Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau kartu tai gali būti ir iššūkis, ypač kalbant apie mitybą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų, ypač pirmąjį trimestrą, yra apetito praradimas ar sumažėjimas. Nors tai gali kelti nerimą, svarbu suprasti, kad tai nėra neįprasta, ir yra būdų, kaip užtikrinti, kad tiek mama, tiek vaikelis gautų visų reikiamų maistinių medžiagų.

Apetito praradimas nėštumo metu gali pasireikšti įvairiai: kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70 proc. nėščiųjų patiria pykinimą ir vėmimą, o tai dažnai atsiliepia apetitui ir keičia maisto vartojimo įpročius. Tačiau apetito sutrikimai gali būti susiję ir su kitomis priežastimis, tokiomis kaip psichikos sveikatos sutrikimai, nerimas ar depresija. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Be to, depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų - folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt. Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, pavyzdžiui, antidepresantai, gali sukelti šalutinį poveikį - apetito sumažėjimą.

Tam tikros moterys nėštumo metu gali susidurti su valgymo sutrikimais, įskaitant anoreksiją ir bulimiją. Ekspertai apskaičiavo, kad netaisyklingai maitinasi 0,6-27,8 proc. nėščiųjų. Nėštumo metu, augant vaisiui, keičiasi ir moters kūno formos, todėl atsiranda baimė priaugti kūno svorio. Šis laikotarpis ypač įtemptas tampa moterims, kurios jau prieš pastojant turėjo valgymo sutrikimų. Labai dažnai stengiamasi kaip įmanoma geriau paslėpti šią problemą, nes bijoma kitų žmonių nuomonės ir jaučiama gėda. Vienas iš labiausiai pasitaikančių bruožų, kuris gali byloti apie valgymo sutrikimus, yra nepakankamas svorio augimas nėštumo metu. Kai kurioms moterims, kurios pastoja, anksčiau buvę valgymo sutrikimai išlieka ir nėštumo metu. Kai kurios bulimija sergančios moterys nėštumo metu gali visiškai nustoti persivalgyti ir apsivalyti. Nėštumas gali įvairiai paveikti valgymo sutrikimų eigą, taip pat tai gali keistis ir po gimdymo. Laikotarpis po gimdymo kelia didelę riziką valgymo sutrikimų simptomams pasikartoti ar paūmėti, ypač toms, kurių nėštumo metu simptomai sumažėjo. Moterys patiria didžiulį spaudimą grįžti į savo kūną ir svorį, buvusį prieš nėštumą.

Patarimai, kaip pagerinti apetitą ir užtikrinti tinkamą mitybą

Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės valgyti mažomis porcijomis ir dažniau nei įprastai. Venkite aštraus ir riebaus maisto, nes dėl pastarojo kyla rūgštys. Taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų. Gerkite daugiau skysčių tarp valgymų. Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate ir nuo kurių nepykina.

Svarbu nepamiršti, kad nėštumo metu svoris jokiu būdu neturi būti mažinamas. Geriausias sprendimas - planuoti nėštumą ir jam pasiruošti. Maždaug pusę metų prieš pastojant reikėtų susimąstyti, ar moters svoris yra tinkamas. Tai labai svarbu, nes tyrimais įrodyta, kad nutukusioms moterims galimybė pastoti yra daug mažesnė, o besilaukiant nutukusiai moteriai komplikacijų rizika nėštumo metu labai padidėja. Pavyzdžiui, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, gestacinis cukrinis diabetas. Todėl motyvacija mažinti svorį turėtų būti didelė ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimo kūdikio. Be to, jei svoris itin mažas, prieš nėštumą taip pat reikėtų pasistengti priaugti kelis kilogramus. Planuojant nėštumą, mesti svorį reikėtų ne pradedant laikytis kokios nors dietos, bet keičiant gyvenimo būdą ir pradėjus maitintis sveikai. Bent 3 mėnesius prieš planuojant pastoti, reikia pradėti vartoti folio rūgštį, reikalingą vaiko nervinio vamzdelio vystymuisi. Esant nutukimui, folio rūgšties reikėtų vartoti daugiau nei įprastai, tai reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju ginekologu.

Jau pastojus, galvoti apie svorio mažinimą tikrai negalima, nes jau pirmosiomis savaitėmis labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų - baltymų, angliavandenių ir riebalų, visų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Negaunant vienos ar kitos medžiagos, ji imama iš moters kūno rezervo. Be to, visą nėštumo laiką ir dvejus metus po jo vyksta vaikučio metabolinis programavimas. Tai reiškia, jog mamai netaisyklingai maitinantis ir mažinant savo svorį, visą tai jaus ir vaikas, bus pakenkta jo medžiagų apykaitai. Dėl šios priežasties vaikas paauglystėje ar vėliau gali sirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, jį gali kankinti per didelis cholesterolis.

Itin svarbu nėštumo metu maitintis sveikatai palankiai. Ne kiekvienu nėštumo trimestru mityba yra vienoda. Pirmos dvylika savaičių mityba gali būti įprasta, svarbu, kad ji būtų sveika ir visavertė. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą didėja baltymų poreikis, tai reiškia, kad turi truputį didėti ir maisto kiekis, bet itin svarbu stebėti, kad gautume pakankamai baltymų. Tai gali būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės baltymai - mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės daržovės, riešutai.

Dažnai moterys įsitikinusios, jog besilaukiant būtina valgyti už du ir savęs nevaržyti. Tačiau neturint antsvorio viso nėštumo metu rekomenduojama priaugti 12-15 kg, o esant nutukimui iki 9 kg. Valgyti už du tikrai nereikia, visa mityba turi atitikti sveikatai palankius principus. Po truputį mesti svorį galima po gimdymo, tačiau taip pat ne staigiai ir ne drastiškomis priemonėmis.

Pradėti maitintis sveikai - pats laikas. Keisti mitybą į gerąją pusę - galima ir netgi rekomenduojama nėštumo metu. Tai bus daug sveikiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, kuris gauna maistines medžiagas iš mamos. Be to, jei mityba keičiama itin stipriai jau pagimdžius, mamos pieno skonis kūdikiui gali keistis. Nemažai tyrimų rodo didelę tikimybę, kad žmogus mėgs tai, ką valgydavo jo mama nėštumo metu. Tai dar viena priežastis nėštumo metu maitintis sveikai.

Labai svarbu dėl svorio konsultuotis su savo gydytoju, nes visos situacijos yra labai skirtingos. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris neturėtų labai keistis, nors dauguma moterų vos tik sužinojusios, kad laukiasi, pradeda valgyti daugiau. Taip neturėtų būti, nes vynuogės dydžio kūdikiui tikrai nereikia dar vienos bandelės ar kepsnio. Pirmais nėštumo mėnesiais svoris turi išlikti daugmaž stabilus. Gali būti, kad norisi daugiau valgyti, nes organizmas persitvarko ir jaučiamas didesnis nuovargis, kurį moterys kompensuoja saldumynais. To išvengti padeda papildomas poilsis, pavyzdžiui, trumpas miegas dienos metu, arba iš karto grįžus po darbo. Vėliau svoris auga netolygiai, dėl to reikia reguliariai su prižiūrinčiu gydytoju aptarti svorio pokyčius, kaip ir kitus sveikatos rodiklius.

Jei moteris savo mityba ir svoriu rūpinosi nėštumo metu, po jo praėjus pirmoms šešioms savaitėms lengvai tilps į savo senus rūbus. Trumpai tariant, mesti svorio nėštumo metu negalima, bet galima, ir netgi reikėtų, pradėti maitintis sveikai ir visavertiškai.

Mitybos rekomendacijos nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu užtikrinti pakankamą visų būtinų maistinių medžiagų gaunamumą. Tai apima:

• Baltymus: Jie yra organizmo statybinė medžiaga ir svarbūs kūdikio vystymuisi. Rinkitės liesą mėsą, žuvį, jūrų gėrybes, pieno produktus, ankštines daržoves, riešutus.
• Geležį: Būtina pakankamam deguonies kiekiui kūdikyje užtikrinti. Daugiausia jos yra liesoje raudonoje mėsoje, pupelėse, žirniuose, džiovintose slyvose.
• Folio rūgštį: Labai svarbi normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Jos šaltiniai: tamsios spalvos lapinės daržovės, smidrai, brokoliniai, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, ankštinės daržovės, avokadai, kepenys ir kiaušinio trynys. Rekomenduojama vartoti 400 μg per parą, ypač pirmąjį trimestrą.
• Kalcį ir vitaminą D: Svarbūs kūdikio kaulų ir dantų vystymuisi. Kalcio galima gauti iš pieno produktų, o vitamino D - iš riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų, saulės šviesos (saikingai).
• Skaidulines medžiagas: Padeda užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Jų gausu vaisiuose, daržovėse, skaidulinguose grūdiniuose gaminiuose.
• Skysčius: Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių, geriausia - paprasto geriamo vandens.

Lėkštėje turi būti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, grūdų. Nepamirškite liesos mėsos, žuvies bei pieno produktų. Daržoves pasigardinkite šalto spaudimo aliejumi, praturtinant patiekalą nesočiaisiais riebalais. Mažinkite riebių produktų, saldumynų, konditerijos gaminių ir kitų menkaverčių produktų suvartojimą.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti arba riboti

Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į maisto saugumą. Rekomenduojama vengti:

• Termiškai neapdorotos mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų (pvz., suši, sašimis, žali kiaušiniai).
• Žuvies su dideliu gyvsidabrio kiekiu (pvz., karališkasis skumbrė, marlinas, rykliai, kardžuvės).
• Mėsos gaminių iš delikatesų, šaltai rūkytos mėsos, dešrų, dešrainių, jei jie gali būti užkrėsti listerija.
• Nepasterizuoto pieno produktų, pelėsinių sūrų.
• Alkoholio.
• Didelio kiekio kofeino (rekomenduojama ne daugiau kaip 200 mg per parą).
• Neplautų vaisių ir daržovių.

Nors gali būti sunku atsisakyti tam tikrų įpročių, verta prisiminti, kad viskas daroma dėl būsimo kūdikio ir savo sveikatos.

tags: #negaliu #daug #suvalgyti #nestumo #metu

• Dievo vaikų mitų evoliucija
• Subjektyvus vertinimas
• Vaikų miego drabužių svarba
• Rizika ir prevencija nėštumo metu
• Situacija ir perspektyvos tėvų švietime