Norvegijos vaiko teisių tarnyba: tikslai, veikla ir kontroversijos
Norvegijos vaiko teisių tarnyba: tikslai, veikla ir kontroversijos
Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema, žinoma kaip "Barnevernet" (norv. Barnevern - vaikų apsauga), jau kurį laiką sulaukia daug dėmesio ir kritikos, ypač iš imigrantų bendruomenių. Ši tarnyba yra valstybinė institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Lietuvoje ir kitose šalyse neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl tariamo vaikų atiminėjimo ir nepagrįsto kišimosi į šeimos gyvenimą. Tačiau, norint suprasti „Barnevernet“ veiklos priežastis ir vertinimus, būtina atsižvelgti į Norvegijos įstatymus, kultūrą ir visuomenės požiūrį į vaikų gerovę.
"Barnevernet" tikslai ir principai
"Barnevernet" tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir visa tai, ko jam reikia vystytis ir gauti išsilavinimą. Iki 18 metų vaikas turi gauti tinkamą auklėjimą, t.y. visa tai, ko jam reikia vystytis, išsilavinimui gauti. Vaikas turėtų gauti maistą, rūbus, reikalingus įgūdžius, išsilavinimą.
Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje vadovaujasi ta pačia JT Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavusi ir Lietuva, todėl pirmiausia siekia užtikrinti vaiko teisę saugiai ir laimingai augti savo šeimoje. Tik tuo atveju, jei turima pagrįstų įtarimų, kad vaikui kyla pavojus, kai paslaugos ir parama šeimai neduoda rezultato, tuomet vaikai apgyvendinami globėjų šeimose ar mažuose šeimyniniuose globos namuose. Kūdikių namų Norvegijoje apskritai nėra, kai tuo tarpu Lietuvoje jų turime net penkis, o įstaigose gyvena keli tūkstančiai vaikų.
Vaiko teisių apsaugos įstatymas šioje šalyje priimtas dar 1953-aisiais. Nuo tada spėjo užaugti trys žmonių kartos, giliai suvokiančios vaiko poreikius bei teises. Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje tobulinama jau daugybę dešimtmečių.
Pasak profesorės Marit Skivenes, pasaulyje egzistuoja dviejų tipų vaiko teisių apsaugos sistemos: orientuotos į šeimos aptarnavimą ir orientuotos į riziką. Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema priklauso pirmai kategorijai. Tai sistema, kuri teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. Viena iš priemonių šioje sistemoje yra tėvų konsultavimas. Šioje kategorijoje yra ir Vokietijos vaikų teisių apsaugos sistema. Rizikuojanti vaikų teisių apsaugos sistema yra įsivyravusi pavyzdžiui JAV ir Rytų Europoje.
Norvegijos Vaikų globos įstatymo (1992 m.) pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vaikai, kurie gyvena sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, gautų reikalingą pagalbą ir rūpestį. Šis įstatymas taikomas visiems Norvegijos vaikams nepriklausomai nuo jų gyvenimo statuso, išsilavinimo, tautybės, pilietybės. Norvegijos įstatymai paremti vaiko gerovės užtikrinimu. Vaiko teisių konvencija yra greičiausiai ir plačiausiai ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis istorijoje, Norvegija ją pasirašė 1991 m. Visi vaikai Norvegijoje turi augti saugioje aplinkoje.
Norvegijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs dėl vaiko, turi pareigą pranešti". Įstaiga privalo pranešti, jei įtaria, kad vaikas skriaudžiamas fiziškai, seksualiai, psichologiškai.
"Barnevernet" struktūra
Kiekviena savivaldybė turi "Barnevernet". Nacionaliniu lygiu Norvegijoje veikia direktoratai.
Aukščiausioji valstybinė "Barnevernet" institucija yra Vaikų ir lygių galimybių ministerija (Barne- og likestilligs departementet) ir Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn). Ministerijai pavaldus Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas (Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, dar vadinamas Bufdir). Direktoratas vadovauja Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnybai (Barne-, ungdoms- og familieetaten, dar vadinamai Bufetat), kurią sudaro centrinė "Barnevernet" ir 5 regioninės "Barnevernet".
Apskrities komisija (2019 buvo 12) atsakinga už sprendimų priėmimą vaikų teisių bylose. Ji yra nepriklausoma valstybinė administracinė institucija, dirbanti pagal reglamentą, galiojantį teismuose. Apskrities komisiją sudaro 5 asmenys: pirmininkas arba teisėjas (profesionalus teisininkas), 2 profesionalai (ekspertai) ir 2 liaudies tarėjai. Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn) kontroliuoja Barnevernet darbą ir jiems galima teikti skundus dėl Barnevernet priimtų sprendimų.
"Barnevernet" veikla ir pagalba šeimoms
"Barnevernet" siūlo įvairias pagalbos šeimai priemones, taikomas pagal poreikį. Didelė šių priemonių dalis (apie 60 %) yra šeimai pačiai norint ir sutinkant teikiama pagalba. Pagalbos priemonės yra patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, padėsiančio rūpintis vaiku asmens suradimas ir apmokėjimas už rūpinimąsi, vaiko laisvalaikio organizavimas ir tam reikalinga piniginė parama, t. p.
Regioninei "Barnevernet" gavus pranešimą (skundą) apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės nepaisymo arba šeimai, kuriai reikia pagalbos, kreipusis pačiai, užvedama byla. Gavusi skundą "Barnevernet" atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui.
"Barnevernet" darbas yra tarpininkauti, padėti vaikui ir tėvams, jei nėra įgūdžių auginti vaiką. Čia kalbama ne apie vaikų atėmimą iš šeimos. Yra daug atvejų, kai patys tėvai kreipiasi, tiesa, daugiausia norvegai. Būna tėvai išsiskyrę ir panašiai. Yra ir tėvų, kurie negeba būti tėvais. Pavyzdžiui, mano mokykloje yra du antrokai vaikai, gaunantys „Barnevernet" pagalbą. Vienas vaikas vis neatsineša daiktų, reikalingų į mokyklą, pramiega pamokas ir pan. Žodžiu, tėvai nesugeba pasirūpinti.
Jei Apskrities komisija priima sprendimą teikti priverstinę pagalbą, jis vykdomas nepaisant tėvų, globėjų ar vaiko sutikimo. Apskrities komisija t. p. Tais atvejais, kai yra įtarimų ar požymių, kad prieš vaiką naudojamas smurtas arba jei tėvai ar globėjai negali pasirūpinti vaiku dėl svaiginimosi (kvaišinimosi) ar kitų aplinkybių, "Barnevernet" priima sprendimą dėl vaiko neatidėliotino paėmimo. Toks sprendimas priimamas tik tam tikram periodui (laikinai).
Bylos, kuriose šių priemonių nepakanka arba jas taikant norimas rezultatas nepasiekiamas, arba jei šeima atsisako pagalbos, siunčiamos į regioninę Apskrities komisiją (Fylkesnemnda). Jei Apskrities komisija priima sprendimą teikti priverstinę pagalbą, jis vykdomas nepaisant tėvų, globėjų ar vaiko sutikimo. Apskrities komisija t. p. Tais atvejais, kai yra įtarimų ar požymių, kad prieš vaiką naudojamas smurtas arba jei tėvai ar globėjai negali pasirūpinti vaiku dėl svaiginimosi (kvaišinimosi) ar kitų aplinkybių, Barnevernet priima sprendimą dėl vaiko neatidėliotino paėmimo. Toks sprendimas priimamas tik tam tikram periodui (laikinai). Apskrities komisija nagrinėja bylas dėl vaikų paėmimo iš šeimų esant neatidėliotinai grėsmei, vaiko globos perėmimo, tėvų teisių atėmimo, priverstinio apgyvendinimo reikiamoje institucijoje, t. p.
Krizių namai
Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna tam tikrą laiką. Tai gali būti šeima, kuri yra savivaldybės įdarbinta kaip namai, arba barnevern institucija. Į šeimą krizės atveju vedami vaikai 0-18 metų amžiaus, o į instituciją 13-18 metų. Tokiuose krizių namuose vaikai būna tam tikrą laikotarpį, dvi savaites, mėnesį, kol vyksta tyrimas ir esant sprendimui paimti vaiką iš biologinių tėvų, ieškoma globėjų šeimos arba institucijos, kurioje vaikas gyvens.
Kritika ir kontroversijos
Ne visi tėvai Norvegijoje palankiai žiūri į "Barnevernet", ypač į priverstinę pagalbą šeimai. Nuo 2005 ženkliai didėjusia imigracija į Norvegiją. "Barnevernet" buvo kritikuojama dėl nepagrįsto vaikų paėmimo iš užsieniečių šeimų. 2014-16 Norvegijoje ir kitose Europos šalyse kilo protestų banga prieš Norvegijos "Barnevernet".
Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu yra gavęs 30 bylų susijusių su Norvegijos vaiko teisių apsaugos „Barnevernet“ sistemos elgesiu. Daugelyje iš šių bylų vaikai iš šeimų buvo paimti iš karto po gimimo.
Kai kuriais atvejais, vaikai paimami dėl priežasčių, kurios imigrantų šeimoms atrodo absurdiškos. Dažniausia priežastis, kodėl vaikai yra atimami, tai tėviškos patirties trūkumas. Norvegijoje žodis smurtas turi kitą prasmę.
Pavyzdžiui, psichologas Einaras Selvesenas, vienas grupės iniciatorių, viešame laiške teigia, kad Barnevernet“ neturi žmogiškumo. „Galima pastebėti paprasčiausiai žmogiškojo faktoriaus trūkumą.
Norvegijoje reikalaujama, kad žmonės gyventų pagal Norvegijos įstatymus. Neseniai mes pamatėme, kad Norvegijos Vaikų apsauga yra sistema, kurią sunkiai supranta užsieniečiai, atvykstantys gyventi į Norvegiją. Jiems gali būti iššūkis suvokti, kad vieša institucija, kokia yra Norvegijos Vaikų apsauga, gali įsikišti į privatų šeimos gyvenimą ir perimti vaikų globą. Įstatymai Norvegijoje draudžia fiziškai ar psichologiškai bausti vaikus.
Valstybei svarbu, kad vaikų apsauga vyktų konfidencialiai pagal Norvegijos Vaikų įstatymą. Priėjimą prie konfidencialios informacijos turi tik tėvai ir tie, kurie dalyvauja tose bylose.
Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas neturi teisės kištis į vietinių Vaikų globos tarnybų reikalus, komentuoti jų veiksmus tam tikrose savivaldybėse. Vaikų globos bylos yra griežtai konfidencialios. Globą paskirti gali tik Apskrities teismas arba Apskrities socialinės rūpybos tarnyba. Kai sužinoma apie galimai kenksmingas sąlygas, vaikų globos tarnyba turi kruopščiai ištirti situaciją ir nuspręsti, ar šeimai reikalinga pagalba. Globos orderis išduodamas mažiau nei 30 proc. vaikų, kuriems, įtariama, reikalinga globa.
2016 Norvegija ratifikavo 1996 Hagos konvenciją Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo, bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.
Lietuvių patirtys ir protestai dėl „Barnevernet“ veiklos
Lietuvos emigrantų bendruomenė Norvegijoje taip pat susiduria su „Barnevernet“ veiklos iššūkiais. Pasakojimai apie vaikus, atimtus iš šeimų dėl neaiškių priežasčių ar kultūrinių nesusipratimų, neretai sukelia didelį pasipiktinimą ir protestus. Atrodė, kad po 2015 metais kilusio skandalo dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos Norvegijoje vaikus auginantys emigrantai grįš į tėvynę, bet taip neatsitiko, nors ir po protesto demonstracijų tarnybos veikla nepasikeitė.
Šios istorijos atspindi sudėtingą situaciją, kurioje susiduria skirtingi požiūriai į vaikų auklėjimą, kultūriniai skirtumai ir valstybės institucijų įgaliojimai.
Situacija Lietuvoje
Vertindami vaikų ir šeimų padėtį Lietuvoje, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ ekspertai atkreipia dėmesį į vis dar esančias paramos vaikams ir šeimai sistemos spragas: vis dar turime penkis kūdikių globos namus, keli tūkstančiai vaikų auga vaikų globos namuose, o vaikų teisių padėtis socializacijos centruose dažnai kritinė. Stinga kompleksinių paslaugų vaikams ir šeimoms, paramos globėjų ir įtėvių šeimoms.
Vien 2014 m. globoti Norvegijoje paimta 2414 vaikų. Iš jų 1662 (69 proc.) motinos buvo gimusios Norvegijoje. Kitaip tariant, 31 proc.
Pirmasis Norvegijoje vaikų teises reglamentuojantis Patarimų globėjams įstatymas (dar vadinamas Vergerådsloven) buvo priimtas 1986 (įsigaliojo 1990). Šį įstatymą pakeitė 1992 07 17 priimtas (tikslintas 1992, 1999) Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas (Lov om barneverntjenester, arba Barnevernloven). Įstatymas užtikrina vaikams ir jaunuoliams gyvenimo sąlygas, nežalojančias jų sveikatos ir vystymosi, t. y. teisę į būtinąją pagalbą, priežiūrą ir apsaugą. Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas taikomas remiantis dviem pagrindiniais principais: mažiausio kišimosi ir vaiko gerovės (iki 2012 įstatymas rėmėsi ir biologiniu principu, t. y. Įgyvendinant Vaikų apsaugos paslaugų įstatymą t. p. Regioninei Barnevernet gavus pranešimą (skundą) apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės nepaisymo arba šeimai, kuriai reikia pagalbos, kreipusis pačiai, užvedama byla. Gavusi skundą Barnevernet atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui. Pagalbos priemonės yra patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, padėsiančio rūpintis vaiku asmens suradimas ir apmokėjimas už rūpinimąsi, vaiko laisvalaikio organizavimas ir tam reikalinga piniginė parama, t. p.
tags: #norvegijos #vaiku #teisiu #tarnyba