Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) bei reflektyvaus ugdymo(si) principus. Taip pat svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas, skatinantis glaudų bendradarbiavimą rengiant ugdymo programas ir užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą.

Viena iš naujų ugdymo(si) aplinkos modeliavimo krypčių, pateikiama Gairėse, yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairės rekomenduoja penkias ikimokyklinio ugdymosi sritis: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apimant vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjamus bei plėtojamus pasiekimus: vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Šie pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta įvairiose aplinkose: mokyklos vidaus ir lauko erdvėse, taip pat už mokyklos ribų (parkuose, muziejuose, gamtos ir kultūros objektuose ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Taip pat modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami kontekstą jų plėtotei.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galimybė pasirinkti veiklą ir priemones skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų ir suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Toliau pateikiami keli svarbūs kontekstai:

• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti individualų tapatumą ir dalyvauti artimiausios bei tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realios ir virtualios aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, netikėtumą, džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Programoje siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, užtikrinant visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją. Plėtojamas žodynas, mokomasi kurti nuoseklų pasakojimą, išklausyti kitus, skirti realius ir išgalvotus įvykius, analizuoti informacijos tikrumą. Vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija mėgstamas veiklas, kelia klausimus ir išsako pastebėjimus.

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas.

Dalyvaudami kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi sumanymais, įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti.

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius ir trumpus sakinius. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius, savo vardą.

Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę.

Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius.

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus.

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais.

Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas.

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai (pasiekimų sritys):

• A1. Mityba ir maisto ruoša: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą. Įvardija sveikus maisto produktus. Plauna vaisius, daržoves, gamina užkandžius. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą.
• A2. Asmens higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Naudojasi tualetu, prausiasi, šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Savarankiškai plauna rankas, prausiasi veidą.
• A3. Saugaus elgesio taisyklės: Pažįsta šviesoforo spalvas. Žino, kad kelią reikia pereiti su suaugusiuoju. Saugiai naudojasi aštriais daiktais. Laikosi eismo taisyklių. Supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• B1. Judėjimo įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis, atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina, bėga, lipa laiptais. Pastovi ant vienos kojos. Tikslingai eina, apeina arba peržengia kliūtis. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais. Nušoka nuo laiptelio, pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• B2. Smulkiosios motorikos ir koordinacijos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje. Suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Taisyklingai laiko rašiklį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles.

Gamtos pažinimas ir tyrinėjimai:

• Augalai: Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Susipažįsta su augalo poreikiais. Skiria daržoves, vaisius.
• Gyvūnai: Atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie gyvūnų poreikius.
• Dangaus kūnai: Domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį.
• Gamtos reiškiniai: Pastebi ir pavadina daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas ir kt.). Stebi orus ir juos fiksuoja kalendoriuje.
• Daiktai ir medžiagos: Atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, grupuoja pagal požymius.
• Tyrinėjimai: Su mokytoju atlieka tyrimą, aptaria eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsako į klausimus, išvardija sunkumus ir sprendimus.
• Informacijos rinkimas: Renka gamtamokslinę informaciją įvairiais būdais ir priemonėmis.
• Informacijos aptarimas ir pateikimas: Samprotauja apie aplinkos objektų savybes, požymius, palygina juos. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas.
• Informacijos patikimumas: Skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių.
• Informacijos šaltinių įvairovė: Domisi mįslėmis, gamtos enciklopedijomis, atlasais.
• Gamtinių išteklių nauda: Pastebi gamtinių išteklių naudą žmonėms (maistui, gydymui, drabužiams).
• Atsargumas gamtoje: Aiškina, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.
• Darna su gamta: Aiškina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų.
• Žmogaus įtaka aplinkai: Išbando gamtininko, mokslininko profesijas.

Programoje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų pasiekimų vertinimui, kuris yra formuojamasis ir grindžiamas trijų lygių aprašais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Tai padeda stebėti ir palaikyti kiekvieno vaiko individualią pažangą ugdymo procese.

tags: #ikimokyklinio #priesmokyklinio #ugdymo #turinio #ir #jo

• Kretingos rajono meras Antanas Kalnius
• Lietuvos švietimo įstaigų rekvizitai
• Nėštumo kaklo skausmo priežastys
• Natūralios priemonės nuo gerklės skausmo vaikams
• Kaip tobulinti klimatą darželyje