Raudonas kraujavimas persileidimo metu

Raudonas kraujavimas persileidimo metu

Persileidimas, arba abortas, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 nėštumo savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o įvykęs po 12 savaitės - vėlyvuoju.

Dėl persileidimo žūsta vaisius, nes jis dar visiškai nesubrendęs ir nepajėgus gyventi ne gimdoje. Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Tokiu atveju gimda mažėja, gali atsirasti tamsiai kruvinų išskyrų, iš spenelių išsispaudžia pieno, o nėštumo testas tampa neigiamas.

Kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą. Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo. Vertėtų atkreipti dėmesį į kraujavimo intensyvumą, trukmę, kraujo spalvą, lydintį skausmą. Dėl užsitęsusio, gausesnio ar skausmo lydimo kraujavimo būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kraujavimo priežastys

Kraujavimas nėštumo pradžioje, nepatikslintas, dažniausiai susijęs su reprodukcine sistema, ypač su moters gimda ir kiaušidėmis. Nėštumo metu gimdoje vyksta daug pokyčių, kad būtų užtikrintas embriono vystymasis. Gimdos gleivinė (endometriumas) storėja, kad galėtų priimti apvaisintą kiaušinėlį. Kraujavimas nėštumo pradžioje, nepatikslintas, yra simptomas, kuris gali pasireikšti įvairiais nėštumo etapais, bet dažniausiai pasireiškia pirmaisiais trimestrais.

Kraujavimo nėštumo pradžioje priežastys gali būti įvairios:

  • Implantacinis kraujavimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, 3-4 nėštumo savaitę, kai kurioms moterims gali pasirodyti šiek tiek kraujo arba kraujingų išskyrų: apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje pažeidžiamos gleivinės kraujagyslės.
  • Persileidimas: Kraujavimas pirmąjį nėštumo trimestrą gali būti ir persileidimo požymis. Iš pradžių kraujavimas nėra intensyvus, tačiau po truputį stiprėja, kraujas tampa raudonos, rusvos arba rudos spalvos, kartu iš gimdos pasišalina kraujo krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
  • Negimdinis nėštumas (ektopinis nėštumas): Tai reta, tačiau rimta kraujavimo priežastis, kai kiaušinėlis implantuojasi ir pradeda augti už gimdos ribų, dažniausiai kiaušintakyje. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą ir gali netgi baigtis mirtimi. Ektopinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia tarp ketvirtos ir dvyliktos nėštumo savaitės. Kiti negimdinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti: pilvo skausmas apatinėje pilvo dalyje, tik vienoje pusėje, peties skausmas, sunkumas tuštinantis ar šlapinantis.
  • Hematoma (subchorioninė hematoma): Tai tarp gemalo dangalų atsiradusi kraujosruva. Dažnai ši patologija yra susijusi su kraujavimu iš makšties.
  • Trofoblastinė liga (molinė nėštumas): Tai reta nėštumo forma, kai kiaušinėlis yra apvaisinamas, bet vaisius nesivysto arba nesivysto normaliai.
  • Placentos pirmeiga: Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio.
  • Placentos atšoka (atsiskyrimas): Retai pasitaikantis sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą.
  • Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga (vasa previa): Reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra arti gimdymo kanalo.
  • Priešlaikinis gimdymas: Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis.
  • Gimdos kaklelio pokyčiai ar pažeidimai: Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių.
simptomai ir požymiai persileidimo

Persileidimo simptomai ir požymiai

Pagrindiniai persileidimo simptomai ir požymiai yra:

  • Kraujingos išskyros arba kraujavimas iš genitalijų.
  • Audinių gabalėliai pasišalinantys su krauju.
  • Kraujo krešuliai.
  • Skystos išskyros iš makšties.
  • Audinių pasišalinimas iš makšties.
  • Skausmas apatinėje pilvo dalyje.

Kai kuriais atvejais besilaukiančios moterys nepatiria nė vieno iš išvardytų simptomų - tiesiog nebepasireiškia jų įprasti nėštumo simptomai.

Persileidimo diagnozė ir gydymas

Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 savaites.

Kraujavimas nėštumo pradžioje diagnozuojamas naudojant kelis metodus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hCG (human chorionic gonadotropin) hormonų lygį, ultragarso tyrimus, kad patikrintų embriono būklę ir gimdos struktūrą.

Kraujavimo gydymo galimybės priklauso nuo priežasties. Jei kraujavimas yra lengvas ir nesusijęs su rimtomis problemomis, gydytojai gali rekomenduoti poilsį ir stebėjimą. Esant sunkiam kraujavimui ar persileidimo grėsmei, gali prireikti hospitalizacijos ir medicininio gydymo.

Esant nėštumui iki 12 savaičių, ir nežinant jo nutrūkimo priežasties, gydymas nenaudojamas, nes dažniausia priežastis yra chromosomų pokyčiai. Jei persileidimas progresuoja, pasišalina dalis vaisiaus audinių ar nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas.

Yra keletas būdų nutraukti nėštumą, jei jis nutrūksta:

  • Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
  • Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
  • Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų.
vaisiaus vystymasis ir persileidimas

Persileidimo prevencija

Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.

Norint išvengti pasikartojančio kraujavimo, rekomenduojama lovos režimas, ramybė bei vengti priežasčių, sukėlusių kraujavimą.

Ką daryti, jei ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pradėjau kraujuoti? | NHS

Emocinė būklė po persileidimo

Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą.

Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos.

Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ir/ar gedėti. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau.

Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek.

tags: #rdas #kraujavimas #persileidimas