Kūdikio veidelio bėrimas: priežastys, simptomai ir priežiūra
Kūdikio veidelio bėrimas: priežastys, simptomai ir priežiūra
Kūdikių veido bėrimai - dažna ir nerimą kelianti tėvų problema. Nors daugelis odos pakitimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, svarbu suprasti jų priežastis ir tinkamai prižiūrėti vaiko odą.
Dažniausios kūdikių veido bėrimų priežastys
Kūdikių organizmai ir oda pasižymi dideliu jautrumu. Dažniausiai bėrimus sukelia alergijos, karštis, trintis, drėgmė, šlapumas, cheminės ar kvapiosios medžiagos, taip pat tam tikros medžiagos maiste ar aplinkoje. Rečiau, bet pavojingiau, gali pasireikšti bakterinės ar virusinės kilmės bėrimai.
Alerginiai bėrimai
Vienas iš dažniausių ir labiausiai nerimą keliančių bėrimų priežasčių yra alergijos. Kūdikiams gali pasireikšti įvairios alergijos: maistui, skalbimo priemonėms, audinių medžiagoms ar kitiems aplinkos dirgikliams. Alerginės reakcijos gali sukelti egzemą, kontaktinį dermatitą ar dilgėlinę.
Egzema (atopinis dermatitas) - tai lėtinė, niežtintis odos uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs dirgikliai. Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė, todėl atopinis dermatitas juos vargina gana dažnai. Oda parausta, atsiranda papulės, šašeliai, pleiskanojimas, kartais net pūslelės. Sergant dermatitu pažeistą vietą smarkiai niežti. Tikslios priežastys, kodėl atsiranda atopinis dermatitas, nėra žinomos, tačiau manoma, kad įtakos turi genetika, imunologiniai ir išoriniai veiksniai. Didėja rizika, jei alerginėmis ligomis sirgo tėvai. Dažniausiai atopinis dermatitas pasireiškia kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje.
Kontaktinė alergija - tai odos bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti kasdienėje aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių ar drabužių sudėtyje esančios cheminės medžiagos. Simptomai pasireiškia bėrimu, paraudimu, patinimu, niežuliu ir spuogeliais kontakto vietoje.
Dilgėlinė - tai alerginis bėrimas, kuriam būdingi niežtintys pūsliniai pūlinukai. Gydymo principai paremti tikslia sukėlėjo diagnostika ir jo vengimu.
Kitos dažnos bėrimų priežastys
Naujagimių aknė (lot. Acne neonatorum) - tai nedideli, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus, kurie dažniausiai atsiranda ant nosies, kaktos ar smakro. Ši būklė yra laikina ir paprastai išnyksta savaime per kelias savaites. Nors jos kilmė nėra iki galo aiški, manoma, kad ji susijusi su hormonų poveikiu riebalinėms liaukoms.
Kūdikių aknė (lot. Acne infantum) - tai kitas nosologinis vienetas, pasireiškiantis 3-4 gyvenimo mėnesį. Ji dažnesnė berniukams ir gali būti sunkesnė nei naujagimių aknė, kartais paliekanti randelius.
Toksinė naujagimių eritema (lot. Erythema toxicum neonatorum) - tai raudonų dėmių bėrimas su balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Bėrimas dažniausiai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines. Ši būklė nepavojinga ir praeina savaime.
Prakaitinė - tai dažnas reiškinys, atsirandantis dėl prakaito liaukų užsikimšimo. Dažniausiai pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
Vystyklų bėrimas - tai odos paraudimas vystyklų zonoje, kurį sukelia šlapimo ir išmatų rūgštingumas.
Miliumai - tai balti „spuogeliai“, atsirandantys dėl riebalų ir keratino sankaupų plauko folikule. Jie yra nekenksmingi ir išnyksta savaime.
Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) - tai pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Kitos galimos bėrimų priežastys
Nors minėtos priežastys yra dažniausios, verta paminėti ir retesnes, bet svarbias odos pakitimų priežastis:
- Infekcinės ligos: Vėjaraupiai, raudonukė, skarlatina, tymai, rankų, kojų ir burnos liga gali pasireikšti bėrimais.
- Niežai: Užkrečiama parazitinė odos liga, pasireiškianti itin stipriu niežėjimu.
- Grybelinės infekcijos: Gali pasireikšti ryškiai raudonu bėrimu su mažais spuogeliais, ypač vystyklų srityje.
- Blusų įkandimai: Nors nėra bėrimas, jie atrodo panašiai - kaip maži, raudoni, niežtintys spuogeliai.
- Laimo ligos bėrimas: Sukeltas erkių įkandimo, pasireiškia raudona dėme su raudona „aureole“, primenančia buliaus akį.
Kūdikio odos priežiūra ir gydymas
Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi, siekiant išvengti ar palengvinti bėrimus.
- "Oro vonios": Leiskite kūdikio odai pabūti ore, tai padeda jai kvėpuoti ir greičiau atsigauti.
- Švelnios higienos priemonės: Naudokite kūdikiams skirtus, bekvapius prausiklius ir muilus, kurių pH yra artimas kūdikio odos pH (5-6,5).
- Drėkinimas: Jei kūdikio oda sausa ar pleiskanoja, naudokite kūdikiams skirtą kūno aliejų be pridėtinių medžiagų.
- Cinko tepalas: Esant paraudimui ir iššutimams vystyklų zonoje, naudokite specialų cinko tepalą.
- Švaros palaikymas: Skalbkite kūdikio drabužius ir patalynę švelniais, bekvapiais skalbikliais. Tėvai taip pat turėtų rinktis bekvapes higienos priemones, kad nesukeltų alergijos kūdikiui.
- Maitinimas: Jei kūdikis maitinamas krūtimi, stebėkite savo mitybą, vengdama galimų alergenų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, svarbu pasirinkti tinkamą mišinį ir stebėti jo reakciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma kūdikių bėrimų yra nekenksmingi, svarbu žinoti, kada reikia kreiptis į gydytoją:
- Jei bėrimas stipriai niežti, trukdo kūdikiui miegoti ar maitintis.
- Jei bėrimas plinta, atrodo infekuotas (pūliuojantis, karščiuojantis).
- Jei bėrimas nepraeina per kelias savaites ar mėnesius.
- Jei turite abejonių dėl bėrimo priežasties ar tinkamo gydymo.
Gydytojas alergologas ir klinikinės imunologas gali atlikti reikiamus tyrimus, nustatyti alergijos sukėlėjus ir paskirti tinkamiausią gydymą.