Socialiniai įgūdžiai yra būtini kiekvienam žmogui, o ypač svarbūs vaikams iš socialinės rizikos šeimų, kurie dažnai patiria socialinę atskirtį ir emocinius sunkumus. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs metodai, taikomi dirbant su tokiais vaikais, siekiant padėti jiems integruotis į visuomenę ir ugdyti socialinius įgūdžius.

Socialinės Rizikos Šeimų Samprata ir Iššūkiai

Socialinės rizikos šeimos - tai šeimos, kuriose dėl neigiamo elgesio neužtikrinamas vaikų saugumas ir vystymasis, o vaikai negali tinkamai reikšti savo jausmų ir poreikių. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai susiduria su: šiltų emocinių santykių trūkumu, paskatinimų stoka arba neteisingais paskatinimais, per griežtomis bausmėmis ir prieštaringais reikalavimais.

Šios problemos neapsiriboja vien šeimos aplinka. Mokykloje ir bendraamžių grupėse socialinės rizikos šeimų vaikai gali patirti atstūmimą, izoliaciją ir neigiamą vertinimą. Jie gali būti išmokę agresyvaus elgesio būdų, neturėti emocijų kontrolės įgūdžių ir nepakankamai išlavintų socialinių įgūdžių.

Vaikai, augantys aplinkoje, kurioje nuolat patiriamas stresas, susiduria su didžiule problemų rizika. Jie negali normaliai vystytis ir socializuotis, jei tėvai jais nesirūpina, nesidomi jų veikla, nekreipia dėmesio į netinkamą elgesį, neaprūpina materialiai, nesirūpina jų sveikata ir nesudaro sąlygų mokytis. Kartais tokie tėvai netgi verčia vaikus užsidirbti vagiliaujant ar elgetaujant.

Nuolatiniai tėvų konfliktai, įžeidinėjimai ir žiauraus elgesio stebėjimas formuoja vaiko elgesį. Tokie vaikai išmoksta priešiško ir agresyvaus elgesio, jiems trūksta socialinių įgūdžių, jie iškreiptai suvokia pasaulį.

Darbo su Vaikais iš Socialinės Rizikos Šeimų Principai

Dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų, svarbu laikytis tam tikrų principų:

• Individualus požiūris: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina atsižvelgti į jo individualius poreikius ir patirtį.
• Pasitikėjimo kūrimas: Vaikai, patyrę neigiamų išgyvenimų, gali nepasitikėti suaugusiaisiais, todėl svarbu kurti saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką.
• Emocinis palaikymas: Vaikams reikia padėti išreikšti savo jausmus ir išmokti su jais tvarkytis.
• Socialinių įgūdžių ugdymas: Vaikams reikia padėti išmokti bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
• Bendradarbiavimas: Svarbu bendradarbiauti su vaiko šeima, mokykla ir kitomis institucijomis, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą.

Metodai, Taikomi Dirbant su Vaikais iš Socialinės Rizikos Šeimų

Siekiant efektyviai padėti vaikams iš socialinės rizikos šeimų, taikomi įvairūs metodai, apimantys individualų, grupinį ir bendruomeninį darbą.

Individualus Darbas

Individualus darbas apima konsultacijas, terapiją ir individualų ugdymą. Šio metodo tikslas - padėti vaikui spręsti asmenines problemas, stiprinti savivertę ir ugdyti individualius įgūdžius.

Dirbant individualiai su vaiku ir sukuriant šiltą, pastovų santykį bent iš dalies kompensuojama prieraišumo, pasitikėjimo, absoliutaus suaugusiojo dėmesio poreikiai, kurie nėra patenkinami šeimoje, ir taip ugdoma vaiko asmenybė. Vaikas gauna kokybiškai intensyvų santykį, kurio metu remiamasi stipriųjų pusių perspektyva, įgalinančia vaiką saviaktualizacijai. Šis metodas leidžia stebėti vaiko ir šeimos narių santykius, sudaro galimybę užduoti vaikams ir šeimos nariams klausimus dėl jų elgesio. Bendra veikla, pastebėjimai ir pokalbis apie tai, kas vyksta „čia ir dabar“, padeda pačiam žmogui pamatyti ir įvertinti savo veiksmus.

Metodai, Skatinantys Prieraišumą ir Ryšį

Savadarbė lėlė gali tapti puikia priemone, padedančia jos autoriui pasidalinti su kitais tuo, kas brangiausia ir asmeniškiausia. Sugalvojant istoriją, kurią lėlė norėtų apie save papasakoti, pradedant žodžiais „Gyveno kartą žmogus (mergaitė, berniukas), panašus į mane…“, sustiprinamas projekcijos efektas, palengvinantis vidinės būsenos atsiskleidimą. Tai terapinis, prieraišumą skatinantis žaidimas, kurį tikslingai turėtų žaisti tėvai su prieraišumo sutrikimų turinčiais vaikais. Žaidžiant lengva sukurti intymumo atmosferą, kuri svarbi ryšio formavimuisi.

Dažnai vaikus, turinčius prieraišumo sutrikimų, gąsdina tiesioginis fizinis artumas, jie vengia apsikabinimų, akių kontakto, o vaikui, turinčiam reaktyvinį prieraišumo sutrikimą, tai gali sukelti pykčio ar agresijos protrūkį. Žaidžiant svarbu apsikeisti vaidmenimis („dabar tu būk tėvas, aš būsiu vaikas“), tai padeda vaikui mokytis magiško santykio „duoti ir priimti“, kuris labai svarbus prieraišumo formavimuisi. Pagrindiniai šio žaidimo elementai, atsakingi už prieraišumą, yra akių kontaktas, prisilietimai, šypsena ir balsas. Aišku, kiekviena vaiko ir tėvo pora turi atrasti labiausiai abiem patinkantį vieną ar kelis žaidimus ir žaisti juos sistemingai.

Verta rinktis žaidimus su daug žaisliukų. Pavyzdžiui, galima sutarti, kad vienoje vietoje gyvena raudoni, kitoje - žali, trečioje - geltoni padarėliai. Jie visi turi bendros veiklos, tarkim, bendrą žaidimo aikštelę. Nepažįstami žaisliukai joje susipažįsta. Žaidžiant tokį žaidimą turi aktyviai dalyvauti suaugęs žmogus, nes pats vaikas vargu ar sugebės parinkti reikiamus žodžius.

Jausmų Įvardijimas ir Išreiškimas

Šią užsiėmimo dalį galima naudoti kiekvieną dieną, kai vaikai susirenka po pamokų vaikų dienos centre ar klasėje. Su laiku ši užsiėmimo dalis gali būti naudojama kaip tam tikra tradicija, kaip įvadas prieš grupinius užsiėmimus. Tokiu būdu vaikai įpras susirinkti ir dalyvauti užsiėmimuose, mokysis tinkamai įvardinti ir išsakyti savo jausmus.

Prie įėjimo į vaikų dienos centrą ar klasę grupės vadovas pakabina didelį popieriaus lapą, kuriame yra užrašyti vaikų vardai (arba atėję vaikai parašo savo vardą). Kiekvienas vaikas, ateidamas į vaikų dienos centrą ar klasę, prie savo vardo nupiešia veiduką - priklausomai nuo to, kaip jis jaučiasi tą dieną - ar yra linksmas, liūdnas, nelaimingas. Pažiūrėjus matome, kaip tą dieną vaikas jaučiasi. Tų vaikų, kurie nori, galima paprašyti pasakyti visiems, kokį veiduką ir kodėl jie nupiešė - vaikams svarbu padėti tinkamai įvardyti jausmus - ką vaikas jaučia.

Vadovas su vaikais susėda ratu. Užsiėmimo metu išrenkamas vienas ar keli vaikai, kurie nori pasidalinti savo nuotaikomis ir bėdomis, dienos įvykiais. Kiti vaikai klauso ir mokosi išklausyti, parodyti, kad pasakotojas yra jiems svarbus. Grupės vadovas paaiškina vaikams: „Kai klausomės kito žmogaus - žiūrime jam į akis. Nupieškime ant lapo gražias akis ir pakelkime kartu su savo akytėmis į kalbantį savo draugą.“ Vaikai atlieka užduotį, o vaikas - pasakotojas pasakoja savo šiandienines problemas.

Kai vaikas pabaigia pasakoti, grupės vadovas sako: „Mes visi žiūrėjome į savo draugą, bet ar visi klausėmės ir supratome jo nuotaiką? Labai svarbu klausytis ir suprasti kitą žmogų. Dabar pasiimkime kitą lapą ir tokios spalvos pieštuku, kaip jums atrodo, kokia jūsų draugo nuotaika, nupieškime jo būseną“ (vaikų dienos centrą lankantys vaikai dažnai nupiešia tamsias dėmes). Kai vaikai nupiešia piešinius, grupės vadovas kviečia juos: „Dabar pasiimkime linksmą spalvą ir iš liūdnų piešinukų padarykime linksmą nuotaiką.“ Vaikai nupiešia linksmus piešinukus ir parodo savo draugui. Kai turi galimybę išsipasakoti ir tave išklauso draugai, visos bėdos darosi nebaisios. Svarbiausia - vaikai supranta, kad jie nėra vieniši, jie svarbūs juos supantiems žmonėms.

Dailės Terapija Individualiame Darbe su Vaikais

Dailės terapija gali būti veiksminga priemonė individualiame darbe su vaikais, padedant jiems išreikšti jausmus ir patirtis, kurių jie negali išreikšti žodžiais.

• Medžio Piešimas: Dalyviai sėdasi ant kėdžių, rato viduryje, ant grindų, padeda savo darbus taip, kad visiems būtų patogu matyti detales. Paskui kiekvienas pasakoja apie savo piešinį. Atvirumo laipsnis priklauso nuo piešinio autoriaus. Jei dėl kokios nors priežasties jis tyli, galima pamėginti atsargiai paklausti apie jo medžio viltis, svajones, norus. Ar jis turi draugų? Toliau dalyviams siūloma tokia užduotis: Būtina atskirti medžio vaizdinį nuo fono. Vaikų prašoma įsivaizduoti, kad ant žemės gulintis didelis vatmano lapas - pieva, kurioje augs jų medžiai. Kiekvienas pats nuspręs, kur bus geriau jų medžiui: miške tarp medžių, mažoje giraitėje ar vienišam.
• Diagnostinis Fraktalas: Piešiniui reikės A4 formato balto lapo, juodo tušinuko ir kuo daugiau spalvotų pieštukų. Užsimerkę 45-60 sekundžių piešiame nepertraukiamą, ištisinę liniją, stengdamiesi užpildyti kuo didesnį lapo plotą, bet neišlipant iš už lapo ribų. Pažiūrime, kiek iš susikirtusių linijų gavosi langelių. Spalvinant diagnostinį fraktalą, spalvotus pieštukus imame tik užsimerkę, leisdami spalvą pasirinkti mūsų vidiniam balsui. Svarbiausia taisyklė - šalia esančių (kaimyninių) langelių, kuriuos riboja linija, negalima spalvinti ta pačia spalva. Viena spalva spalviname nuo 1 iki daugiausia 12 plotelių. Spalviname tolygiai, tvarkingai ir vientisai, kad spalva neišlįstų už kontūro. Stengiamės spalvinti skirtingu paspaudimu.
• Kaukių Piešimas: Dailės terapijoje naudojamas kaukių piešimo metodas veiksmingas koreguojant įvairias baimes, pirmiausia, vaizduotės sukeltas: užpuolimo, stichinių nelaimių ir kt. Priemonės: pieštukai, meninė anglis. A4 formato lapai, didelis vatmano lapas, klijai, pieštukai, flomasteriai, guašas. Pirštais nuplėšti nereikalingą plotą - foną. Kuriama viešai išgyvenamos baimės situacija. Parepetuoti vaidmenis pagal sugalvotą siužetą.

Grupinis Darbas

Grupinis darbas apima įvairias veiklas, kuriose dalyvauja grupė vaikų. Tai gali būti socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, terapinės grupės, sporto ar meno būreliai. Grupinio darbo tikslas - padėti vaikams išmokti bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir jaustis priklausantiems grupei.

Grupinio darbo reikšmė dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų yra didelė, nes jis suteikia vaikams galimybę mokytis socialinių įgūdžių saugioje aplinkoje, bendrauti su bendraamžiais, jausti priklausomybę grupei. Tai padeda įveikti socialinę atskirtį ir izoliaciją.

Bendruomeninis Darbas

Bendruomeninis darbas apima įvairias veiklas, kuriomis siekiama įtraukti vaikus į bendruomenės gyvenimą. Tai gali būti dalyvavimas bendruomenės renginiuose, savanoriška veikla, pagalba vyresnio amžiaus žmonėms.

Vaikų Dienos Centrai (VDC) kaip Pagalbos Priemonė

Vaikų dienos centrai (VDC) yra viena iš svarbiausių pagalbos socialinės rizikos šeimų vaikams formų. VDC teikia vaikams saugią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje jie gali gauti maitinimą, priežiūrą, ugdymą ir socialinę pagalbą.

Socialinių Įgūdžių Ugdymas Dailine Veikla VDC

Tyrimai rodo, kad VDC daug dėmesio skiria socialiniams įgūdžiams ugdyti dailine veikla, nes ji patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos ir išradingumo poreikius. Dailės darbų parodos VDC padeda realizuoti vaikų saviraišką, ugdytiniai didžiuojasi savo darbu, įgauna pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis, objektyviau priima pastabas bei kritiką, mokosi dirbti kartu su kitais.

Socialinių darbuotojų ir vaikų nuomone, dailės užsiėmimai padeda formuoti socialius įgūdžius, iš kurių svarbiausi bendravimo įgūdžiai, nes draugų turėjimas padeda įsitvirtinti ir gerai jaustis žmonių grupėje, sugyventi su kitais asmenimis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų konfliktinėse situacijose.

Individualaus ir Grupinio Darbo Metodų Derinimas VDC

Tyrimai atskleidžia, kad VDC taikomas kompleksinis socialinio darbo modelis, integruojantis individualius ir grupinius metodus. Šis modelis sukurtas nuolatinės ir tikslios klientų poreikių analizės bei naudojamų metodų pagrindu.

Individualaus ir grupinio darbo metodų derinimas yra esminis šio modelio bruožas. Individualus darbas padeda vaikui ateiti į grupę ir į ją integruotis, moko būti grupės nariu, yra alternatyva grupiniam darbui, kai vaikas išgyvena krizę, ir erdvė, kur vaikas gali saugiai reflektuoti savo buvimo grupėje jauseną. Grupinis darbas suteikia reikšmingos informacijos apie vaiko problemas, kurias galima spręsti individualiai bendraujant su vaiku.

Gyvenimo Įgūdžių Ugdymas

Gyvenimo įgūdžiai yra būtini vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose. Šie įgūdžiai padeda vaikams tvarkytis su kasdieniais iššūkiais, priimti teisingus sprendimus ir kurti sėkmingą ateitį.

• Socialiniai įgūdžiai: apima gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus, reikšti savo nuomonę ir suprasti kitų žmonių jausmus.
• Mokymosi įgūdžiai: apima gebėjimą mokytis, įsiminti informaciją, spręsti problemas ir kritiškai mąstyti.
• Informaciniai įgūdžiai: apima gebėjimą rasti, vertinti ir naudoti informaciją.
• Turiningo laisvalaikio planavimas: padeda vaikams atsipalaiduoti, patirti teigiamų emocijų ir ugdyti savo talentus.

Mediacija: Konfliktų Sprendimas Individualiame Darbe

Konfliktai tarp vaikų - kiekvienos ugdymo įstaigos kasdienybė. Nesprendžiami konfliktai trukdo mokyti ir mokytis, o nuo ilgalaikių neigiamų emocijų mažėja intelektiniai gebėjimai, lėčiau įgyjamos žinios ir įgūdžiai. Mediacija yra aiškiai struktūruotas metodas, kai konfliktai sprendžiami pokalbiais.

Pastebėjęs kilusį konfliktą tarp vaikų, ugdymo įstaigos specialistas turi rasti neutralią aplinką, kurioje gali vykti pokalbis tarp vaikų. Svarbu, kad toje aplinkoje nebūtų pašalinių žmonių, dėmesio neblaškytų triukšmas, abi konflikto šalys galėtų aiškiai matyti ir girdėti tarpininkaujantį asmenį ir vienas kitą. Tiesa, kartais specialistas gali norėti konfliktą spręsti čia ir dabar, tačiau svarbu įsitikinti, kad vaikai niekur neskuba ir yra tinkamai nusiteikę.

Tarpininkas turėtų bendrauti akimis, nes tokiu būdu parodo dėmesį ir susidomėjimą esama problema. Tarpininkauti pasiryžusiam specialistui svarbu būti atsipalaidavusiam, neatrodyti įsitempusiu ar nervingu, nes vaikams tai gali dar labiau didinti nerimą. Tarpininkaujant konflikto sprendimo procese, ugdymo įstaigos specialistui rekomenduojama parinkti tokį kalbėjimo tempą, kuris nesukeltų papildomo streso konfliktuojantiems vaikams.

Specialistas turėtų abiems vaikams suprantama kalba paaiškinti, kad dialogo metu bus laikomasi konfidencialumo principo, siekiama išklausyti abi šalis ir ieškoti abiem pusėms naudingo sprendimo. Tarpininkaudamas su vaikais trečiasis asmuo nustato taisykles, pavyzdžiui, kad aiškinantis konflikto aplinkybes negalima vartoti necenzūrinių žodžių, žeminti ir įžeidinėti, kalbėti pakeltu balso tonu, kaltinti vienas kitą ar kitaip paversti pokalbį destruktyviu.

Kilus konfliktui tarp vaikų, gali būti sunku suprasti, dėl ko jis kilo, nes paprastai vaikai linkę kaltinti vienas kitą, kalbėti vienu metu ir neklausyti, ką kalba pašnekovas. Sprendžiant konfliktus tarp vaikų, svarbu vaikams paaiškinti taisykles, įsitikinti, kad jie jas suprato ir pasiteirauti, ar kuris iš vaikų nori pridėti savo taisyklę. Siekiant padėti konflikto šalims spręsti ginčą, pokalbyje turi būti palaikoma dinamika. Įvadinėje dalyje tikslinga aptarti taisykles ir jų laikymosi sąlygas, paaiškinti, kad bus vedamas pokalbis, kurio tikslas rasti abiem šalims labiausiai tinkantį konflikto sprendimą. Stengdamasis išsiaiškinti dalyvių požiūrius, tarpininkas išsiaiškina ginčo esmę ir ją aptaria su konfliktuojančiaisiais. Turėdamas palankias sąlygas išgirsti šalių pasisakymus ir matydamas konflikto dalyvių emocijas, tarpininkaujantis asmuo stengiasi pastebėti pagrindinę problemos esmę ir leisti ją suprasti ginčo šalims. Tik tada, kai ginčo šalys pripažįsta problemą, galima kurti potencialius problemos sprendimo būdus ir galutinai susitarti.

Būti išklausytu ir suprastu yra kiekvieno žmogaus aktualus poreikis, todėl vienas iš pagrindinių mediacijos metodų yra aktyvus klausymas. Tai yra klausymosi tipas, kai tarpininkaujantis asmuo yra nuoširdžiai susidomėjęs pašnekovo kalba, nes nori sužinoti, ką šalys galvoja ir kaip jaučiasi. Tarpininkas savais žodžiais pasako, kaip suprato šalies išsakytą mintį ir pateikia ją kalbančiajam patikrinti. Aktyviai klausydamas tarpininkaujantis asmuo stengiasi užtikrinti, kad kalbančioji šalis nebūtų pertraukiama. Jei visgi kita šalis nenori klausyti kalbančiojo, tarpininkas turi priminti taisyklę „Kalbėti po vieną“ ir paaiškinti, kad išklausius pašnekovą, jis taip pat bus išklausytas.

Vykstant dialogui tarp šalių, tarpininkaujantis asmuo turėtų taikyti klausinėjimo metodą. Ugdymo įstaigos specialistas turi gebėti užduoti tinkamus klausimus, todėl čia prasideda klausinėjimo menas. Tarpininkavimas dažnai būna veiksmingesnis, kai tarpininkas nedaug įsikiša į šalių diskusiją ir leidžia pačioms ginčo šalims kuo daugiau dalykų apibrėžti savais žodžiais. Klausimai turėtų būti formuluojami taip, kad kuo labiau padėtų atskleisti problemos esmę ir suprasti vienas kitą.

Tam, kad pokalbis būtų nuoširdus, reikalinga naudoti emocijų atspindėjimo metodą. Tarpininkaujantis asmuo turi būti empatiškas, tačiau privalo gebėti išlaikyti reikiamą emocinę distanciją, kad emocijos pokalbio nepadarytų destruktyviu. Tarpininkas gali padėti vaikams išreikšti emocijas atkreipdamas dėmesį į jų kūno kalbą, išsakomas mintis, pasiteiraudamas, kokie jausmai sukyla. Specialistas nurodo, kad visi jausmai yra svarbūs ir priimtini. Suvokę kylančius jausmus, vaikai geriau susieja konfliktą su pasekmėmis.

Kad konfliktas neįsižiebtų dar labiau, galima taikyti neutralizavimo metodą. Tokiu būdu tarpininkaujantis asmuo padeda vaikams tvarkytis su nemaloniais žodžiais, emocijomis ir skatina juos ieškoti problemos derybų. Tarpininkas ne tik pats diskusijos metu išlieka neutralus, bet skatina ir vaikus kalbėti abiems priimtina pagarbia kalba. Kartais padedant spręsti vaikams konfliktą, gali reikėti panaudoti tylos pauzes. Tyla galima pasinaudoti tada, kai tarpininkaujantis asmuo nori pasakyti kažką svarbaus ir kai yra jaučiama, kad diskusijos metu užsimezgė ryšys tarp konflikto šalių ir tarpininko.

Siekiant padėti vaikams išsiaiškinti konfliktą gali reikėti susitikti atskirai su kiekvienu iš vaikų. Taikydamas individualių susitikimų metodą, tarpininkaujantis specialistas turi susitikti su abejomis šalimis ir taip išlaikyti pusiausvyrą ir nešališkumą. Pokalbio pabaigoje tikslinga naudoti apibendrinimo metodą, kai tarpininkaujantis asmuo apibendrina pagrindines diskusijos mintis ir faktus. Tarpininkas informuoja konflikto dalyvius apie tai, ką jis suprato diskusijos metu. Apibendrinimas padeda nustatyti giliau glūdinčias emocijas bei interesus ir sutelkti konfliktuojančių vaikų dėmesį į problemos sprendimą.

Sėkminga vaiko socializacija negalima nežinant konflikto sprendimo būdų ir nesistengiant mažinti agresyvumo, kai pyktis nukreipiamas į situaciją, o ne į asmenį. Taikant mediacijos metodus, ugdymo įstaigos specialistas gali padėti išsiaiškinti tarpusavyje glūdintį nesutarimą ir orientuoti konfliktuojančius vaikus į sprendimo ieškojimą. Konfliktų sprendimas ugdymo įstaigose pasitelkus į pagalbą trečiąją šalį skatina lygiateisiškumą, dalyvavimą ir demokratišką interesų balansavimą. Vaikai, taikiai spręsdami konfliktus, yra ugdomi empatiškumo, gebėjimo dirbti komandoje, kito požiūrio supratimo. Mediacijos metodų taikymas ugdymo įstaigoje yra puiki alternatyva bausmėms ir nurodinėjimams.

Darbas su Vaikais, Turinčiais Priklausomybių Riziką

Atsiradus ženklams, įspėjantiems apie draugo, tėvų ar kitų artimųjų liguistą potraukį alkoholiui, sunku suprasti, kaip reikia elgtis. Yra keletas būdų, kurie gali padėti. Atsikratyti priklausomybės gali būti labai sunku. Alkoholizmas dažniausiai išsivysto per daugybę metų, iš lėto, palengva. Kol pasiekiama stadija, kai be alkoholio žmogus negali normaliai gyventi, kai alkoholis tampa vienu svarbiausių gyvenimo faktorių. Atsiradus priklausomybei nuo alkoholio pastebimi smegenų cheminiai pokyčiai, vedantys prie dar daugiau problemų.

Nuolat girtaujančiam žmogui sunku kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį, prarandama laiko nuovoka. Staiga nustojus gerti atsiranda alkoholinės abstinencijos simptomai: stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, nerimas, baimė, nemiga. Deja, kad ir koks nuo alkoholio priklausomybės kenčiantis žmogus jums būtų svarbus, neįmanoma jo priversti nustoti gerti, tačiau gali padėti nuoširdus bendravimas ir palaikymas, tiesiog reikia pasirinkti tinkamą kalbėjimo ir bendravimo būdą.

Jei geriantis žmogus nepripažįsta savo priklausomybės ir nemato problemos, jis nepriims jūsų nuomonės, pradės jus kaltinti, kad išsigalvojate, be reikalo kimbate prie jo ir panašiai. Jei žmogus mato savo problemą ir yra pradėjęs galvoti apie pasikeitimo galimybę, jis gali lengviau kalbėti apie savo jausmus. Kalbėkitės, kai jie yra „geroje formoje“, nėra išgėrę ir jų nekankina pagirios. Žmogus, kurį kalbinate, greičiausiai jau yra nusiminęs, susirūpinęs ir jaučia kaltę dėl savo gėrimo. Nesiųskite neaiškios ar daug prasmių turinčios žinios. Nuosekliai dėstykite savo mintis, žodžius ir veiksmus. Jis gali pradėti pykti, atsisakyti apie tai kalbėti, negirdėti, tai kas sakoma, iš...

tags: #individualus #darbas #su #vaiku

• Kaip atpažinti vaiko galvos skausmo simptomus
• Kaip pasirinkti tinkamą čiulptuką
• Amžinai besikeičiantis gyvenimo ratas
• Sužinokite apie Maxi-Cosi vežimėlių privalumus
• Vaikų balansiniai dviratukai: išsami informacija