Lytinės ligos nėštumo metu: tyrimai ir gydymas
Lytinės ligos nėštumo metu: tyrimai ir gydymas
Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kurio metu moters organizmas patiria daug pokyčių, o imuninė sistema gali būti šiek tiek nusilpusi. Būtent todėl įvairios infekcijos, įskaitant lytiškai plintančias ligas (LPL), nėštumo metu kelia didesnį pavojų tiek motinai, tiek jos vaisiui. Savalaikiai atlikti tyrimai ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti sveiką nėštumą ir naujagimio sveikatą.
Lytiškai plintančios ligos yra vadinamos ligos, kurios perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. LPL taip pat gali perduoti užsikrėtusi motina naujagimiui nėštumo, gimdymo metu. Statistika rodo, kad pasaulyje per metus registruojama apie 350 milijonų susirgimų lytiškai plintančiomis ligomis. Nors daugelis LPL sukelia vos kelis simptomus ar yra besimptomės, jos gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip nevaisingumas, impotencija, o nėštumo metu - persileidimą ar vaisiaus apsigimimus. Dažnai užsikrėtęs žmogus užkrečia kitus asmenis ir to net nežino, nes ligos požymiai ne visada pasireiškia iš karto arba visai nepasirodo.
Dėl šių priežasčių, planuojant nėštumą ar jo metu, ypač rekomenduojama atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų. Nors kai kurios moterys gali jaustis ramiai, jei per pastaruosius dvejus metus nekeitė partnerio ir yra tikros dėl jo ištikimybės, taip pat neturi pasikartojančių uždegimų, tačiau net ir tokiu atveju rekomenduojama pasitikrinti, nes kai kurios infekcijos gali ilgai tūnoti organizme be jokių simptomų.
Kada ir kokius tyrimus atlikti?
Planuojant nėštumą arba jam prasidėjus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos tyrimus:
Infekcijos, keliančios pavojų vaisiui
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii IgG ir IgM): Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Nors dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nėščiosioms ji itin pavojinga. Serganti motina gali perduoti parazitą vaisiui per placentą. Didžiausias pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. IgM antikūnų tyrimas padeda nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė ūmia toksoplazmoze. IgG avidiškumo tyrimas parodo, kaip seniai įvyko užsikrėtimas.
- Raudonukės virusas (Raudonukės viruso IgG): Raudonukė - virusinė liga, pasireiškianti bėrimu. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas gali sukelti vaisiaus apsigimimus: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką.
- Citomegalovirusas (CMV IgG ir IgM): CMV infekcija nėščioms moterims gali sukelti vaisiui įvairių komplikacijų, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija gali pasireikšti pageltimu, kepenų ir blužnies padidėjimu, bėrimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimais. IgG+/IgM- reiškia, kad motina turi imunitetą. IgG-/IgM+ gali rodyti pirminę infekciją. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, tai didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija.
- Vėjaraupių virusas (Vėjaraupių viruso IgG): Vėjaraupiai nėštumo metu gali sukelti motinai vėjaraupių pneumoniją, o vaisiui - įgimto vėjaraupių sindromo riziką (odos, akių pažeidimai, galūnių hipoplazija). Tyrimas atliekamas imuniteto įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui.
Lytiškai plintančios ligos (LPL)
LPL yra ypač pavojingos nėštumo metu, nes gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus apsigimimus ar perduoti infekciją naujagimiui. Svarbu laiku atlikti šiuos tyrimus:
- Chlamydia trachomatis: Dažnai besimptomė, tačiau gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų plyšimą. Naujagimiams gali išsivystyti konjunktyvitas (akies uždegimas) ar aspiracinė pneumonija.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas: Gali sukelti bakteriuriją ar cistitus, kurie vėliau gali komplikuotis inkstų uždegimu.
- Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum: Nors dažnai besimptomės, nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą dėl priešlaikinio vaisiaus vandenų plyšimo.
- Hepatito B virusas (HBsAg): HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika gali siekti net 90%. Perdavimas galimas gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Ūminis HBV gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o antroje nėštumo pusėje - ūminį kepenų nepakankamumą.
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai): ŽIV gali būti perduotas vaisiui nėštumo metu, gimdant ar žindant. Rizika siekia 25-30% nemaitinant krūtimi ir 40% žindant.
- Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai): Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100% pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifilis gali būti perduotas vaisiui per placentą nuo 12 nėštumo savaitės, sukeldamas įgimto sifilio požymius.
- Gonorėja: Sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae. Gali sukelti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus dangalų plyšimą. Naujagimiams gali sukelti akių uždegimą.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Gali sukelti genitalijų karpas, kurios lengvai perduodamos. Kai kurie ŽPV tipai gali sukelti vėžį.
- Herpes genitalis (Herpes simplex virusas): Gali pasireikšti pūslelėmis ant lytinių organų, kurios gali sukelti komplikacijas vaisiui.
Tyrimų programos skiriasi pagal tiriamų infekcijų skaičių ir mėginio tipą. Moterims rekomenduojama tyrimus atlikti iš nuograndų, nes infekcija dažniausiai būna makštyje ar gimdos kaklelyje. Išimtis taikoma chlamidijų ir gonorėjos tyrimams - moterims jie iš šlapimo gali būti panašaus jautrumo ir specifiškumo.
Gydymas nėštumo metu
Bakterinės infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidiozė, sifilis, trichomonozė, ureaplazmozė, yra pagydomos antibiotikais. Tačiau gydymas nėštumo metu turi būti skiriamas itin atsargiai, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir vaistų poveikį vaisiui. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, nustačius mikoplazmas, ureaplazmas, trichomonas ar gardnerelas, sprendžiama, ar gydyti nėštumo metu, ar apsiriboti griežtesniu stebėjimu. Jei liga paūmėja, skiriamas gydymas, siekiant nepakenkti vaisiaus sveikatai.
Svarbu atminti, kad negalima savarankiškai gydytis ar naudotis draugų patarimais. Tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Daugelis LPL turi panašius požymius, todėl gali būti užsikrėsta keliomis infekcijomis vienu metu. Jei pastebėjote bet kurį iš įspėjamųjų požymių ar turėjote nesaugių lytinių santykių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, genitalijų herpesas, ŽPV sukeliamos karpos, linkusios kartotis. Nors jos dažnai nepagydomos visiškai, tinkamas gydymas gali sumažinti jų pasikartojimo dažnumą ir sunkumą.
Planuojant nėštumą ir rūpinantis savo sveikata, būtina atlikti visus rekomenduojamus tyrimus. Tai yra rimta atsakomybė, kurios tikslas - susilaukti sveiko vaiko.