Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas.

Virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendru organizmo apsinuodijimu. Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo viruso tipo ir žmogaus imuniteto. Susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas yra nusilpęs. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant.

Dažniausi žarnyno infekcijų sukėlėjai

Tarp vaikų dažniausiai pasitaikančios žarnyno infekcijos yra:

• Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams.
• Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos.
• Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.
• Salmonelės: Bakterijos, sukeliančios salmoneliozę.
• E. coli: Kai kurios E. coli atmainos gali sukelti žarnyno infekcijas.

Dažniausios yra rota virusų ir noro virusų sukeltos infekcijos, kurios gali pasireikšti ištisus metus, tačiau paprastai jų daugiau fiksuojama žiemą ir ankstyvą pavasarį. NVSC primena, kad šios infekcijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip plinta žarnyno infekcijos?

Pagrindinės virusinių ir kitų žarnyno infekcijų priežastys apima įvairius patogenus, tokius kaip norovirusai, rotavirusai, salmonelės ir E. coli. Šie mikroorganizmai dažnai plinta per užterštą maistą ir vandenį bei nesilaikant higienos normų.

Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens. Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą - sergančiam žmogui kosint ir čiaudint. Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą.

Žarnyno infekcijos simptomai

Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento sveikatos būklės.

Žarnyno uždegimas kūdikiams gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali rodyti, kad reikia kreiptis į gydytoją. Viduriavimas gali būti itin dažnas, o skystos išmatos gali būti žalios, geltonos arba net kraujo. Vėmimas gali būti dar vienas žarnyno uždegimo simptomas. Kūdikiui gali pasireikšti dažnas vėmimas, kuris gali sukelti dehidrataciją. Daugelis kūdikių, sergančių žarnyno uždegimu, gali patirti temperatūros pakilimą arba karščiavimą. Kūdikiams, sergantiems žarnyno uždegimu, gali pasireikšti sumažėjęs apetitas.

Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra. Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas.

Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val.

Žarnyno infekcijų diagnostika

Virusinių ir kitų žarnyno infekcijų diagnostika dažnai apima klinikinius tyrimus, kurie gali apimti paciento istorijos analizę ir fizinį tyrimą. Papildomi laboratoriniai tyrimai, tokie kaip išmatų analizė, gali padėti nustatyti konkretų patogeną.

Kūdikio žarnyno uždegimo diagnozė dažniausiai prasideda nuo apsilankymo pas pediatrą. Gydytojas atliks fizinį egzaminą ir gali užduoti klausimus apie simptomus bei maitinimo įpročius.

Žarnyno infekcijų gydymas kūdikiams

Virusinių ir kitų žarnyno infekcijų gydymas dažnai apima simptominį gydymą, pvz., skysčių ir elektrolitų papildymą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Vaistai, tokie kaip antidiariniai preparatai, gali būti skiriami lengvoms infekcijoms, tačiau jų vartojimas sunkių infekcijų atveju gali būti rizikingas. Svarbu laikytis tinkamos mitybos ir poilsio, kad organizmas galėtų atsigauti.

Žarnyno uždegimo gydymas kūdikiams gali priklausyti nuo ligos sunkumo ir priežasties. Jei kūdikis serga, svarbu užtikrinti, kad jis gautų tinkamų maistingųjų medžiagų. Dehidratacijos prevencija yra labai svarbi. Dažnai gydytojas gali paskirti vaistus, kad sumažintų simptomus, pavyzdžiui, vaistus nuo skausmo arba vaistus nuo viduriavimo.

Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams: didelę grėsmę kelia dehidratacija. Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą. Ligoniukas turi pakankamai gerti. Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos - sumažinti viduriavimą. Infekcijos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą ir ją būtina atkurti, nes žarnyno darbas priklauso nuo mikrobiotos būklės. Viduriavimo trukmei bei dažnumui sumažinti patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atkurti infekcijos pažeistą žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, kurios požymis ir yra viduriavimas. Subalansuota mikrobiota neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Vartoti probiotikų preparatą patariama iš karto - vos pradėjus viduriuoti. Probiotikai padeda maždaug para sutrumpinti viduriavimo laiką. Viena efektyviausių pagalbinių priemonių viduriuojant mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio augimo temperatūra panaši į žmogaus kūno temperatūrą - 37 laipsniai. Jis nepakinta virškinamajame trakte - yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui.

Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis. Svarbu rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės. Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii).

Rehidratacija yra pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Tinkama Dieta - Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei vaikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Probiotikų papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, gali padėti atkurti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į sveikatos priežiūros specialistą reikėtų kreiptis, jei kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas ilgiau nei 8 val. jeigu mažasis pacientas nenoriai geria specialius rehidratacijai skirtus tirpalus.

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Naujagimio žarnų nepraeinamumas

Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra būklė, kai žarnynas yra užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali praeiti per virškinimo sistemą. Žarnynas, sudarytas iš plonosios ir storosios žarnos, atlieka esminę funkciją, leidžiančią virškinti maistą ir absorbuoti maistines medžiagas. Šios ligos atveju, dažniausiai paveikiama plonoji žarna, tačiau gali būti ir storosios žarnos blokada.

Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra sunki būklė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Liga pasireiškia, kai žarnynas yra fiziškai užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali normaliai judėti per virškinimo sistemą. Tai gali sukelti žarnyno patinimą, kraujotakos sutrikimus ir netgi žarnyno nekrozę, jei blokada nesprendžiama laiku.

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažnai tai yra įgimtos anomalijos, tokios kaip žarnyno volvulus (žarnyno sukimasis) arba mekonio obstrukcija. Taip pat gali pasitaikyti ir kitų priežasčių, tokių kaip infekcijos, žarnyno uždegimas ar net mechaniniai veiksniai, pavyzdžiui, navikai.

Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo pūtimas, vėmimas (dažnai su tulžimi), neįprastai mažas arba visiškas išmatų nebuvimas ir dirglumas.

Šios ligos diagnostika dažniausiai apima fizinį naujagimio tyrimą, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Pilvo ultragarsas ir rentgeno tyrimai gali padėti nustatyti obstrukcijos vietą ir pobūdį. Gydymo galimybės priklauso nuo obstrukcijos tipo ir sunkumo. Dažniausiai, esant lengviems atvejams, gali būti taikoma konservatyvi terapija, įskaitant skysčių infuzijas ir specialią dietą. Tačiau, jei obstrukcija yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti blokadą. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką. Taip pat svarbu stebėti naujagimius po gydymo, kad būtų užtikrintas visiškas atsigavimas ir žarnyno funkcijos normalizavimas.

Sepsis naujagimiams

Sepsis - rimta ir pavojinga medicininė būklė - gali išsivystyti ir naujagimiams. Jis prasideda organizmui labai audringai reaguojant į infekciją. Dėl sepsio sutrinka kraujotaka - naujagimio galūnės ir gyvybiškai svarbūs organai nepakankamai aprūpinami krauju. Dėl to gali išsivystyti organų nepakankamumas, grėsti rimtas pavojus vaikelio gyvybei.

Neonatalinis sepsis gali pasireikšti bet kuriam naujagimiui, tačiau dažniau juo suserga neišnešioti naujagimiai. Pagrindinė priežastis - jų imuninė sistema dar nėra subrendusi, tinkamai išsivysčiusi. Neišnešioti naujagimiai neturi antikūnų, kurie juos apsaugotų nuo bakterijų.

Dažniausia naujagimių sepsio priežastis - bakterinės infekcijos. Žarninės lazdelės (E. coli), B grupės streptokokas (GBS), virusai, grybeliai ir parazitai.

Daugelis sepsio simptomų yra būdingi ir kitoms infekcijoms bei ligoms. Gelsvo atspalvio oda ir akių baltymai (t. y. gelta) gali signalizuoti apie problemą.

Naujagimiams sepsis vystosi skirtingai. Naujagimiai, kuriems pasireiškia ankstyvasis sepsis, užsikrečia nuo mamos dar prieš gimdymą arba jo metu. Infekcija vystosi po sąlyčio su tam tikrų rūšių bakterijomis. Vėlyvosios formos sepsiu naujagimiai užsikrečia jau po gimdymo. Sepsį gali sukelti aplinkoje (t. y. jau ne mamos organizme) esančios bakterijos. Jos dažniausiai perduodamos per medicininę įrangą - kateterius, intubacinius vamzdelius ir kt.

Medikai sepsiui diagnozuoti vadovaujasi konkrečiomis gairėmis, atsižvelgdami į simptomus. Labai svarbu naujagimių sepsį pradėti gydyti kuo skubiau. Gali išsivystyti ir meningitas (smegenų membranų uždegimas).

Siekiant išvengti infekcijos perdavimo naujagimiui, medikai gali skirti antibiotikų. Į gydymo įstaigą būtina kreiptis, jei naujagimis yra neramus, irzlus, sunkiai kvėpuoja, jo oda vėsi, blyški, daugiau nei 12 val. vaikelis nesišlapino ir nesituštino.

Naujagimių sepsis yra kritinė medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos. Ji atsiranda, kai organizmo reakcija į infekciją sukelia išplitusį uždegimą, galintį sukelti organų nepakankamumą ir mirtį. Naujagimių, ypač gimusiems neišnešiotais arba mažo gimimo svorio, yra didesnė sepsio rizika dėl nesubrendusios imuninės sistemos.

Nors dauguma naujagimių sepsio atvejų kyla dėl infekcijų, kai kurie kūdikiai gali turėti genetinių polinkių, kurie turi įtakos jų imuniniam atsakui. Tokios būklės kaip įgimtas imunodeficitas gali padidinti jautrumą infekcijoms ir sukelti sepsį.

Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai vaidina svarbesnį vaidmenį vyresnio amžiaus žmonėms, tam tikras motinos elgesys nėštumo metu gali turėti įtakos naujagimių sepsio rizikai.

Atpažinti naujagimių sepsio simptomus yra labai svarbu norint laiku imtis veiksmų. Naujagimių sepsio diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant motinos sveikatą nėštumo metu ir visus naujagimiui pastebėtus simptomus. Antibiotikai: Plačiojo spektro antibiotikai skiriami nedelsiant kovai su infekcija. Naujagimių, sergančių sepsiu, prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir gydymo savalaikiškumo. Naujagimių sepsio požymiai yra temperatūros nestabilumas, kvėpavimo sutrikimas, prastas maitinimasis, letargija, dirglumas ir odos pokyčiai. Sepsis diagnozuojamas atliekant klinikinį įvertinimą, kraujo pasėlius, bendrą kraujo tyrimą ir kitus diagnostinius tyrimus. Gydymas paprastai apima intraveninius antibiotikus, skysčius ir palaikomąją priežiūrą.

Taip, sepsio galima išvengti tinkamai prižiūrint priešgimdyvę, laikantis higienos praktikų, skiepijant ir maitinant krūtimi. Ilgalaikis poveikis gali būti įvairus, tačiau gali būti vystymosi sutrikimai, lėtinės sveikatos problemos ir padidėjęs jautrumas infekcijoms. Kreipkitės medicininės pagalbos, jei jūsų naujagimiui pasireiškia stiprūs kvėpavimo sutrikimai, aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas, nereagavimas į nieką arba traukuliai.

Nors sepsis naujagimiams nėra itin dažnas, jis kelia didelį susirūpinimą, ypač neišnešiotiems arba mažo gimimo svorio kūdikiams. Sepsis gali išsivystyti greitai, dažnai per kelias valandas ar dienas po gimimo. Ankstyva sepsis pasireiškia per pirmąsias 72 gyvenimo valandas, dažnai dėl gimdymo metu įgytų infekcijų. Sepsis naujagimiams yra medicininė skubi situacija ir reikalauja neatidėliotino gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.

Naujagimių sepsis yra rimta būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir gydyti. Priežasčių, simptomų ir gydymo galimybių supratimas gali padėti tėvams ir globėjams veiksmingai reaguoti.

Prevencinės priemonės

Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.

Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu.

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę:

• Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
• Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
• Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
• Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
• Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

Ką daryti, kad sumažinti infekcijų plitimą?

• Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
• Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
• Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.

Vakcinacija

Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn. amžiaus kūdikiai. Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos - skiepai, kuriais kūdikiai skiepijami ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos nuo 2018 m. rugsėjo mėn. yra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Kūdikiai skiepijami nemokamai.

Disbakteriozė (disbiozė)

Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.

Disbakteriozę įtakojantys veiksniai:

• Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai.
• Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas.
• Mityba.
• Persirgtos ligos.
• Aplinkos veiksniai.
• Imuniteto sutrikimai (disfunkcija).
• Elgesio ir neurologiniai sutrikimai.
• Odos ligos.

Žarnyno infekcijos šaltuoju metų laikotarpiu gali kelti rimtų grėsmių sveikatai, tačiau laikantis prevencinių priemonių galima efektyviai sumažinti riziką užsikrėsti. Svarbiausia - būti atsakingiems už savo ir aplinkinių sveikatą: suviduriavusio ar pradėjusio vemti vaiko neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas, kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų.

tags: #naujagimiu #infekcijos #zarnyno #ligos

• Kultūriniai atradimai darželyje
• Vaikams skirti aikido kimonai
• Vežimo taisyklės LT
• Kūdikių šonkaulių deformacijų diagnostika
• Įvadinė savaitė KTU