Vaikų odos bėrimai: priežastys, rūšys ir gydymas
Vaikų odos bėrimai: priežastys, rūšys ir gydymas
Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų. Todėl svarbu mokėti atskirti situacijas, kai pakanka namų priežiūros, nuo tų, kai reikia laiku kreiptis į specialistą, kad būtų išvengta nereikalingos rizikos.
Vaiko oda yra labai jautri ir reaguoja į daugybę aplinkos veiksnių. Išbėrimas ant kūdikio veido, pilvo ar nugaros gali būti įvairių priežasčių, nuo alerginių reakcijų iki infekcinių ligų, simptomas. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios bėrimų priežastys, jų tipai ir gydymo būdai.
Bėrimų tipai ir jų išvaizda
Bėrimai vaikams gali pasireikšti įvairiomis formomis ir atspalviais:
- Dėmėtasis bėrimas: neapibrėžtos formos raudonos dėmelės.
- Dilgėlinė: mažos pūslelės, aplink kurias paraudusi oda, primena išbėrimą po dilgėlių nudilginimo.
- Papulinis bėrimas: kieti, maži šašai, pripildyti skysčio.
- Vezikulinis bėrimas: kieti, dideli šašai, pripildyti skysčio (pūslės).
Dažniausios bėrimų priežastys
Bėrimų priežastys gali būti labai įvairios:
Alergija
Alergija yra viena iš dažniausių bėrimų priežasčių kūdikiams ir vaikams. Alergenus gali sukelti ore esančios medžiagos, maistas, cheminės medžiagos ir kai kurie vaistai. Alerginis bėrimas dažnai pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį.
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta.
Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.
Infekcinės ligos
- Tymai: infekcinė liga, sukelianti karščiavimą, kosulį ir ilgainiui išplinta į kitas kūno dalis. Kartais atsiranda net konjunktyvitas.
- Raudonukė: virusų sukelta liga. Be išbėrimo, padidėja limfmazgiai.
- Vėjaraupiai: pirmoje fazėje pasireiškia mažų pūslelių pavidalu, ilgainiui ligai progresuojant virsta didelėmis pūslėmis. Šiuo atveju, be bėrimo, karščiuojama, juntamas silpnumas ir galvos skausmas.
- Skarlatina: infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Kartu pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas ir liežuvio apnašos.
- Tridienė karštinė (ūmi eritema): liga, kuriai būdingas karščiavimas, o vėliau - dėmės ant pilvo ir liemens.
- Impetigas: Labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną.
Kitos priežastys
- Atopinis dermatitas (egzema): viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis, dažniausiai ant skruostų, kaklo ir galūnių sąnarinių paviršių. Nors liga nekelia pavojaus gyvybei, ji labai paveikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo ir sutrikdyto miego.
- Dilgėlinė (urtikarija): Dilgėlinei būdingi staigūs, intensyviai niežtintys bėrimai. Jie yra rausvos spalvos, tankūs ir iškilę, panašūs į dilgėlių įgėlimus. Jie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas, keisdami savo vietą.
- Užkrečiamasis moliuskas: Dažna virusinė infekcija, sukelianti mažus, kietus, perlamutrinius arba kūno spalvos iškilimus su būdingu įdubimu centre. Nors molluscum contagiosum paprastai yra nekenksmingas ir kartais laikui bėgant išnyksta savaime, jis yra užkrečiamas ir gali plisti.
- Niežai: vis dar plačiai paplitusi, labai užkrečiama liga, kurią sukelia maža odos erkė, gyvenanti odos raginiame sluoksnyje ir kurios negalima nuplauti kruopščia bei reguliaria higiena. Pagrindinis niežų simptomas yra itin stiprus, varginantis niežėjimas, kuris ypač sustiprėja vakarais, naktį ir po šilto dušo ar vonios. Bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip maži, rausvi guzeliai ar pūslelės, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų ir ant pilvo.
- Prakaitinis bėrimas: atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose. Prakaitinis bėrimas gali būti įvairus, pradedant nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių.
- Blusų įkandimai: Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai.
- Laimo ligos bėrimas: sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“.
Vėjaraupiai, Penktojo ausies uždegimas ir rozola: sveikatos pokyčiai – vaikų slauga | @LevelUpRN
Bėrimai kūdikiams
Kūdikių oda yra ypač gležna, todėl ją gali paveikti įvairios medžiagos. Pagrindinės kūdikių bėrimų priežastys:
- Alergija maisto baltymams: kūdikiai dažnai kenčia nuo alergijos maisto baltymams, ypač pieno baltymams.
- Atopinis bėrimas: reakcija į tam tikrus alergenus, pasireiškianti sausa, pleiskanojančia oda ir papulėmis.
- Karštas bėrimas: maži šašai, pripildyti skaidraus skysčio, atsirandantys sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose.
- Tridienė karštinė: liga, kurios metu pasireiškia karščiavimas ir dėmės ant pilvo ir liemens.
- Naujagimių bėrimas (spuogeliai): Kilmė kol kas nėra iki galo išaiškinta. Išbėrimas dažniausiai atsiranda 2-6 savaitėmis nuo gimimo, tačiau bėrimai gali atsirasti ir vos gimus. Tada šis negalavimas praeina per kelias savaites ar mėnesius.
- Kūdikių raudonės simptomai: tai atsiradęs raudonų dėmių bėrimas su mažomis, iki 3 mm skersmens, pūslelėmis, kuriose esantis skystis gali būti panašus į pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Šio tipo bėrimas pirmiausiai atsiranda ant skruostų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines.
Bėrimų lokalizacija
Bėrimai gali atsirasti įvairiose kūno vietose, o jų lokalizacija gali padėti nustatyti priežastį:
- Pilvo ir nugaros išbėrimai: dažnai pasireiškia dėl sukaitimo, kai užsikimšusios prakaito liaukos sukelia odos pokyčius.
- Pilvo ir šlaunų išbėrimas: būdingas tridienės karštinės atveju.
- Dilbių, kirkšnių ir kaklo išbėrimas: gali pasireikšti sergant skarlatina.
- Delnų, pėdų ir burnos ertmės išbėrimas: gali būti delnų, kojų ir burnos ligos požymis.
Kada kreiptis į gydytoją
Tėvams turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą.
Jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą.
Net jei bėrimas nėra pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį vaiko gyvenimą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją.
Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą.
Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Vėliau, kai ūminė situacija stabilizuosis, gali prireikti dermatologo, kad būtų galima toliau spręsti konkrečias odos problemas.
Norint nustatyti tikslią diagnozę, pirmiausia surenkama išsami ligos istorija (anamnezė) - tėvų klausiama apie nusiskundimų atsiradimą, pokyčius, vaiko mitybą, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius. Po to atliekamas išsamus odos tyrimas. Prireikus taip pat skiriami papildomi tyrimai. Kad konsultacija būtų kuo veiksmingesnė, tėvams patariama iš anksto surinkti svarbiausią informaciją apie savo vaiko sveikatą. Kuo tikslesni atsakymai, tuo lengviau gydytojui bus nustatyti galimas bėrimo priežastis.
Odos pokyčių „laiko juosta“: Kada ir kur ant kūno pirmą kartą atsirado bėrimas? Kaip jis keitėsi ar išplito laikui bėgant?
Dažnai vien vizualinio patikrinimo nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti. Įtarus alerginę reakciją, sisteminę ligą ar specifinę infekciją, gali būti paskirti papildomi tyrimai ir analizės. Tai gali būti kraujo tyrimai uždegimui ar specifinių antikūnų kiekiui nustatyti, odos išgrandų mikroskopinis tyrimas grybeliams ar parazitams nustatyti arba net odos biopsija, jei įtariama retesnė ar sunkesnė liga.
