Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Daug vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria savo neramiu, per daug aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Tokie vaikai - nenuoramos, išsiblaškę, impulsyvūs, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė. Jei tokie vaikai negydomi, jiems padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis. Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių.

Hiperaktyvumas, arba pagal tarptautinę ligų klasifikaciją hiperkinezinis sindromas - tai iki šiol nevisiškai aiškus psichinis-neurologinis sutrikimas. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ir tyrinėjamų vaikų neurologinių problemų. Dėl to pasitaiko klaidų, ir diagnozė priklijuojama vaikui, kai jos nėra, arba atvirkščiai. Hiperaktyvumas diagnozuojamas, kai aptinkami bent 8 diagnostikos požymiai, ir jie pastebimi ilgiau nei 6 mėnesius. Psichologijos žodynas hiperaktyvumą apibūdina kaip emociškai sutrikusių, protiškai atsilikusių arba turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų vaikų padidėjusį judrumą, neramumą. Tokie vaikai nuolat imasi vis naujos ir naujos veiklos, yra neatidūs, blogai miega, jiems sunku mokytis. Hiperaktyvumo arba veiklos ir dėmesio ar hiperkinezinis sutrikimas yra lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis visą gyvenimą. Šis sutrikimas neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje.

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma. Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai. Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Hiperaktyvių vaikų ugdymo strategijos

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Mokymosi sąlygų sudarymas

• Būkite kūrybiški - sukurkite izoliuotą nuo stimulų mokymosi erdvę.
• Tegu ji būna prieinama visiems mokiniams, kad vaikas nesijaustų atskirtas nuo kitų.
• Rami aplinka: Mokymosi vieta turėtų būti rami ir be blaškančių veiksnių.
• Mažai blaškančių veiksnių: Pašalinkite nereikalingus daiktus nuo stalo, išjunkite televizorių ir kitus prietaisus.
• Aiški struktūra: Nustatykite aiškias taisykles ir dienotvarkę.

Užduočių skyrimas

• Skaidykite informaciją.
• Formuluokite trumpas užduotis.
• Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui.
• Užduotis padalinkite į mažesnės apimties užduotėles.
• Apibrėžkite baigtos užduoties (rezultato) reikalavimus.
• Sumažinkite užduoties apimtis ir reikalaukite darbo kokybės (geriau nei kiekio).
• Peržvelkite visus reikiamus užduočiai atlikti žingsnius.

Elgesys mokymo proceso metu

• Leiskite daryti pertraukas.
• Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
• Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
• Koreguokite aplinką.
• Darykite patikslinimus.
• Netrukdykite vaiko tuo metu, kai jis atlieka užduotis, nes tai mažina, slopina vaiko dėmesį.
• Jeigu yra būtina, leiskite vaikui atlikti nepriklausančias dalykui užduotis.
• Prisiminkite, kad šiuos vaikus lengva sutrikdyti.
• Kantrybė ir supratimas: Mokytojas turi būti kantrus, supratingas ir palaikantis.
• Aiškios taisyklės: Nustatykite aiškias elgesio taisykles ir nuosekliai jų laikykitės.
• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Nuolatos stebėkite ir tikrinkite.
• Kai to reikia, modifikuokite užduotis.
• Pasitarkite su specialiaisiais pedagogais, kad nustatytumėte stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses.
• Duokite jam daugiau laiko atlikti kai kurias užduotis.
• Sutelkite mokinių dėmesį prieš duodant užduotį.
• Suderinkite ją raštu ir žodžiu.
• Duokite vieną užduotį.
• Paaiškinkite koks gali būti pavojus ir kokios pasekmės.
• Vaikas turėtų žinoti taisyklę: sustok, pažiūrėk, paklausyk.
• Parodykite teigiamą dėmesį.
• Padrąsinkite vaiką.
• Mokykite jį dirbti su savimi ir rasti savo privalumų.
• Mokykite klausinėti savęs: Ką aš darau, kaip tai paveiks kitus žmones.
• Leiskite mokiniui parodyti savo privalumus, sugebėjimus ir galimybes.
• Nurodykite pertraukų paskirtį.
• Padėkite mokiniui organizuoti savo darbą.
• Kiekvienas daiktas turi savo vietą ir yra vieta kiekvienam daiktui.
• Mokykite savikontrolės.
• Sutelkite dėmesį prieš pateikiant užduotį (pasakykite, kaip sutelkti dėmesį; žiūrėk į mane, kai aš kalbu, stebėk mano akis, kai aš kalbu), paprašykite mokinį pakartoti.
• Parodykite, kaip atkreipti kitų dėmesį.
• Mokykite vaiką susikaupti, susikoncentruoti, (dabar baigsime darbą, sekantis darbas.) atrinkti darbui ir reikiamą medžiagą (dabar jums reikės.).
• Nurodykite kai pakeičiama reikiamą medžiaga.
• Įvardinkite užduoties žingsnius.
• Medžiagai sudėti turėtų būti skirta atitinkama vieta.
• Leiskite vaikui dažnai judėti.
• Pasodinkite vaiką šalia mokytojo.
• Pasodinkite mokinį šalia mokytojo taip, kad vienas kitą gerai matytų ir mokinio elgesys būtų kontroliuojamas mokytojo.
• Sukoncentruokite vaiką į patį save, o ne į konkuravimą su kitais vaikais.
• Duokite vaikui atsakingą darbą (būti komandos kapitonu: kamuolių priežiūra ir pasavimas, komandos taškų skaičiavimas).

Pozityvus grįžtamasis ryšys ir paskatinimas

• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
• Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.
• Venkite pašaipos ir kritikos.
• Pamokykite vaiką, kaip jis galėtų apdovanoti (paskatinti) pats save.
• Pamokykite teigiamai apie save kalbėti (pvz., „Tu puikiai elgeisi visos pamokos metu.“
• Skatinkite pasitikėjimą savimi.
• Skatinkite vaiko savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi.
• Pagirkite vaiką už pastangas ir pasiekimus, net jei jie yra nedideli.
• Hiperaktyvius vaikus dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti, kai jie gerai elgiasi. Pagirkite tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pvz., ramiai sėdi, atlieka užduotį. Tai gali būti žodinis įvertinimas, žvilgsnis, prisilietimas ar nedidelė dovanėlė.
• Dažniau parodykite vaikams, kaip tuo momentu vertinamas jo elgesys. Tai galime padaryti žvilgsniu, šypsena ar paraginimu susikaupti, kartais nepritarimu.
• Hiperaktyvūs vaikai mažiau reaguoja į žodinius pagyrimus. Veiksmingesnis fizinis prisilietimas, specialios privilegijos ar materialiniai apdovanojimai, atitinkantys vaiko amžių: saldainis, žaislas ar nedidelė pinigų suma. Galima tai daryti pamažu, naudojant taškų ar +/- sistemą.

Tėvų vaidmuo ir parama

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Labai svarbūs hiperaktyvių vaikų auklėjime yra tėvai, kurie turi turėti ypač stiprią motyvaciją, toleranciją ir savistabos įgūdžių. Hiperaktyvių vaikų tėvai labai kenčia manydami, kad tai jų netinkamo auklėjimo padarinys. Jie visada yra pasirengę išgirsti nemalonią žinią, kad jų vaikas vėl kažką iškrėtė. Tėvai turi sugebėti atpažinti savo auklėjimo klaidas ir mokėti keisti klaidingas reakcijas į vaiko netinkamą elgesį. Tėvai turi pasitikėti savimi, neprarasti savitvardos net ir agresyvių atakų metu turi drįsti tvirtai paliepti vaikui ką nors.

Supraskite savo vaiką. Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Reikėtų tolerantiškai žvelgti į vaiko būdą, nesistengti jo perauklėti. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti, kaip nedalomą jo asmenybės dalį.

Tai reiškia, kad jeigu vaikas elgiasi netinkamai, reikėtų kurį laiką ignoruoti blogą elgesį ir skatinant sužadinti vaiko norą geriau elgtis. Jeigu, vadovaujantis tokia taktika, vaiko elgesys nesikeičia, galima vaiką bausti. Bausmės turėtų būti nedidelės ir labai specifiškos, t.y. skiriamos už konkretų poelgį. Tai daryti reikia nuolat, kiekvieną kartą, kai blogas elgesys kartojasi.

Dažnai hiperaktyvių vaikų elgesys nenuspėjamas, impulsyvus. Jie netikėtai sutrikdo tėvus, sukeldami triukšmą ar pridarydami nemalonumų svetimų žmonių akivaizdoje. Todėl naudinga iš anksto numatyti, kokioje situacijoje galėtų taip atsitikti, aptarti ją su vaiku, numatyti veiksmų planą. Prieš pat tokią situaciją trumpam stabtelėkite, priminkite vaikui taisykles, paaiškinkite, kokio elgesio iš jo laukiate.

Dažnai globėjai nusivilia tuo, kad vaikas nesikeičia taip greitai, kaip jie norėtų, ir toks nusivylimas sukelia pyktį. Nuolat prisiminkite, kad rūpinatės vaiku su savotiška negalia ir ne visada galima jam padėti geriau elgtis. Globėjams lengviau keisti savo elgesį ir prisitaikyti prie vaiko. Pasistenkite nusiraminti, išsaugoti humoro jausmą.

Tai svarbiausias, bet sunkiausiai įgyvendinamas principas. Kiekvieną vakarą, kai vaikai nueina miegoti, tėvai galėtų rasti laiko prisiminti jų elgesį tą dieną ir atleisti už prasižengimus. Svarbu atsikratyti pykčio, nusivylimo, atstūmimo ir kitų nemalonių jausmų, kurie tą dieną kilo dėl vaiko judrumo ir blogo elgesio. Nesupraskite klaidingai - tai nereiškia leisti vaikams blogai elgtis, juos ir toliau reikia kontroliuoti bei reikalauti atsakomybės. Tėvai turėtų pasistengti atleisti ir kitiems žmonėms, kurie tą dieną nesuprato ar supyko dėl jų vaiko elgesio. Tie žmonės dažnai nežino, kad vaiko aktyvumas ir dėmesys sutrikę, ir kaltina tėvus.

Tėvams, auginantiems kitokį vaiką, neišvengiamai teks ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su mokytoja. Šioje situacijoje naudingiausia būtų, kad tėvai ir mokytoja periodiškai susitiktų, susėstų ir kalbėtų apie vaiko problemas, bėdas, pasiektą pažangą, kartu ieškotų būdų, kaip geriausiai padėti vaikui. Labai svarbūs keli dalykai - tėvų noras ir pastangos bendradarbiauti su mokytoja bei mokytojos gebėjimas (noras bei žinios, įgūdžiai) dirbti su hiperaktyviu vaiku. Mamai (ir tėčiui lygiai taip pat) specialisto pagalba galėtų būti labai naudinga. Paprastai sakant - tokiam vaikui reikalinga ypatinga tėvų pagalba mokantis gyventi sociume. O tėvams reikia sužinoti bei išmokti, kaip padėti vaikui.

Priimkite savo vaiką tokį, koks jis yra. Įteikite savo vaikui džiaugsmo dovaną. Pasakykite, kad jis mylimas už tai, koks yra, bet ne už tai, ką jis daro ar net už tai, kaip jis sugeba pamaloninti jus. Įteikite pasitikėjimo savimi dovaną. O jeigu atsitiktų taip, kad jis suabejotų savo jėgomis, neleiskite jausti įtampos ir būti nuliūdusiu. Įteikite galimybių dovaną. Įteikite savo vaikui laisvės dovaną, kuri neribotų ir neapibrėžtų jo vaidmens gyvenime. Įteikite gyvenimo dovaną, gyvenimo be nereikalingų baimių ar nepasitikėjimo savimi. Parodykite, jog jūs ne tik būsite šalia, bet padėsite išspręsti jo problemas. Įteikite vaikui dovaną - norą būti žmogumi, kuris vertina gyvenimą.

tags: #hiperaktyvus #vaikai #ir #ugdymo #bruozai

• Žurnalistės Živilės Kropaitės-Basiulės patirtis
• Ugdomoji veikla Nemunėlio Radviliškio darželyje
• Nėštumo metu akių trūkčiojimas
• Vežimėliai Druskininkuose
• Kaip patekti į Naujamiesčio darželį