių patiriančios šeimos sulauks tinkamos pagalbos. Į vaikų globos namus vaikai patenka keliais būdais. Taip gali nutikti, jeigu žūsta vaiko tėvai. Kartais tėvai savo vaikų atsisako, kūdikiai būna paliekami gyvybės langelyje, kai kada vaikai yra apsaugomi nuo suaugusių savo šeimos narių, kurie smurtauja, neprižiūri ar net kankina. Neretai smurtas, nepriežiūra yra didesnių problemų išraiška, jei tėvai neturi socialinių įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, neturi tėvystės įgūdžių, nemoka valdyti agresijos. Tačiau dalis vaikų galėtų likti savo šeimose ir nepatekti į vaikų globos namus, jeigu tik jų tėvai ar globėjai gautų tinkamų paslaugų kuo arčiau savo namų.
„Apie vaikų globą atvirai“: tvirtas ryšys su globos koordinatoriumi – nauda vaikui
Vaikų dienos centrai ir mobiliosios komandos
Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo 2021 metų bus pereita prie stabilesnio vaikų dienos centrų finansavimo atsisakant konkursų ir pervedant valstybės biudžeto lėšas savivaldybėms, kad šios paskirstytų jas akredituotas paslaugas teikiantiems centrams. Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų sausio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje išplėstas mobiliųjų komandų kiekis bei buvo pailginta mobiliosios komandos darbo su šeima trukmė: iki vieno mėnesio su galimybe pratęsti dar mėnesį. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.
Pagalba besilaukiančioms moterims ir kompleksinė pagalba šeimai
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Būna ir dar blogiau, jei besilaukiančią moterį supa smurtinė aplinka. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijausti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau tinkama pagalba moteriai, atsidūrusiai tokioje padėtyje, gali apsaugoti į pasaulį besibeldžiantį mažylį nuo globos namų. Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. per dieną prižiūrėti vaikus. Be to, Vyriausybė yra patvirtinusi Bazinį paslaugų šeimai paketą, į kurį patenka 14 paslaugų, kurios turi būti pasiekiamos šeimoms visose savivaldybėse: į jį patenka pasirengimo šeimai ir tėvystės ugdymas, psichosocialinė pagalba per krizę, vaikų dienos socialinė priežiūra, darbas su jaunimui, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas ir kitos paslaugos. Šios paslaugos padeda šeimoms savarankiškai išspręsti susikaupusias problemas be kumščių ar riksmų, todėl gali išsaugoti santykius ir stabdyti vaikų patekimą į globos įstaigas.
Globėjų, įtėvių, budinčių globotojų paieška ir parama
Jeigu taip nutiko, kad vaikas neteko tėvų arba tėvų teisės buvo apribotos dėl smurto ar nepriežiūros, net ir tokiu atveju galima ir svarbu padaryti viską, kad vaikas augtų ne globos namuose, o pas globėjus, įtėvius arba laikinai pas budinčius globotojus - pastarieji vaikučiu rūpinasi, kol susitvarkys situacija vaiko šeimoje. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties. Ir nors šioje srityje yra, kur pasitempti, tačiau vis daugiau savivaldybių supranta globėjų, įtėvių ar budinčių globotojų svarbą vaikams, kurie neturi galimybių augti biologinėje šeimoje.
Bendruomeniniai vaikų globos namai ir psichologinė pagalba
Didelės globos įstaigos pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus (BVGN), kurie įsikuria namuke arba bute ir juose gyvena iki 8 vaikų. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą.
Gyvenimo kokybė BVGN
Apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“. Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Psichologinės pagalbos svarba
Vaikų globos namai - tai vieta, kurioje be tėvų globos likę vaikai randa saugų prieglobstį ir rūpestį. Tačiau vien materialinio aprūpinimo ir priežiūros nepakanka. Vaikams, išgyvenusiems netektis, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą, būtina kvalifikuota psichologinė pagalba, padedanti įveikti traumas, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Vaikai, patenkantys į globos namus, dažnai būna emociškai pažeidžiami. Jie gali patirti traumą, prisirišimo sunkumus, elgesio ir emocijų sunkumus, žemą savivertę, socialinės adaptacijos sunkumus. Psichologinė pagalba padeda vaikams įveikti traumas, formuoti saugius prisirišimo ryšius, reguliuoti emocijas ir elgesį, stiprinti savivertę ir gerinti socialinius įgūdžius.
Iššūkiai teikiant psichologinę pagalbą
Nepaisant akivaizdžios psichologinės pagalbos svarbos, susiduriama su nemažais iššūkiais: išteklių trūkumas, finansavimo stoka, personalo perkrova, vaikų nenoras dalyvauti terapijoje, specializuotų metodų trūkumas ir darbuotojų kompetencijos trūkumas.
