Kodėl naujagimis žagsi?
Kodėl naujagimis žagsi?
Kūdikio žagsėjimas - tai reiškinys, su kuriuo jaunieji tėveliai susiduria jau nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Vieniems tai atrodo miela ir juokinga, kitiems - kelia nerimą bei klausimų, ar kūdikiui viskas gerai. Žagsulys yra vienas dažniausių naujagimių ir kūdikių refleksų, kuris atrodo, jog dažniausiai pasireiškia be jokios aiškios priežasties ir išnyksta savaime. Tačiau nors žagsėjimas atrodo gana įprastas, ne visi žino, kodėl jis atsiranda ir kaip su tuo susijusi kūdikio fiziologija. Šis refleksas stebimas dar kūdikiui būnant motinos įsčiose, todėl jis nėra naujas reiškinys net naujagimiui. Nepaisant to, daugeliui tėvų kyla klausimų: ar žagsėjimas kūdikiui nekelia diskomforto? Ar tai normalu? Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiai žagsi, kokios yra dažniausios šio reiškinio priežastys ir kaip atskirti normalų žagsėjimą nuo galimų sveikatos problemų. Taip pat pasidalinsime praktiniais patarimais, kaip sumažinti žagsulio epizodus ir užtikrinti, kad jūsų kūdikis jaustųsi patogiai.
Kodėl kūdikiai dažnai žagsi?
Kūdikio organizmas yra ne tik mažesnis nei suaugusiojo, bet ir labai jautrus. Jo organai ir sistemos, įskaitant nervų sistemą, dar tik bręsta. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai dažnai žagsi, yra jų nervų sistemos nebrandumas. Žagsulys atsiranda dėl to, kad kūdikio nerviniai impulsai, kontroliuojantys diafragmos veiklą, yra jautresni išoriniams ir vidiniams dirgikliams nei suaugusiųjų.
Kita svarbi priežastis - kūdikio diafragmos dydis ir padėtis. Ji yra maža ir jautri, todėl lengvai reaguoja į spaudimą ar stimuliaciją, pavyzdžiui, dėl pilvuko tempimo arba staigių kvėpavimo pokyčių. Be to, kūdikiai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, o tai gali prisidėti prie papildomo spaudimo diafragmai ir žagsulio suaktyvėjimo.
Mokslininkai jau seniai žino, kad žagsėjimas yra ne virškinimo ar kvėpavimo sistemų, o nervinės sistemos funkcija. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas žagtelėjimas naujagimio smegenyse sukėlė dvi dideles aktyvumo bangas, paskui kurias ritosi ir trečioji šiek tiek silpnesnė. Ši trečioji banga primena reakciją į garsą - tikėtina, kad taip vaikas reaguoja į savo paties skleidžiamą žagsėjimo garsą. Ir tai mokslininkus labai sudomino. Gali būti, kad taip kalibruojamas naujagimio organizmas.
Nevalingi diafragmos judesiai (žagsėjimas) taip gali būti siejami su tam tikrais pojūčiais. Kiekvienas žagtelėjimas yra registruojamas smegenyse - štai kaip juda diafragma, kokį jausmą sukelia jos susitraukimai ir koks garsas pasigirsta žagtelėjus. Su laiku, greičiausiai, tai kūdikį išmoko valingai kontroliuoti kvėpavimą, kas labai svarbu kalbai. Žmogus pačiose ankstyviausiose savo gyvenimo stadijose turi išmokti valdyti savo kūną. Būtent dėl to kūdikiai taip intensyviai stebi savo pačių pirštus ir kitus žmones - jie pasąmoningai tikrina kiekvieno raumens funkciją, mokosi valdyti galūnes, įsimena, kokį jausmą sukelia vienoks ar kitoks judesys. Naujagimis yra tarsi nesukalibruotas robotas - kiekviena funkcija ir jos sukeliamas jausmas yra registruojamas neuronų tinkluose ir žagsulys šioje vietoje gali padėti suprasti, kaip veikia kvėpavimo sistema.
Kitos priežastys, sukeliančios žagsėjimą kūdikiams:
- Greitas valgymas arba oro prarijimas. Kūdikiai dažnai praryja šiek tiek oro žįsdami krūtį ar gerdami iš buteliuko, ypač jei jie valgo labai greitai arba jei buteliuko čiulptuko srautas per stiprus. Oro burbuliukai skrandyje gali sukelti spaudimą diafragmai, dėl kurio atsiranda refleksiniai susitraukimai - žagsulys.
- Virškinimo sistemos nebrandumas. Kūdikių skrandis ir žarnynas dar tik mokosi tinkamai apdoroti maistą. Skrandžio tempimas, kuris vyksta maitinimo metu, gali dirginti diafragmą ir sukelti žagsulį.
- Staigūs temperatūros pokyčiai. Kūdikio organizmas labai jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Jei kūdikis staiga atsiduria vėsesnėje aplinkoje arba jei jo oda greitai atvėsta, tai gali sudirginti nervų sistemą ir sukelti žagsulį.
- Šaltis. Kai kurioms mamoms vaikų ligų gydytoja Lilija Žirgulienė yra sakiusi, kad vaiko žagsėjimas gali būti nesusijęs su maitinimu. Tada apžiūrėkite, ar vaikučiui nešalta, nes šaltis gali būti žagsulio priežastis.
Vienas iš pagalbos būdų - duoti vaikui atsigerti. Žindanti mama gali pasiūlyti savo pienuko, kitos - vandens, sulčių, sako vaikų ligų gydytoja. Kitas būdas - priglausti vaikutį prie savęs ir leisti jam atsirūgti.
Taip pat labai neblogai pamasažuoti pilvelį pagal laikrodžio rodyklę švelniais judesiais, daugiau kairėje pusėje po šonkauliu. Kartais padeda paplekšnojimas delnu per nugarytę.
Kada žagsulys yra normalus ir kada reikėtų sunerimti?
Kūdikio žagsėjimas paprastai yra visiškai normalus reiškinys, dažniausiai nesukeliantis jokio diskomforto. Sveikas kūdikis gali žagsėti net kelis kartus per dieną, ypač po maitinimo ar esant staigiems temperatūros pokyčiams. Daugeliui mažylių žagsulys praeina savaime vos per kelias minutes ir netrukdo jų įprastai veiklai, miegui ar maitinimuisi.
Kai kūdikis žagsi, tai dažniausiai nėra skausminga ir netrukdo jų kvėpavimui. Žagsėjimo epizodai, trunkantys iki 10-15 minučių, yra visiškai normalūs, o kai kurie kūdikiai žagsi dar ilgiau, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai rodo jų aktyvią nervų sistemos veiklą ir jautrią diafragmą.
Tačiau yra situacijų, kai reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Jei žagsėjimas yra labai dažnas, trunka ilgą laiką (daugiau nei kelias valandas), trukdo kūdikiui miegoti ar valgyti, tai gali būti požymis, kad kažkas negerai. Medicinos diagnostikos centro vaikų ligų gydytoja Lilija Žirgulienė sako, kad žagsulys gali būti ir ligos pranašas. Tačiau tokį žagsėjimą tikrai atskirsite.
Be to, jei žagsėjimas pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip vėmimas, dirglumas, kosulys ar sunkumas kvėpuoti, tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kiti virškinimo trakto sutrikimai ar kvėpavimo sutrikimus. Taip pat svarbu stebėti, ar žagsėjimas nesusijęs su tam tikrais veiksniais, pavyzdžiui, maitinimu ar kūdikio padėtimi. Jei kyla abejonių dėl žagsėjimo pobūdžio arba jei žagsėjimas atrodo neįprastas, nedelskite pasitarti su gydytoju, kad greičiau nustatyti galimą priežastį ir išspręsti šią problemą.
Kaip galima padėti kūdikiui?
Kai kūdikis pradeda žagsėti, daugeliu atvejų galite jam padėti naudodami paprastus metodus, kurie sumažina diafragmos dirginimą ar padeda atsipalaiduoti:
Kaip išvengti žagsėjimo ar jį sumažinti?
- Laikyti kūdikį vertikaliai. Po maitinimo kūdikį reikėtų palaikyti vertikalioje padėtyje bent 15-20 minučių. Tai leidžia maistui natūraliai nusėsti skrandyje ir sumažina spaudimą diafragmai.
- Raminantis pilvo masažas. Švelniai masažuokite kūdikio pilvuką sukamaisiais judesiais.
- Neleiskite kūdikiui sušalti. Kartais žagsulys gali būti susijęs su temperatūros pokyčiais. Apklokite kūdikį šilta antklode arba aprenkite šiltesniais drabužiais, jei patalpoje vėsu.
- Čiulptukas. Kai kurie kūdikiai nustoja žagsėti, jei pradeda čiulpti čiulptuką. Tai padeda atpalaiduoti diafragmą ir sukurti tolygesnį kvėpavimą.
- Tinkama maitinimo technika. Įsitikinkite, kad kūdikis valgo lėtai ir kad spenelis ar buteliuko čiulptukas tinkamai priglunda, kad mažylis neprarytų per daug oro.
- Reguliarios pertraukos maitinimo metu. Jei kūdikis linkęs praryti daug oro, darykite pertraukas, kurių metu kūdikį reikia atrūginti.
- Venkite staigių temperatūros pokyčių kūdikio aplinkoje. Be abejo, svarbu stebėti ir kūdikio reakcijas. Kai kurie mažyliai ima žagsėti, jei yra permaitinami arba jei juos stipriai paveikia aplinkos temperatūra. Stenkitės išlaikyti ramią aplinką, ypač maitinimo metu ir po jo.
Kada žagsi vaisius motinos įsčiose?
Besilaukiančios skaitytojos dažnai savo laiškuose klausia apie vaisiaus žagsėjimą įsčiose. Mamos sako, kad jaučia trumpus, ritmiškus kūdikio judesius įsčiose ir tai vadina žagsėjimu. Tai, kad kūdikis žagsi, mamos sužino dar tada, kai jis gyvena pilvelyje. Pastabios moterys atskiria, kad ritmingas bilsnojimas pilve yra ne kas kita, o žagsulys.
Maždaug 20-ąją nėštumo savaitę nėščią moterį pasiekia pirmieji joje spurdančios gyvybės signalai - iš pradžių dar silpni, bet jau aiškiai jaučiami vaisiaus judesiai. Vėliau švelnus krutėjimas perauga į stiprų kumščiavimą ar spardymąsi. Kartais jautrios mamos jaučia švelnius, ritmiškus vaisiaus judesius - tuomet jis žagsi. Manoma, kad taip vaikutis reaguoja į švelnius dirgiklius - į garsą, šviesą, pasikeitusią mamos kūno padėtį.
Vaisiaus žagsėjimas - subjektyvus nėščios moters jutimas, kurio priežastys nėra aiškios. Manoma, kad šiam pojūčiui įtakos turi moters centrinės nervų sistemos (CNS) būklė, profesinis užimtumas, socialinė padėtis, suinteresuotumas nėštumu ir t.t. Žodžiu, priežasčių gali būti daug, bet kokia jų tikroji - neaišku.
Pirmą kartą vaisius pradeda reaguoti į garsą 26-28 savaitę. Nustatyta, kad garsūs, trankūs, neharmoningi garsai jam nepatinka, į juos vaikutis reaguoja kaip į stresą - stipriais kūno judesiais. Šeimos barnius vaikutis išgyvena kartu - išsigąsta staigaus, stipraus triukšmo, po to dar ilgai būna neramus, sudirgęs. Jis gana gerai atsimena garsiai šaukiančių, nemalonių žmonių balsus. Todėl nėščiai moteriai patariama saugoti savo vaiką nuo garsios muzikos, triukšmo, riksmo.
Nuo 24 nėštumo savaitės vaisius pradeda kvėpuoti. Nuo 26 nėštumo savaitės vaisius jau gerai jaučia padėtį ir pusiausvyrą: jis junta, ar motina stovi, ar guli, ar eina. Kai norėdama pailsėti nėščioji išsitiesia, dažnai vaisius reaguoja pajudindamas rankas ir kojas. Tada mamai patariama pabandyti jį nuraminti - pakeisti padėtį arba niūniuoti vaikučiui patinkančią melodiją.
Nuo 31 savaitės skausmą išreiškiančia mimika vaisius reaguoja į nemalonius pojūčius. 35 nėštumo savaitę vaikutis galėtų atpažinti optinius pavyzdžius. Jei jis nebūtų mamos įsčiose, reaguotų į šviesą. Taigi, šiandien jau žinome, kad ir negimęs vaikutis dalyvauja motinos gyvenime.
Gydytojai rekomenduoja registruoti vaisiaus judesius nuo 34 nėštumo savaitės, o esant nėščiųjų diabetui - nuo 32 savaitės. Vaisiaus judesiai skaičiuojami 3 kartus per dieną, nėščiai moteriai gulint ant kairiojo šono. Per valandą mama turi pajusti ne mažiau nei 5 vaisiaus judesius. Jeigu per valandą judesių suskaičiuojama mažiau nei 5, patariama skaičiuoti dar valandą.
Ką daryti, kai vaisius žagsi? Ar pasakyti gydytojui? Vaisiaus žagsėjimas - tai švelnūs, ritmiški judesiai, kuriuos moterys pajunta dažniausiai nėštumo pabaigoje. Jei moteris retkarčiais pajunta, kad vaisius žagsi, tikrai nieko blogo. Mamos gali vaisiaus žagsėjimą nuraminti. Kiekvienam vaikučiui tiks vis kitoks raminimo būdas. Viena mama pasakojo, kad nuramindavo savo žagsintį vaikutį ranka švelniai glostydama pilvą. Kita glostydavo pilvą švelniai pastuksendama ir kalbėdama švelnius žodžius. Trečia moteris pasakojo, kad jos vaisius nustodavo žagsėti išgirdęs tėčio balsą (tėtis kalbėdavo ne bet ką, jis sakydavo vaikučiui, kokia švelni, graži ir rūpestinga yra jo mama). Dar viena šeima prisiminė, kad jų vaikutis nustodavo žagsėti, kai mama pradėdavo dainuoti, o tėtis - groti gitara. Dauguma besilaukiančių mamų sako, kad klausydamasis ramios klasikinės muzikos, vaisius nurimsta.
tags: #kodel #naujagimis #zagsi