Simonas Daukantas: Tautos Istorikas ir Švietėjas
Simonas Daukantas: Tautos Istorikas ir Švietėjas
Simonas Daukantas - tai iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, rašytojas, švietėjas, tautinio atgimimo ideologas ir pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jo gyvenimas ir kūryba paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir tautinėje savimonėje.
Biografijos Kelias: Nuo Kalvių Iki Papilės
Simonas Daukantas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, Skuodo rajone, pasiturinčių laisvųjų valstiečių šeimoje. Tėvas Jurgis Daukantas dirbo eiguliu Sapiegų miškuose. Simonas Daukantas gimimo metrikose buvo įrašytas bajoru, todėl galėjo siekti mokslo.
Mokslus pradėjo Kretingos pradinėje mokykloje, vėliau tęsė Žemaičių Kalvarijos mokykloje. 1814 m. pėsčias iškeliavo į Vilnių, kur mokėsi gimnazijoje, o vėliau studijavo Vilniaus universitete. 1822 m. baigė universitetą, įgijo teisės magistro diplomą. Dėl filomatų-filaretų bylų teisių magistro diplomą gavo tik 1825 m.
Baigęs studijas, S. Daukantas dirbo įvairiose įstaigose: Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, Sankt Peterburgo Senate. Nuo 1835 m. - Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos dalį dirbęs už Lietuvos Metriką atsakingame Senato padalinyje. 1850 m. grįžo į Žemaitiją. Vėliau persikėlė į Latviją, o 1859 m. grįžo į Lietuvą ir gyveno pas gimines. Paskutinius gyvenimo metus praleido Papilėje, kur mirė 1864 m. gruodžio 6 d.
Kūryba: Tautos Praeities Atspindžiai
S. Daukanto kūryba apima įvairias sritis: istoriją, tautosaką, vertimus, vadovėlius, kalbą, ūkinius leidinius. Jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių rašyti Lietuvos istoriją lietuviškai. S. Daukantas rinko ir publikavo liaudies dainas, pasakas, kūrė naujadarus, kurie prigijo lietuvių kalboje (laikrodis, vietovė, prekyba, vaistininkas, būdvardis ir kt.). Jis vertė antikinius veikalus, rašė vadovėlius lietuvių kalbos mokykloms.
S. Daukanto kūryboje apibendrinamas senovės lietuvių gyvenimas, jų kasdienybė, jausenos. Rašytojui svarbiausia buvo gimtojo krašto praeitis, jos įvykiai, kurie teikia dvasinės ir moralinės stiprybės, žadina tautinę savimonę.
S. J. Basanavičiaus g. Muziejaus stenduose pasakojama apie S. Daukanto gyvenimo ir kūrybos kelią. Vertingiausi eksponatai: S. Daukanto „Lietuvos istorijos pirmasis leidinys 1893 m.“, „Būdo“ - antrasis leidimas, S. Daukanto rankomis padaryta kėdė, kuriai apie 140 m., mokslininkų knygos apie S. Daukantą, dokumentų kopijos iš jo studijų Vilniaus universitete, iš viso pasaulio ekslibrių kolekcija skirta 200 metų S.
Tautos Atgimimo Ideologas
S. Daukantas tikėjo, kad lietuvių tautą galima atgaivinti kultūrinės veiklos keliu. Jis pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės, teigdamas, kad tautos pagrindinis skiriamasis bruožas yra kalba, o ne valstybingumas. Kita svarbi S. Daukanto nuosekliai vystyta idėja buvo valstiečių įtraukimas į tautos sampratą, skirtingai nuo tuo metu dominavusios bajoriškosios tautos sampratos. Drauge jis savo raštuose tvirtino, kad valstiečiams būtina suteikti asmens laisvę, panaikinus jų baudžiavinę priklausomybę.
S. Daukantas buvo vienas iš žemaičių lietuviškojo sąjūdžio, siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių. Jis domėjosi Lietuvos istorija kaip lietuvių tapatybės formavimo būdu, galimybe veikti skaitytojų savivoką. S. Daukanto visuomeninės-politinės pažiūros atsispindi jo istoriniuose ir populiariuose veikaluose (visi jie rašyti lietuvių kalba).
S. Daukantas tikėjo lietuvių tautą atgaivinti kultūrinės veiklos keliu, nematė politinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos realių perspektyvų, tad, nors ir prijausdamas, pats nedalyvavo nei 1830-1831 m., nei 1863-1864 m. sukilimuose.
Simonas Daukantas
Atminimo Įamžinimas
Simono Daukanto vardu Lietuvoje yra pavadintos įvairios pagrindinės bei vidurinės mokyklos, gimnazijos. Jo gimtinėje Kalviuose veikia Simono Daukanto gimtinė-muziejus. Papilėje, name, kuriame S. Daukantas gyveno paskutinius savo gyvenimo metus, įkurtas Simono Daukanto memorialinis muziejus.
S. Daukantui paminklai pastatyti Papilėje, Kalviuose, Lenkimuose ir kitose vietose. Didžiausias paminklas (skulptorius Vincas Grybas) stovi Papilės centre. Taip pat yra Simono Daukanto kapas Papilės piliakalnyje.
Kasmet organizuojami renginiai, skirti S. Daukanto gimimo ir mirties metinėms paminėti. 2023-ieji metai Seimo buvo paskelbti Simono Daukanto metais, minint jo 230-ąsias gimimo metines.
Biografija:
- Gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, Skuodo rajone.
- Mokėsi Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos mokyklose, Vilniaus gimnazijoje.
- 1822 m. baigė Vilniaus universitetą.
- 1835 m. pradėjo dirbti Sankt Peterburgo Senate.
- 1850 m. grįžo į Žemaitiją.
- Mirė 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje.
Pagrindiniai kūriniai:
- „Darbai senųjų lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“
- „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“
- „Istorija žemaitiška“
- „Pasakojimai apie veikalus lietuvių tautos senovėje“
- „Pasakos masių“
- „Dainės žemaičių“
