Linas Zubė – lėlių teatro meistras ir sklandytojas
Linas Zubė – lėlių teatro meistras ir sklandytojas
Linas Zubė - tai vardas, glaudžiai susijęs su lėlių teatro pasauliu Lietuvoje. Jo kūrybinis kelias prasidėjo dar 1981 m., kuomet baigė Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar KU Menų fakultetas) kultūros-švietimo darbo ir režisūros studijas. Nuo pat teatro „KŪ-KŪ“ (vėliau Klaipėdos lėlių teatras) įsikūrimo, Linas Zubė tapo neatsiejama jo dalimi, vaidindamas beveik visuose spektakliuose.
2000 m. jis tapo Klaipėdos lėlių teatro vedančiuoju aktoriumi. Jo talentas buvo ne kartą įvertintas prestižiniais apdovanojimais. 1998 m. Tarptautiniame teatrų vaikams ir jaunimui festivalyje „Banaanikala“ Taline (Estija) jis pelnė geriausio aktoriaus-lėlininko diplomą už vaidmenį spektaklyje „Atostogos pas dėdę Titą“. Dar po aštuonerių metų, 2006 m., Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje-konkurse „Aitvaras“ Alytuje, jis vėl buvo apdovanotas kaip geriausias aktorius už vaidmenį spektaklyje „Žirafa su kojinėmis“.
Aktyvią kūrybinę veiklą Linas Zubė derino su pedagogine. 2005-2009 m. Klaipėdos universitete jis dėstė lėlių teatrą būsimiems lėlių teatro režisieriams. Jo indėlis į lėlių teatro sceną buvo įvertintas 2007 m., kuomet jam buvo įteikta Klaipėdos miesto padėkos kaukė už nuopelnus ir vaidmenis.
2011 m. Linas Zubė įkūrė savo šeimos teatrą „Lino lėlės“, kuriame pats režisuoja ir vaidina. Nors oficialiai teatras pradėjo savo veiklą 2012 m. vasario mėnesį, jo kelionė prasidėjo dar 2011 m. rugsėjo 9 d. su premjera „Vilkas ir ožiukai“. Spektakliai, kuriuos kuria „Lino lėlės“, pasižymi jautria lietuviško folkloro ir mitologijos interpretacija, ypatingu dėmesiu vidinei pasakojimo didybei, moralinių vertybių atspindžiu bei rafinuotu vizualiniu paprastumu. Tai romantiškas vilties teatras, primenantis, kad pasaulis nėra tobulas, kartais net žiaurus, tačiau jame vis dar egzistuoja šventas naivumas, grožis ir gėris.
Nuo 2004 m. Linas Zubė yra Lietuvos nacionalinio UNIMA centro narys. Be lėlių teatro, Linas Zubė turi ir kitą aistrą - aviaciją. Jis yra Klaipėdos sklandymo klubo ultralengvųjų orlaivių pilotų mokyklos vyriausiasis dėstytojas ir pilotas. Šios dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingos, sritys susipina jo gyvenime, papildydamos viena kitą. Kaip jis pats sako, lėktuvas yra tarsi lėlė, kurią valdai iš vidaus, o skraidymas su orlaiviu - tai lyg kaukės užsidėjimas, leidžiantis dalyvauti šou programoje.
Aktoriniai darbai ir svarbiausi spektakliai
Linas Zubė sukūrė daugybę vaidmenų įvairiuose spektakliuose:
Klaipėdos lėlių teatre:
- 2007 m. „Kelionė“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 2007 m. „Kiškio pasakos“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 2007 m. „Katinėlis ir gaidelis“ / rež. D. Armanavičius
- 2006 m. „Žirafa su kojinėmis“ / rež. G. Radvilavičiūtė
- 2006 m. „Baubas“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 2005 m. „Nebenoriu sapnuoti“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 2005 m. „Vištytė ir gaidelis“ / rež. G. Radvilavičiūtė
Jis taip pat yra spektaklio „Kalėdų senelio namelis“ idėjos autorius ir atlikėjas.
Klaipėdos lėlių teatre „KŪ-KŪ“:
- 2001 m. „Meduoliukas“ / rež. L. Beržinienė
- 2000 m. „Skruzdėliuko Ferdos nuotykiai“ / rež. L. Beržinienė
- 1998 m. „Atostogos pas dėdę Titą“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1997 m. „Asiliuko Mafino nuotykiai“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1996 m. „Sodžiaus istorijos“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1994 m. „Žirafa su kojinėmis“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1993 m. (Atnaujintas 2000 m.) „Sigutė“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1992 m. (Atnaujintas 1999 m.) „Maciukas, baubas ir kiti“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1992 m. „Po Betliejaus žvaigžde“ / rež. J. Januškevičiūtė
- 1991 m. „Mano pasakėlės“ / rež. J. Januškevičiūtė
Teatro „Lino lėlės“ spektakliai:
- 2022 m. „Šišion“ (monospektaklis, pelnęs Padėkos kaukės apdovanojimą Metų vaidmens kategorijoje 2023 m.)
- 2022 m. „Betliejaus istorija“ (rekonstrukcija, Dovilų etninės kultūros centras)
- 2021 m. Lėlių mini-spektaklis vienam žiūrovui „Leliumai, kiškeli“ (Klaipėdos lakštutė)
- 2020 m. Lėlių animacinis filmas „Alesiutės avelės“
- 2018 m. „Apie orlaivius ir Aleksandrą“
- 2016 m. „Alesiutė“
- 2013 m. „Bobulės rūpestėliai“
- 2013 m. „Lietuviška pasaka apie tris seseris“
- 2012 m. „Žuvėjėlis“
- 2011 m. „Vilkas ir ožiukai“
LINO LĖLĖS "Bobulės rūpestėliai"
Linas Zubė teigia, kad pasakos yra tikroji išmintis apie pasaulį, kurią turime stengtis suprasti. Jo tikslas - ne tik linksminti vaikus, bet ir padėti žiūrovams įžvelgti tautos dvasią, suprasti gilesnes pasakų reikšmes ir apsisaugoti nuo manipuliacijų.
Jo teatro modelis, nors ir susijęs su vakarietiška tradicija, kur lėlininkas yra vienišius, pats kuriantis ir vaidinantis, išlaiko lietuviškas šaknis. Ypač svarbiu aspektu tampa lietuviškas folkloras ir mitologija, kurių jautri interpretacija bei gilinimasis į veikėjų, pavyzdžiui, ožiuko neįgalumo, simboliką, atskleidžia gilesnes moralines ir egzistencines temas.
Linas Zubė taip pat pabrėžia, kad lėlininkas, kaip ir pasakos trečioji sesuo, turi būti tas „keistasis“ personažas, leidžiantis sau būti kitokiu, nebijantis išsiskirti. Jis skatina leisti savyje gyventi tam „trečiajam“, nes tik per savęs priėmimą ir atvirumą galima atrasti tikrąją kūrybos esmę.
Darbas su lėlėmis jam teikia didelį emocinį krūvį. Jis prisipažįsta, kad jam skaudu „žudyti“ savo lėles - jas supjaustyti ar nulaužti galvą. Tai rodo gilų jo ryšį su personažais, kurių kūrimui jis skiria daug energijos ir meilės. Šis ryšys, kaip ir jo aistra sklandymui, atspindi jo siekį atrasti naujus horizontus ir gilintis į pasaulio paslaptis.