Problemos, su kuriomis susiduria jaunimas, netekęs globos
Problemos, su kuriomis susiduria jaunimas, netekęs globos
Vaikų globa - jautri ir aktuali visuomenės problema, ypač aktuali tiems, kurie neturi šeimos. Šie vaikai, būdami viena pažeidžiamiausių grupių, reikalauja ypatingo dėmesio ir pastangų užtikrinant jų saugumą, gerovę ir tinkamą pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Šiame straipsnyje nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria vaikai, augę globos namuose, daugiausia dėmesio skiriant įgūdžių stokai ir galimybėms, kurios galėtų padėti jiems sėkmingai integruotis į visuomenę.
Problemos aktualumas ir tyrimų svarba
Tyrimai apie vaikų globos namų vidinę aplinką yra būtini siekiant užtikrinti kokybišką globą ir sudaryti palankias sąlygas vaikų augimui bei vystymuisi. Šie tyrimai leidžia:
- Įvertinti esamą situaciją, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias globos namų puses, identifikuoti problemas ir iššūkius.
- Suprasti vaiko poreikius, išsiaiškinti, kokios sąlygos yra būtinos vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei užtikrinti.
- Tobulinti globos praktiką, parengti rekomendacijas ir strategijas, kaip pagerinti globos namų aplinką ir ugdymo procesą.
- Įvertinti globos efektyvumą, nustatyti, ar globos namai pasiekia savo tikslus - užtikrina vaiko saugumą, gerovę ir pasirengimą savarankiškam gyvenimui.
Seimo narys Robertas Šarknickas, pats augęs globos namuose, pabrėžia, kad sunkioje šeimyninėje situacijoje gimę vaikai neturi būti pamiršti valstybės, kaimynų ar bendruomenės. Jis pats, važinėdamas po vaikų namus, motyvuoja vaikus savo istorija, skatindamas juos apsaugoti savo gyvenimus ir nepalikti savo būsimų vaikų net sunkiausiomis aplinkybėmis.
Pagrindiniai aspektai ir iššūkiai
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Šios veiklos patirties suteikimas leidžia išugdyti sąmoningas, apsisprendusias asmenybes, kurios sugeba tinkamai adaptuotis visuomenėje ir susikurti visavertį gyvenimą.
Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą, adaptavimasis visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atliktų tyrimų galima daryti išvadas, kad mokykloje adaptuotis nebuvo labai sunku. Adaptacijos sunkumų, pradedant savarankiškai gyventi, respondentai neįvardijo.
Vilniaus Pedagoginės Psichologinės Tarnybos (VPPT) vadovė Vida Roma Pivorienė atkreipia dėmesį į tai, kad palikę globos namus globotiniai susiduria su daugybe sunkumų, nežino kur kreiptis dėl paramos, socialinio būsto nuomos, kaip paskirstyti pinigus ar užpildyti dokumentus. Ji taip pat pabrėžia, kad globotiniams trūksta aiškaus savo gyvenimo įsivaizdavimo modelio dėl psichosocialinio prisitaikymo ir socialinės apsaugos sistemos spragų.
VPPT atstovė Aurelija Zacharevičienė teigia, kad skiriama finansinė parama įsikūrimui yra nepakankama gyvenimo pradžios užtikrinimui, apgyvendinimo ir įsikūrimo klausimų sprendimui.
Socializacijos svarba
Socializacijos proceso metu individai perima bendruomenės nuostatas, vertybes bei elgesio normas. Tapti savarankiškam - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdžio, stabilių tradicijų ir vertybių sistemų, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje. Jau ankstyvoji vaikystės patirtis, kurioje kaip pagrindiniai veikėjai figūruoja tėvai, vaidina svarbų vaidmenį tolimesniame žmogaus karjeros gyvenime.
Kaip teigia Alma Birbilaitė, svarbiausi socialiniai įgūdžiai vaikams yra bendravimas ir bendradarbiavimas, savikontrolė, savęs vertinimas, pasitikėjimas, saugumas. Globos namų darbuotojai papildomai nurodo santykių palaikymo, jausmų suvokimo, savęs supratimo, pažinimo, streso įveikimo įgūdžius. Visi šie socialiniai įgūdžiai formuoja geresnę socializaciją.
Organizacijos „Kitas variantas“ atstovas Tomas Kaulinskas pabrėžia, kad vaikams reikalinga ne vien materialinė parama, bet ir pagalba ugdant bei suprantant, jog neužtenka aplankyti globos namų vieną kartą metuose per Kalėdas.
VPPT atstovės nurodo, kad šiems jaunuoliams labiausiai būtinas savęs pažinimo, gyvenimo įgūdžių bei savarankiškumo ugdymas, taip pat psichologinė pagalba ir konsultacijos profesinės karjeros klausimais.
Valstybinė politika ir globos formos
Tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsiskųsti, įsidukrinti, teikiama materialinė parama. Globa aprašoma kaip saugios aplinkos vaiko sveikatai ir ugdymui sukūrimas tam tikroje gyvenamojoje aplinkoje, biologinėje ar globėjų šeimoje, įsivaikinusioje (psichologinėje) šeimoje ar visuomenės globos institucijoje.
Vis dėlto, pastebima, kad nėra efektyvios struktūros, kuri padėtų išvengti vaiko apgyvendinimo į institucijoje. Šios įstaigos buvo sukurtos remiantis filosofija, kad netinkamą vaiko elgesį galima koreguoti atskiriant vaiką nuo netinkamos aplinkos, neatsižvelgiant į faktą, kad probleminis elgesys gali atsirasti dėl sutrikusių santykių artimiausioje vaiko aplinkoje. Šiuo atveju įstaigos darbuotojai, epizodinė vaiko elgesio korekcija nėra efektyvi.
Tyrimai parodė, kad vaikai, patekę į globos institucijas iki šešių mėnesių, patiria ilgalaikį raidos atsilikimą. Tačiau šie vaikai dažniausiai atsigaus ir pasivys bendraamžius fizinėje ir pažintinėje raidoje. Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją (1995) ir kaip vieną iš pagrindinių darbo principų iškėlus konfidencialumo principą, imta atsargiai žiūrėti į globotinių ir personalo santykių aptarimą.
Ši nuostata argumentuojama tuo, kad vaikai negali greitai atsigauti, ir bet koks pokytis vaiko gyvenime gali būti žalingas jo gerovei. Vaiko nuomonė gali būti neatsižvelgiama, arba jai skiriama mažiau dėmesio, kai vaikas yra nepakankamai subrendęs, kad išreikštų savo norus arba, kai vaiko norai prieštarauja vaiko interesams.
Kartais iškyla objektyvi būtinybė tokius veiksmus skubiai nutraukti, panaudojant specialias priemones. Tradiciškai toks sąveikos modelis susiklosto ten, kur įsigali asimetrinė priklausomybė, o personalo autoritetas nekvestionuojamas. Tikro giluminio humanizmo komentuojamo tipo įstaigose nebus tol, kol nebus išspręsta ši problema. Reikalo esmė ta, kad personalui ir administracijai keliami reikalavimai (globoti, ugdyti ir užtikrinti tvarką organizacijoje) yra didesni ir sudėtingesni, nei jiems suteikti įgaliojimai. Kita vertus, personalui jokiu būdu nederėtų suteikti kokis nors teisinio sankcionavimo funkcijos ir, kol įmanoma dirbti geruoju, turėtų veikti socialinis darbuotojas.
Gyvenimas globos namuose susijęs su pagrindiniu globos įstaigos tikslu, t.y. socialinė integracija - vaiko savarankiškumo ugdymas. Nors, kaip teigia įstaigos administracija, siekiama, kad vaikas išmoktų gyventi savarankiškai, kita vertus, jam nesuteikiama galimybė mokytis naudotis pinigais, įgyti būtinos buitinės įgūdžių, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugelyje įstaigų vyksta ne socialinė integracija, o socialinė dezintegracija.
Daugumos mokslininkų nuomone, globos ir rūpybos sistemai reikalinga reforma, kuri sumažints žalą vaikui patekus į globos instituciją bei skatints savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.
Teisinis reglamentavimas ir statistika
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, beašeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirties riziką.
Lietuvoje veikia instituciniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena tūkstančiai vaikų. Didžioji dauguma šių vaikų - tėvų globos netekę vaikai. Daugelis šių vaikų yra patyrę sunkius stresus, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Šie vaikai dažnai yra psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialius poreikius.
Socialinių gebėjimų svarba
Sėkmingai veikti visuomenėje asmeniui padeda įgyti socialiniai gebėjimai, kurie padeda efektyviai susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Pokyčiai ir inovacijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta pokyčiai, siekiant gerinti vaikų globos sistemą. Vienas iš pavyzdžių - projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“. Šio projekto metu rekonstruotas Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas, užtikrinant specialiuosius poreikius atitinkančią aplinką ir privatumą vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia.
Rekonstrukcijos metu sutvarkytos neįgaliųjų asmenų gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai įrengtos keramikos, buities darbų, mokomosios virtuvės patalpos ir kineziterapijos salė, grupių virtuvėlės, įrengti keltuvai, pandusai, įsigyta kokybiškų socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikti būtina įranga ir baldai.
Įrengtos integruotos virtuvėlės, kuriose vaikai ir jaunuoliai gali pasigaminti maistą. Įrengtos naujos sanitarinės patalpos, pritaikytos asmenims su sunkia negalia. Sumontuoti neįgaliųjų keltuvai, įrengtas pandusas išvažiuoti į lauką neįgaliesiems su vežimėliu. Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai nuo šiol gyvena dviviečiuose gyvenamuosiuose kambariuose, o triviečiai kambariai skirti sunkią negalią turintiems asmenims.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia. Be institucinės globos, „atokvėpio paslaugos“ teikiamos vaikams ir jaunuoliams iš Vilniaus miesto šeimų.
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN)
Apklausti BVGN globotiniai teigia, kad naujieji namai jiems patinka. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“.
Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Teikiamos paslaugos
- Informavimas - darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį parengimą, įdarbinimą ir kt.).
- Konsultavimas - sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
- Tarpininkavimas ir atstovavimas - suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.
- Aprūpinimas drabužiais, avalyne - aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu.
- Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas) - darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose.
- Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas - sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaro...
Socialinė Integracija ir Emocinė Parama
Emocinė parama yra itin svarbi jaunuoliams, kurie patyrė globos netektį. Dažnai jie jaučiasi vieniši ir nesaugūs, todėl jiems reikia specialistų pagalbos, kad įveiktų patirtas traumas. Socialinė integracija taip pat yra didelis iššūkis. Jaunuoliai, augę globos įstaigose, dažnai neturi socialinių įgūdžių, reikalingų bendraujant su bendraamžiais ir integruojantis į darbo rinką.
Emocinio Stabilumo Svarba
Netekus globos, emocinis stabilumas tampa prioritetu. Vaikai ir paaugliai, augantys be tėvų ar artimųjų, patiria didesnį stresą ir nerimą. Jiems būtina užtikrinti priėjimą prie psichologinės pagalbos, kad jie galėtų sėkmingai adaptuotis naujoje aplinkoje.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Socialinių įgūdžių ugdymas yra neatsiejama socialinės integracijos dalis. Globos namų auklėtiniai dažnai neturi galimybių natūraliai mokytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, todėl būtina organizuoti specialias programas, kurios padėtų jiems įgyti šių įgūdžių.
Būsto Problemos
Viena iš opiausių problemų - būsto trūkumas. Jaunuoliai, paliekantys globos namus, dažnai neturi kur gyventi, o savarankiškai išsinuomoti būstą jiems yra finansiškai sudėtinga.
Socialinio Būsto Plėtra
Socialinio būsto plėtra yra būtina siekiant užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis, netekęs globos, turėtų saugią ir stabilią gyvenamąją vietą. Savivaldybės turėtų investuoti į naujų socialinių būstų statybą ir esamų renovaciją.
Finansinė Parama Nuomai
Finansinė parama nuomai yra dar vienas svarbus aspektas. Jaunuoliai, paliekantys globos namus, dažnai neturi pakankamai pajamų, kad galėtų savarankiškai išsinuomoti būstą. Savivaldybės turėtų teikti subsidijas ar kompensacijas, kurios padėtų jiems padengti nuomos išlaidas.
Įsidarbinimo Iššūkiai
Įsidarbinimas taip pat kelia didelių sunkumų. Daugelis jaunuolių neturi profesinio išsilavinimo ar reikiamų įgūdžių, todėl jiems sunku konkuruoti darbo rinkoje. Būtina organizuoti profesinius mokymus ir stažuotes, kurios padėtų įgyti praktinių įgūdžių ir susirasti darbą.
Profesinis Orientavimas ir Mokymai
Profesinis orientavimas ir mokymai turėtų būti prieinami kiekvienam jaunuoliui, netekusiam globos. Šios programos turėtų padėti jiems pasirinkti tinkamą profesiją ir įgyti reikiamų įgūdžių.
Stažuotės ir Darbo Vietos
Stažuotės ir darbo vietos yra puiki galimybė jaunuoliams įgyti praktinės patirties ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
Švietimas
Švietimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių jaunuoliams integruotis į visuomenę. Deja, daugelis jaunuolių, netekusių globos, patiria sunkumų mokykloje dėl emocinių problemų ir mokymosi spragų. Būtina užtikrinti, kad jie gautų individualią pagalbą ir paramą mokykloje, kad galėtų sėkmingai baigti mokslus ir įgyti profesiją.
Individuali Pagalba Mokykloje
Individuali pagalba mokykloje yra būtina siekiant padėti jaunuoliams įveikti mokymosi sunkumus. Mokytojai ir specialistai turėtų teikti individualias konsultacijas ir pagalbą, kad jaunuoliai galėtų pasivyti bendraklasius.
Parama Mokslams
Parama mokslams yra dar vienas svarbus aspektas. Jaunuoliai, netekę globos, dažnai neturi finansinių galimybių įsigyti mokymo priemonių ar lankyti papildomus užsiėmimus. Valstybė turėtų teikti stipendijas ir kitą finansinę paramą, kad jie galėtų sėkmingai mokytis.
Psichologinė Pagalba
Psichologinė pagalba yra būtina siekiant padėti jaunuoliams įveikti emocines traumas ir adaptuotis naujoje aplinkoje. Psichologai ir socialiniai darbuotojai turėtų teikti individualias konsultacijas ir grupines terapijas, kurios padėtų jaunuoliams susidoroti su stresu ir nerimu.
Individualios Konsultacijos
Individualios konsultacijos yra puiki galimybė jaunuoliams pasikalbėti su specialistu ir išspręsti savo emocines problemas.
Grupinės Terapijos
Grupinės terapijos yra dar vienas veiksmingas būdas padėti jaunuoliams įveikti emocines traumas. Šios terapijos leidžia jaunuoliams pasidalinti savo patirtimi su kitais, kurie patyrė panašių sunkumų.
Teisinė Pagalba
Teisinė pagalba taip pat yra labai svarbi. Jaunuoliai dažnai nežino savo teisių ir neturi galimybių gauti kvalifikuotą teisinę konsultaciją. Valstybė turėtų užtikrinti, kad jiems būtų prieinama nemokama teisinė pagalba, ypač sprendžiant būsto, įsidarbinimo ir socialinių išmokų klausimus.
Nemokama Teisinė Konsultacija
Nemokama teisinė konsultacija yra būtina siekiant užtikrinti, kad jaunuoliai žinotų savo teises ir turėtų galimybę jas ginti. Valstybė turėtų finansuoti nemokamos teisinės pagalbos teikimą jaunuoliams, netekusiems globos.
Teisinė Pagalba Sprendžiant Būsto Klausimus
Teisinė pagalba sprendžiant būsto klausimus yra ypač svarbi. Jaunuoliai dažnai susiduria su sunkumais nuomojant būstą ar gaunant socialinį būstą. Teisininkai turėtų teikti jiems pagalbą sprendiant šiuos klausimus.
Paramos Programos
Svarbu plėtoti paramos programas, kurios padėtų jaunuoliams įveikti iškilusius sunkumus. Šios programos turėtų apimti finansinę paramą, būsto suteikimą, profesinį orientavimą ir psichologinę pagalbą. Taip pat svarbu skatinti savanorių veiklą ir mentorystę, kad jaunuoliai turėtų patikimus suaugusius, kurie galėtų juos palaikyti ir patarti.
Finansinė Parama
Finansinė parama yra būtina siekiant padėti jaunuoliams patenkinti savo pagrindinius poreikius. Valstybė turėtų teikti finansinę paramą jaunuoliams, netekusiems globos, kad jie galėtų įsigyti maisto, drabužių ir kitų būtiniausių prekių.
Būsto Suteikimas
Būsto suteikimas yra dar vienas svarbus aspektas. Valstybė turėtų užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis, netekęs globos, turėtų saugią ir stabilią gyvenamąją vietą.
Profesinis Orientavimas ir Mokymai
Profesinis orientavimas ir mokymai turėtų būti prieinami kiekvienam jaunuoliui, netekusiam globos. Šios programos turėtų padėti jiems pasirinkti tinkamą profesiją ir įgyti reikiamų įgūdžių.
Psichologinė Pagalba
Psichologinė pagalba yra būtina siekiant padėti jaunuoliams įveikti emocines traumas ir adaptuotis naujoje aplinkoje. Psichologai ir socialiniai darbuotojai turėtų teikti individualias konsultacijas ir grupines terapijas, kurios padėtų jaunuoliams susidoroti su stresu ir nerimu.
Savanorių Veikla ir Mentorystė
Savanorių veikla ir mentorystė yra puiki galimybė jaunuoliams susirasti patikimus suaugusius, kurie galėtų juos palaikyti ir patarti. Valstybė turėtų skatinti savanorių veiklą ir mentorystę, kad jaunuoliai turėtų daugiau galimybių gauti paramą ir pagalbą.
Savivaldybių Vaidmuo
Savivaldybės turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant jaunimo, netekusio globos, problemas. Jos turėtų koordinuoti paramos programas, užtikrinti būsto prieinamumą ir teikti finansinę paramą.
Paramos Programų Koordinavimas
Savivaldybės turėtų koordinuoti paramos programas, kad jaunuoliai gautų visapusišką pagalbą. Jos turėtų bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis, kad sukurtų veiksmingą paramos sistemą.
Būsto Prieinamumo Užtikrinimas
Savivaldybės turėtų užtikrinti būsto prieinamumą jaunuoliams, netekusiems globos. Jos turėtų skirti daugiau dėmesio socialinio būsto plėtrai ir teikti finansinę paramą nuomai.
Finansinės Paramos Teikimas
Savivaldybės turėtų teikti finansinę paramą jaunuoliams, netekusiems globos.
Daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino visos šalies globos centrai. Kitoms savivaldybėms tokio rodiklio pasiekti kol kas nepavyksta. Ekspertai pabrėžia, kad ten, kur rezultatai geri, jau sukurtas ganėtinai patikimas ir efektyvus vaikų laikino apgyvendinimo mechanizmas. Tačiau sistemą vis dar būtina tobulinti ir sėkmingas patirtis taikyti kitose savivaldybėse.
Savivaldybėse daugėja iniciatyvų, globos centrai pasitelkia kūrybiškumą. Pasak R. Ladauskienės, per pastaruosius dvejus metus ypač pagerėjo savivaldybių ir globos centrų bendradarbiavimas bei globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių paieškos ir pritraukimo planų įgyvendinimas - tai yra trečiasis rodiklis, kuris itin svarbus atveriant platesnes galimybes vaikui laikinai ar nuolat apsigyventi šeimos aplinkoje.
2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. savivaldybių turi paruošę planus, kaip pritraukti globėjus ir budinčius globotojus, nors jų trūkumas buvo juntamas beveik visur. 2024 m. planus paruošė visos savivaldybės, o iš 1161 suplanuotos veiklos įgyvendinta net 1035 (beveik 90 proc.).
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Viena jų - vaiko dienoraštis, kurį rašo kūrybingi globos centro specialistai, atskleidžiantys globėjų patirtis, vaikų emocijas, jausenas. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kur aprašomos tiek gyvenimiškos istorijos, tiek pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą, režisierė Laimutė Pocevičienė kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sukūrė spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš - ne namie“, ant ilgiausio Lietuvoje tilto per Ventos upę eksponuojamos šviečiančių kubų parodos su įgarsintomis (QR kodai) ir iliustruotomis istorijomis.
„Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmų apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, bet kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus. Prisiminkime, kad tėvų globos netekę vaikai yra tokie patys vaikai, tik jiems reikia kiek daugiau dėmesio, santykio, pasitikėjimo, o tada pamažu jie pradeda gyti“, - sako Jolanta Mankuvienė, Kuršėnų šeimos namų globos centro vadovė.
Kai prieš penkerius metus ji pradėjo dirbti Globos centre, Kuršėnų globos namuose gyveno apie 50 vaikų. Dabar šeiminiuose namuose, dviejuose butuose, gyvena aštuoni vaikai, o šeimose - daugiau nei 100. „Jau kelerius metus iš eilės visiems vaikams užtikriname saugią aplinką pas budinčius globotojus. Mūsų parengti budintys globotojai sudaro sutartis su kaimyninėmis Akmenės, Panevėžio, Tauragės savivaldybėmis, Šiaulių miestu“, - pasakoja J. Mankuvienė.
Klaipėda jau kelerius metus įgyvendina ilgalaikį planą, kuriuo siekia pritraukti daugiau budinčių globotojų - šiuo metu miestas užima trečią vietą Lietuvoje pagal iš nesaugios aplinkos paimamų vaikų skaičių.
„Mūsų rezultatai gerėja, nors nesiekia šalyje nustatytų rodiklių. Žinome, kad tai ilgalaikiai planai, kurie per porą metų negali žymiai pakeisti situacijos. Džiaugiamės, kad glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybe, kurį skyrė budintiems globotojams didesnį finansavimą. Kultūros skyrius įtraukia mus į įvairius renginius, koncertus, šventes, kur galime skleisti žinią apie globą. Jaučiame tvirtą savivaldybės paramą ir tikime, kad teigiamus pokyčius pajausime artimiausiu metu“, - sako Klaipėdos miesto globos centro vadovė Laura Lukauskienė.
Jos teigimu, daug dėmesio skiriama ir jaunajai kartai. T. y. lankomasi mokyklose, kur pasakojama apie globą ir kodėl ne visi vaikai gali gyventi šeimose. „Einame ir į kolegijas, universitetus, kur ruošiami pedagogai. Kalbame, ką reiškia ugdyti globojamą vaiką, kodėl tėvų globos netekusiems vaikams svarbu gyventi šeimos aplinkoje, ką reiškia trauminė patirtis. Jeigu globėjų nuostatos pasikeitusios, etiketės globojamiems vaikams lipdomos mokyklose, tad daug dirbame, kad situacija keistųsi“, - pažymi Klaipėdos GC vadovė.