Valstybės kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir ministerijos siūlomi pakeitimai
Valstybės kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir ministerijos siūlomi pakeitimai
Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF). Tačiau kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
Seime svarstant liberalų pataisas, kuriomis siūloma leisti žmonėms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tam pritaria, tačiau ragina projektą tobulinti. Liberalai šias pataisas pateikė, Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.
KT balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šis nutarimas įsigalios po metų - 2026 metų balandžio 10 dieną.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei embrionui nustatoma genetinė liga, jis negali būti naudojamas apvaisinimui, bet turi būti saugomas dvejus metus, tik po to gali būti sunaikintas. Tačiau nėštumo metu nustačius tą pačią ligą vaisiui, nėštumas gali būti nutrauktas. Anot ministerijos, toks reguliavimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nes sukuria situaciją, kai dėl tos pačios sveikatos būklės embrionas negali būti naikinamas, o vaisius - gali.
Vienas iš SAM pateikiamų siūlymų - leisti sunaikinti embrionus, kurie negali būti naudojami pagalbiniam apvaisinimui, nes jiems nustatyta genetinė patologija, lemianti didelę negalią sukeliančią ligą. SAM atkreipia dėmesį ir į tai, jog kol saugomas embrionas su genetine patologija, negalima kurti naujų, o tuo metu moteris gali sulaukti tokio amžiaus, kai pagalbinio apvaisinimo išlaidos nebeapmokamos valstybės.
Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti, kada galima naudoti kito donoro ląsteles, o ne būtinai partnerio ar sutuoktinio. Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Liberalų sąjūdžio frakcijos pataisose siūloma tai išbraukti, tokiu būdu įteisinant procedūrą visiems asmenims. Anot SAM, šiuo metu vienišos moterys ir nesusituokusios poros Lietuvoje neturi teisės naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, todėl nėra tikslios statistikos, koks būtų šios paslaugos poreikis.
Ministerijos skaičiavimais, paremtais kitų šalių duomenimis, vienišų moterų ir nesusituokusių porų pagalbiniam apvaisinimui 2026 metais papildomai gali prireikti 510 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Šios lėšos galėtų būti suplanuotos 2026-ųjų PSDF biudžete.
Jei pora yra įteisinusi savo santykius, t. y. jei vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD).
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
