Geriausi patarimai nėštumo planavimui: visi svarbiausi žingsniai sėkmingam pradėjimui

Šeimos planavimas šiais laikais yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Dėl gausybės kontraceptinių priemonių, skirtų tiek moterims, tiek vyrams, apsisaugoti nuo nėštumo yra sąlyginai paprasta. Todėl natūralu, jog vaikelio atėjimo į pasaulį laiką vis dažniau šeimų renkasi patys. Neretai kyla klausimas, o kada jau reikėtų ruoštis tapti mama ir tėčiu? Galbūt dar daug Lietuvos šeimų atsakytų, kad tuomet, kai gaunate gydytojo patvirtinimą, jog laukiatės. Tačiau daugelis vakarų šalių gyventojų bei sąmoningos šeimos į šį klausimą turėtų kitokį atsakymą - dar gerokai prieš užsimezgant gyvybei. Moksliškai įrodyta, kad planuotas nėštumas praeina sklandžiau, ramiau, mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika.

Kai laukiame svečių, mes iš anksto jų vizitui pasiruošiame: sutvarkome namus, paruošiame vaišių. Tada laukimas būna labai malonus. Kas kita, jei svečiai užklumpa netikėtai, neretai toks vizitas - stresas. Labai panašius jausmus sukelia ir kūdikio laukimas. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje jaučiama tendencija gimdyti vaikus vėliau, kai žmonės jau būna įsitvirtinę profesinėje srityje. Vaikų planavimas tampa normaliu dalyku, nes šeimos paskaičiuoja, kada geriausia išeiti tėvystės atlostogų, kuriuo karjeros etapu palankiausia padaryti pertrauką. Vaikų planavimas jau seniai normalus ir įprastas dalykas. Kada geriausias laikas susilaukti vaikų? Vieni mano, kad tai reikėtų padaryti iki 30 metų, kol gera sveikata, kitiems svarbiausia - padaryta karjera ir geras uždarbis, tretiems - sukurti gražūs namai, kuriuose būtų galima auginti vaikus.

Nėštumo planavimas yra daug daugiau nei tik fizinis pasiruošimas. Jis apima sveikatos patikrinimus, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, emocinį pasiruošimą ir aktyvų vaisingumo sekimą. Sprendimas planuoti šeimos pagausėjimą suteikia ir daug malonių emocijų, ir sustiprina atsakomybės bei nerimo jausmą - ar kūnas taip pat pasiruošęs? Natūralu, kad kyla daug klausimų, tad ką svarbu žinoti ir padaryti, kad kūdikio planavimo procesas būtų kuo sklandesnis ir ramesnis?

Pasiruošimas tap ti mama ir tėčiu

Nusprendus, jog esate pasirengusi tapti mama, visų pirma reikėtų užsirašyti trijų specialistų konsultacijai: šeimos gydytojo, ginekologo ir odontologo. Šeimos gydytojas nustatys jūsų bendrąją savijautą, ištirs, ar nesergate lėtinėmis ligomis. Gydytojas ginekologas paims reikalingus tyrimus, nustatys, ar nesate užsikrėtusi kokiomis nors infekcijomis. Rekomenduojama išsitirti ir dėl lytiškai plintančių ligų.

Taip pat prieš nėštumą rekomenduojama pasidomėti, kokiomis vakcinomis esate paskiepyta. Itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas skiepui nuo raudonukės, nes kūdikiams ši liga yra ypač pavojinga. Net jeigu esate gavę skiepą nuo šios ligos, vertėtų pasitikrinti, ar turite šiai ligai imunitetą ir jeigu jo neturite - pasiskiepyti pakartotinai. Po šio skiepo nerekomenduojama pastoti bent tris mėnesius. Kai kuriose šalyse moterims, planuojančioms nėštumą, yra rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo gripo. Aukšta temperatūra ar gripo komplikacijos gali būti itin pavojingos jūsų mažyliui. Dar viena, atrodo vaikiška ir nepavojinga liga - vėjaraupiai. Net jeigu esate šia liga prasirgusi vaikystėje, rekomenduojama atlikti tyrimus, ar turite jai imunitetą.

Pirmiausia, ką pora, planuojanti vaikus, turėtų padaryti, tai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Ypač tai svarbu moteriai, kurios kūne augs nauja gyvybė. Labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo ne tik galimą mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus, jei jie vykta organizme. Uždegimus sukeliančias priežastis geriau pašalinti iki nėštumo. Bendrosios praktikos gydytojas patars, kokiais skiepais tikslinga pasiskiepyti iki pastojant. Vakarų šalyse visoms būsimoms mamoms rekomenduojama skiepytis nuo gripo. Jei pastojusi moteris suserga gripu, jai didesnė komplikacijų tikimybė. Jei aukšta temperatūra laikosi keletą dienų, tai gali sukelti vaisiaus sklaidos vystymosi sutrikimų arba net persileidimą. Kitos dvi ligos, nuo kurių vertėtų pasiskiepyti, yra raudoniukė ir vėjaraupiai. Įsidėmėkite, yra žmonių, kurie vaikystėje šiomis ligomis nesirgo. Net ir persirgus šiomis ligomis imunitetas ilgainiui gali nusilpti. Niekas negali garantuoti, kad per devynis nėštumo mėnesius nesutiksite savo kelyje žmogaus, sergančio šiomis ligomis. Net ir parduotuvėje būnant šalia sergančio vaiko vėjaraupiais ir raudoniuke galima užsikrėsti per orą. Todėl net jei moteris yra sirgusi raudoniuke ir vėjaraupiais, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, ar tikrai turite imunitetą šioms ligoms. Jei ne, verta pasiskiepyti.

Kitas žingsnis, planuojant vaikutį - apsilankyti pas odontologą. Nėštumo metu dantys linkę labiau gesti, tad jeigu norite išsaugoti sveikesnius dantis, reikėtų susitvarkyti visas problemas iki nėštumo.

Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y.

Gydytojos akušerės ginekologės I. Sučkovos teigimu, planuojant kūdikį moteriai svarbu nurimti, o baimių būna daug. Ypač pirmą kartą pacientės nežino, ko tikėtis, ar viskas bus gerai. Sveikatos įvertinimui atliekamas bendras kraujo tyrimas, vienas svarbiausių rodiklių yra geležies kiekis, nes ji daro reikšmingą įtaką sklandžiam pastojimui ir nėštumui. Apsilankius pas gydytoją ginekologą įvertinama gimdos kaklelio būklė, ar nėra pakitimų. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, gimdos polipai, miomos arba endometriozė, gali trukdyti pastoti, tad pirmiausiai ją reikia gydyti. Dėl papildomų tyrimų sprendžiama priklausomai nuo rizikos faktorių. Pavyzdžiui, jei pacientė ar jos vyras serga lėtinė liga, nėštumą planuoti reikėtų remisijos laikotarpiu, taip pat svarbu gydytoją informuoti, kokie vaistai vartojami.

„Kuo vyresnė moteris, tuo labiau didėja rizikos. Nuo 35 metų ne tik mažėja šansai pastoti, bet ir didėja chromosominių anomalijų tikimybė. Tačiau, jei šeimoje buvo genetinių ligų atvejų, prieš nėštumą, nepriklausomai nuo amžiaus, reikėtų kreiptis į genetikus. Dar vienas svarbus rizikos rodiklis yra keli persileidimai iš eilės dėl neaiškios priežasties arba pirmas vaikas gimė su chromosomine patologija, tokioms poroms svarbu kreiptis į genetikus, atlikti ištyrimą dėl paveldimų ligų dar prieš planuojant nėštumą“, - akcentavo akušerė ginekologė I. Sučkova.

Jei moteriai tai nebe pirmas nėštumas, reikia įvertinti, kaip pacientė gimdė pirmą kartą, jei tai buvo cezario pjūvis, dėl kokios priežasties buvo pasirinkta atlikti operaciją, o ne individualiai spręsti dėl gimdymo taktikos.

Taip pat žr. Kokią įtaką apsisaugojimo nuo nėštumo priemonės daro moters organizmui, priklauso nuo metodo. Pavyzdžiui, jei buvo naudojama spiralė arba implantas, pasak gydytojos akušerės ginekologės I. Sučkovos, pirmiausiai su savo gydytoju reikėtų aptarti, kada galima nutraukti kontracepcijos vartojimą. Įprastai po spiralės ištraukimo gimdos gleivinė atsistato greitai, vidutiniu po dviejų mėnesių. Jei buvo vartojamos kontraceptinės tabletės, baigus vartoti paskutinę jų pakuotę nėštumą galima planuoti jau kito ciklo metu.

Kai kurioms moterims nepavyksta pastoti tik todėl, kad jos dažniausiai mylisi tik tuo metu, kai vaisingumas yra mažai tikėtinas arba išvis neįmanomas. Pavyzdžiui, jos mano, kad vaisingiausios dienos yra ciklo viduryje, bet ovuliacija ir vaisingosios dienos nėra tokios reguliarios, kaip dažnai galvojama. Todėl svarbu žinoti, kada būna vaisingosios ciklo dienos ir kaip jas atpažinti.

Viena iš dažnų klaidų - nereguliarūs lytiniai santykiai: jei planuojate kūdikį, geriausias laikas pastoti - prieš ovuliaciją ir jos metu. Nors reguliarus seksas svarbus siekiant padidinti pastojimo tikimybę, vis tik teigiama, kad intymūs santykiai kasdien nėra gera idėja, kai pora bando susilaukti vaikelio. Medikai pataria santykiauti maždaug kas antrą dieną.

Daugelis porų įsitikinusios, kad vienos pozos - palankesnės naujai gyvybei užmegzti negu kitos. Taip pat manoma, kad po sueities moteris kurį laiką turi palaikyti aukštai iškėlusi kojas. Po ejakuliacijos gimdos kaklelio gleivės padeda „pristatyti“ spermatozoidus ten, kur reikia: į kiaušintakius. Išbandykite skirtingas pozas.

Daugelis lubrikantų nėra draugiški spermatozoidams: jie gali sulėtinti, trikdyti jų judėjimą, todėl gali sumažinti tikimybę pastoti.

Poroms, kurioms mažiau nei 35 metai, ir kurios nesėkmingai bandė pastoti ilgiau negu 1-erius metus, metas kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad abiem viskas gerai. Jei jums daugiau nei 35-eri, rekomenduojama su vaisingumo specialistais pasikonsultuoti po 6 mėn.

Moterims, kurių mėnesinės nereguliarios, dažniau turi įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, joms diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, turintis įtakos jų hormonų lygiui, neigiamai veikiančiam vaisingumą.

Jeigu per metus aktyviai planuojant nėštumą nepavyksta pastoti, būtina kreiptis į gydytoją. Vaisingumo problemas gali lemti įvairios priežastės - nuo hormonų sutrikimų iki sveikatos būklių, apie kurias galima net nežinoti.

Pirmiausia rekomenduočiau apsilankyti pas savo ginekologą, pirminiam baziniam tyrimui. Kitas žingsnis - vaisingumo specialisto konsultacija, abiejų partnerių sveikatai ištirti. Neretai manoma, kad nevaisingumas yra moters problema, tačiau taip tikrai nėra, tad tiriama pora. Įvertinamas moters hormoninis fonas, ovuliacijos buvimas ar nebuvimas, vėliau gali prireikti ištirti kiaušintakių pratekamumą. Vyrui tiriama spermos kokybė. O tolimesni tyrimai priklauso nuo individualios poros situacijos, gydymas parenkamas gydytojo-reproduktologo. Mūsų klinikoje vienoje vietoje pora gauna nuoseklią skirtingų specialistų priežiūrą ir ištyrimą. Tai jiems suteikia pasitikėjimo ir ramumo, kad matoma bendra poros situacija ir bus parinktas geriausias gydymas.

Sveikas gyvenimo būdas

Prieš pradedant planuoti vaikelį, derėtų pasirūpinti savo fizine savijauta. Nėštumas yra ypatingas periodas, kurio metu keičiasi ne tik jūsų fizinė išvaizda, bet pasikeičia svorio centras, dėl ko daugelis moterų labiau lošiasi atgal ir susiduria su nugaros skausmais. Taip pat jūsų kūne netgi pasikeičia organų vieta - jie „pasislenka” taip atlaisvindami vietos didėjančiai gimdai, kurioje auga naujai užsimezgusi gyvybė. Nereikia pamiršti ir būsimo gimdymo, kuris pareikalaus daug fizinių ir psichologinių jėgų. Tad norint sėkmingai, lengvai ir be didesnių rūpesčių išnešioti bei pagimdyti mažylį, fizinė stiprybė yra tikrai svarbi.

Ne mažiau svarbu ir tai, ką kasdien dedate į burną. Folio rūgštis yra būtina jūsų būsimo vaikelio nervų sistemos vystymuisi. Būsimam tėčiui lygiai taip pat svarbu yra susilaikyti nuo žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis ir rūkalai. Sveikas gyvenimo būdas rekomenduojamas abiem partneriams - vengti konservantų, nesveiko maisto, alkoholio ir rūkymo. Juk būsimo vaiko sveikata priklauso tiek nuo mamos, tiek nuo tėčio.

Netaisyklinga mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ar per dažnas alkoholio vartojimas gali ženkliai sumažinti vaisingumą. Norint lengviau pastoti, svarbu subalansuoti mitybą, įtraukti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, mažinti cukraus bei greito maisto vartojimą.

Vienas svarbiausių nėštumo planavimo žingsnių - apsilankymas pas gydytoją ir sveikatos būklės įvertinimas. Gydytojas atliks išsamią apžiūrą, įvertins jūsų sveikatos istoriją, gyvenimo būdą ir pateiks rekomendacijas. Gali būti reikalingi tyrimai, pvz. kraujo, kurie padės nustatyti vitaminų ir mineralų trūkumą, kartais aktualus ir lytiniu būdu plintančių ligų, skydliaukės veiklos, cukraus kiekio kraujyje patikrinimas. Jei vartojate kokius nors vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl jų poveikio nėštumui.

Subalansuota ir sveika mityba yra būtina ne tik būsimos mamos sveikatai, bet ir kūdikio vystymuisi. Rekomenduojama į racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, sveikų riebalų (pvz., omega-3) ir liesos baltyminės mėsos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti maisto produktams, kuriuose gausu folio rūgšties, nes ji padeda užkirsti kelią nervinio vamzdelio defektams. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno svorį. Tiek antsvoris, tiek per mažas svoris gali sukelti komplikacijas tiek nėštumo metu, tiek bandant pastoti.

Rūkymas, alkoholis ir narkotikai neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi ir gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu. Rūkymas yra susijęs su priešlaikiniu gimdymu, mažesniu kūdikio svoriu gimimo metu, o alkoholio vartojimas gali sukelti vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) riziką.

Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda palaikyti sveiką svorį, bet ir stiprina raumenis, gerina kraujotaką bei didina bendrą fizinį pasirengimą, kas gali būti naudinga gimdymo metu.

Nėštumas ir tėvystė keičia gyvenimą. Būtina pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tai apima supratimą apie tai, kaip pasikeis kasdienybė, santykiai su partneriu ir atsakomybės lygis.

Tiek viršsvoris, tiek svorio trūkumas gali apsunkinti pastojimo galimybę. Be to, fizinis aktyvumas prieš nėštumą ir jo metu gali sumažinti gestacinio diabeto, preeklampsijos tikimybę. Todėl taip svarbu būti aktyvioms ir kontroliuoti svorį. Idealu, jei kūno masės indeksas yra 18.5-25, žinoma, gydytojos I. Sučkovos teigimu, suprantama, kad priklausomai nuo aplinkybių, ne visuomet pavyksta sureguliuoti svorį iki nėštumo, tačiau tai gali daryti įtaką. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos 2021 m. nutukimo ir reprodukcijos komiteto informacijos duomenimis, didėjant KMI auga anovuliacinio nevaisingumo rizika.

Saikinga mankšta, pasivaikščiojimai, sportinė veikla - joga, plaukimas, ar kita mėgstama fizinė veikla planuojant kūdikį atpalaiduos ir sustiprins kūną, o tai gali padėti ir lengviau pagimdyti.

Vyrai taip pat gali nuveikti kai ką teigiamo, kad padėtų savo partnerei pastoti, pasirinkdami sveikesnį gyvenimo būdą ir ypač pasirūpindami spermatozoidų kokybe.

Saugiausia - visiškai vengti alkoholio ir rūkymo, kol mėginate pastoti, nėštumo metu ir žindant. Kol bandoma pastoti, vyrams rekomenduojama vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo, kad būtų skatinama ir palaikoma sveikos spermos gamyba.

Sumąžinkite kofeino vartojimą. Apribokite kofeino suvartojimą iki 200 mg per dieną (maždaug 2 puodelių espreso). Atminkite, kad kofeino yra ir šokolade, arbatoje, kai kuriuose gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose.

Sumažinkite stresą. Stresas gali turėti įtakos jūsų santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija.

Jeigu vartojate kontraceptinius vaistus, prieš pradedant planuoti nėštumą, žinoma, turėtumėte nutraukti jų vartojimą. Tačiau prieš kiek laiko derėtų išgerti paskutinę piliulę, nėra iki galo aišku. Būtų idealu, jei moteris pastotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, nutraukus vartoti kontraceptinius vaistus. Vartojant kontraceptinius vaistus, organizmas šiek tiek mažiau pasisavina vitaminų iš maisto. Ypač svarbu tai, kad sumažėja ir folio rūgšties pasisavinimas. Nutraukus kontracepciją, reikėtų iš karto pradėti vartoti folio rūgštį. Jeigu moteris sveika, neturėjo nesėkmingų nėštumų, jai paprastai užtenka 400 mikrogramų dozės. Svarbu folio rūgštį vartoti iki 12 nėštumo savaitės, kada iš esmės formuojasi vaikelio nervų sistema. Jeigu ankstesnių nėštumų metu moteriai gimė vaikelis su nervinio vamzdelio sklaidos trūkumais, pavyzdžiui, įskilu stuburu, jai rekomenduojama didesnė dozė, kartais ji gali siekti net 5 mg.

Kai pradeda planuoti vaikutį, šeimos klausia, ar vartoti vitaminus. Dabar manoma, kad nėra nieko geriau negu sveika mityba. Dar viena klaida, kurią daro žmonės - perka kelių rūšių skirtingų vitaminų, vienų - akims stiprinti, kitų - imunitetui gerinti, trečių - streso poveikiui sumažinti. Kai kurių tų pačių sudėtinių dalių yra ir viename, ir kitame preparate. Pavyzdžiui, vitaminai A ir D tirpsta riebaluose, jie neišskiriami su šlapimu ir kaupiasi organizme, o jų perdozavimas yra pavojingas. Atrodo, vitaminas C labai nekaltas. Jis tirpus vandenyje ir išskiriamas su šlapimu, bet tie žmonės, kurie vartoja dideles dozes ir ilgą laiką, dažniau serga inkstų akmenlige. Nėštumo metu inkstams ir taip tenka didelis krūvis, juos spaudžia didėjanti gimda. O jei paūmėja akmenligė, didelė rizika atsidurti ligoninėje.

Rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus nėščiosioms. Pirmosios 3-6 savaitės po pastojimo yra labai svarbios jūsų kūdikio raidai, įskaitant jo gyvybinių organų vystymąsi. Vis dėlto dauguma moterų nežino, kad yra nėščios, kol kūdikis nepradeda augti ir vystytis. Gali užtrukti, kol jūsų organizme susikaups didesnis maistinių medžiagų kiekis, kurio reikės jums ir jūsų augančiam kūdikiui, be to, sunku garantuoti, kad pakankamai šių medžiagų gausite vien iš maisto. Vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksas, pavyzdžiui, elevit® Pronatal gali padėti sukaupti būtinų maistinių medžiagų atsargas ir padėti tenkinti tiek mamos, tiek kūdikio poreikius. Svarbu pradėti vartoti vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksą, pavyzdžiui, elevit® Pronatal likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki imantis bandymų pastoti.

Didelę reikšmę turi ir vitaminas D, jo trūkumas nustatomas daug gyventojų. Šis vitaminas yra naudingas moters ir kūdikio sveikatai - svarbus imuninei sistemai, kaulams, būtinas kalcio ir fosforo pasisavinimui bei metabolizmui.

Na, o vengti reikia žalio, neapdoroto, labai riebaus, greitojo maisto - tai padės kontroliuoti svorį ir išvengti sveikatos sutrikimų. Norint vartoti kitus vitaminus papildomai, verta pasitarti su gydytoju ginekologu, įvertinus tyrimus galima spręsti, kokių mikroelementų trūksta, o galbūt pakanka visavertės mitybos.

Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais, t.y.

Labai svarbus faktas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, kad maždaug 80 proc. porų džiugių žinių sulaukia per pirmuosius metus. Tad dvylika mėnesių yra laikotarpis, kai laikas atidžiau pasirūpinti savo sveikata, atsipalaiduoti, mėgautis intymumu ir pozityviai nusiteikti.

Laikykitės sveikos mitybos plano. Gerai subalansuota ir įvairi mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, padės jums abiem išlikti sveikiems pradedant kurti šeimą.

Kada kreiptis pagalbos?

„Šeimai nusprendus lauktis kūdikio norėtųsi, kad tas dviejų juostelių testas pasirodytų kuo greičiau. Tačiau kiek laiko laukti nėštumo yra „normalu“ ir dar nereikėtų jaudintis?“ - teiraujasi Miglė. „Per metus pastoja iki 80 % sveikų porų. Tad, jeigu neturite gretutinių ligų, tiesiog gyvenkite įprastą gyvenimą, nesisaugokite ir laukite. Nuo 35 metų moteriai ir kiek vėlesnio amžiaus vyrui didėja genetinė rizika ir daugėja gretutinių ligų. Tad 35 ir vyresnio amžiaus poroms 6-8 mėnesius nerimauti nereikėtų, o per šį laiką nepastojus, derėtų kreiptis į vaisingumo specialistą. Tam, kad būtų išsitirta, ar viskas yra gerai, ir laukti pastojimo toliau ar imtis atitinkamų pagalbos priemonių“, - teigia gydytoja.

„Taip yra todėl, kad kai imamės veiksmų, aprimstame. Taip pat poros labai įtemptai laukia pastojimo, nerimauja, o stresas laukimo šansų nepagerina. Planuokime tai, ką galime - sveiką gyvenimo būdą, būtinųjų papildų naudojimą, apsilankymą pas specialistą, o viskam kitam leiskime vykti savaime. Nes neretai tereikia atsitraukti, pailsėti, išvykti atostogų, pabūti ramiai ir tai įvyksta. Tarkim, ovuliacinės juostelės yra pakankamai patikimos, tačiau sveikai porai jų naudoti nerekomenduoju. Tai kelia įtampą. Naudokite jas tik tuomet, jei turite problemų su periodiškumu. O nereguliarus ciklas, svyruojantis daugiau nei 3 dienos, jau nėra gerai“, - pataria gydytoja.

Metai be rezultato - kas toliau? Pirmieji metai buvo kupini visko - planavimo, gyvenimo būdo keitimo, laukimo, trumpų atsitraukimų poilsiui. Tačiau pastoti vis tik nepavyko.

Dažniausios sunkaus pastojimo priežastys: Moterų kiaušidžių funkcijų sutrikimas. Dažniausias atvejis - policistinių kiaušidžių sindromas, neretai pagydomas su vaistais ar ovuliacijos stimuliacija, be rimtesnio gydymo; Moterų kiaušintakių nepratekamumas. Susijęs su buvusiomis infekcijomis ar endometrioze; Žema vyrų spermos kokybė, labai priklausanti nuo gyvenimo būdo. Neaktyvumas, nejudrumas sulėtina spermatozoidų aktyvumą. Per siaurų, prigludusių apatinių ir kelnių nešiojimas taip pat mažina spermos kokybę, nes aukštesnė kūno temperatūra ir karštis nėra palankus.

Esant nepakankamai spermos kokybei daroma intrauterininė inseminacija, kai atrenkami gyvybingiausi spermatozoidai ir jie sušvirkščiami tiesiai į gimdą. Tai dažniausiai derinama kartu su moters ovuliacijos stimuliacija. Toks neskausmingas ir nesudėtingas metodas leidžia pasiekti tikrai gerų rezultatų. Įvertinus kiekvienos poros individualią situaciją, procedūra gali būti kartojama ir kelis kartus. Intrauterininei inseminacijai nepavykus seka daugybė kitų būdų - IVF (pagalbinis apvaisinimas); procedūra, kai atrenkamas vienas spermatozoidas ir suleidžiamas tiesiai į kiaušialąstę; donorinės kiaušialąstės; donoro spermatozoidai; surogatinės motinos vaisiaus išnešiojimas. Deja, dėl teisinių aspektų ne visos šios priemonės įmanomos Lietuvoje. Tačiau dažnai IVF procedūra išsprendžia daugumą atvejų ir tolesnių metodų prireikia retai“, - teigia gydytoja.

„Visuomet pradedame nuo pradinių žingsnių. Nuo mažiau invazinių būdų, kuriems reikalingas trumpesnis ir lengvesnis pasiruošimas. Einame kartu žingsnis po žingsnio ir, jeigu jums reikalinga dirbtinio apvaisinimo procedūra, tikrai nesibaiminkite. Šiuo metu gydytojai turi daug patirties, medicina gerai išsivysčiusi. Ir jeigu tai jums padės susilaukti vaikų bei padarys laimingus, tuomet šis būdas jums tikrai tinkamas“, - tvirtina gydytoja.

Emocinis pasiruošimas

Svarbus ir psichologinis nusiteikimas. Kūdikio planavimas yra džiugus procesas, tačiau kartais gali atrodyti kaip intensyvūs emocijų kalneliai - vieną dieną daug vilties, kitą dieną - daug nusivylimo išvydus vieną juostelę nėštumo teste. Tai procesas, kuris reikalauja tikėjimo ir kantrybės, o svarbiausia - nusiteikimo. Kodėl jis toks svarbus? Nes psichologiškai pasiruošusiai moteriai bus paprasčiau priimti iššūkius planavimo metu ir fizinius bei emocinius pokyčius jau pastojus.

Kuomet pora pradeda eiti šiuo keliu, atsiranda nepasitikėjimo, vidinio kaltinimo, nusivylimo savimi, kaip pora. Emocinis palaikymas šiuo metu labai svarbus. „Jeigu matote, kad sudėtinga suvaldyti emocijas, tikrai rekomenduojama kreiptis psichologų pagalbos. Jeigu mes negalime pastoti - kreipiamės į reproduktologus. Jeigu negalime suvaldyti emocijų ir kaltiname save, kur tikrai nederėtų to daryti - kreipiamės į psichologus. Tai nėra laikoma gėda, o kaip tik normali ir sveikintina praktika. Kuo toliau, tuo labiau visuomenė tampa supratinga, kad šioje situacijoje pora neretai turi per didelį krūvį susitvarkyti patiems. Fizinė sveikata lygiai tokia pat svarbi, kaip ir emocinė. Ji turi įtakos pačiam pastojimui ir tolesnei nėštumo eigai. Taip pat nesvarbu, ar pora nuspręstų toliau bandyti pastoti, ar vaiką įsivaikinti, emocinė sveikata visuomet turėtų būti pirmoje vietoje“, - akcentuoja gydytoja I. Sučkova.

„Linkėčiau, kad gydytojai, matydami individualios poros situaciją, kuo dažniau patartų kreiptis pagalbos. Jeigu nenorite apsilankyti pas psichologą, tuomet būtinai turėkite artimą žmogų, kuriam galėtumėte papasakoti, kaip jaučiatės. Jausmų, baimių ir minčių gali ateiti daugybė. O kai galiausiai pastojate, neretai atsiranda naujos „o jeigu kas nors nutiks“ baimės. Tikrai svarbu, kad šalia būtų kažkas, kas jus išklausytų ir palaikytų“, - pataria Dovilė.