Nepilnamečių nėštumas išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, nepaisant mažėjančių gimdymo rodiklių. Ši problema turi daugialypį poveikį tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Straipsnyje analizuojama paauglių nėštumo statistika, pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos paauglių gimdymo eigai, nėštumo komplikacijos ir pasekmės tiek paauglėms, tiek jų naujagimiams.

Paauglių nėštumo statistika Lietuvoje

Gimdymo paauglystėje raidos ir teritorinės diferenciacijos tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad 1994-2014 m. paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis mūsų šalyje sumažėjo tris kartus (nuo 41,2 iki 13,7 kūdikių, tenkančių 1 tūkst. 15-19 metų amžiaus moterų), bet jis vis dar 2-3 kartus didesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Taip pat akivaizdu, kad kaimo vietovėse paauglių mamų yra beveik dukart daugiau nei miestuose, o kai kuriose kaimiškose savivaldybėse - net 5 kartus daugiau nei Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. 2015 metais jaunoms motinoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1 tūkst. 15-17 metų amžiaus merginų, siekė 6,1, o 2019 metais - jau 3,9. Lietuvos oficialios statistikos duomenimis, paauglių iki 18 m. gimdymai sudaro apie 2 procentus visų Lietuvoje oficialių gimdymų, t. y. per metus apie 400 paauglių merginų tampa mamomis. Kasmet net 40 paauglių iki 15 metų Lietuvoje susilaukia kūdikių.

Nepilnamečių motinų kasmet mažėja - 2018 metais gimdė 173 merginos iki 18 metų amžiaus, o 2022 metais dukart mažiau - 88-ios. Nėštumų iki 15 metų pasitaiko vienetai - prieš penkerius metus laukėsi 4 paauglės ir kasmet šis skaičius svyruoja nuo 1 iki 4. Pagal Statistikos departamento duomenis, per pastaruosius dešimtmečius situacija yra kardinaliai pasikeitusi - 2000 metais nepilnametės susilaukė 687 pirmagimių, o tai yra 8 kartus daugiau nei praėjusiais metais.

Statistika: Paauglių nėštumų dinamika Lietuvoje

Metai	Gimdžiusių merginų iki 18 metų	Nėštumai iki 15 metų
2000	687 (pirmagimiai)	-
2018	173	4
2022	88	1-4 (svyruoja)

Pagal pirmagimių, kuriuos pagimdė motinos, jaunesnės nei 20 metų, skaičių Lietuva yra aukščiau ES vidurkio. Taip pat pastebima, kad didžiausias iššūkis ir pavojus kyla ne tik naujos, jaunos mamos sveikatai, bet ir socialinei gerovei.

Pagrindiniai nepilnamečių nėštumo veiksniai

Nepilnamečių nėštumui įtaką daro daugybė veiksnių:

• Ankstyvas lytinis aktyvumas.
• Nepakankamas išsilavinimas.
• Skurdas.
• Šeimos palaikymo stoka.
• Seksualinė prievarta.
• Vaikų santuokos.
• Ribotas kontracepcijos prieinamumas.

Šie veiksniai reikšmingai prisideda prie neplanuoto nėštumo paplitimo tarp paauglių. Įrodyta, kad nepilnamečių merginų nėštumų dažnis labai glaudžiai siejasi ne tik su kultūrinėmis ar religinėmis šalies tradicijomis, bet ir su ekonominiu bei socialiniu lygiu - gerėjant visuomenės ekonomikai, mažėja nepilnamečių nėštumų.

Kita dalis - merginos, kurioms nepakako žinių apie kontracepciją ir apie lytinių santykių pradžią ar tiesiog trūko meilės ir šilumos, tad ankstyvas lytinis gyvenimas tebuvo bandymas įveikti nesaugumo ir vienišumo jausmą namuose. Yra atvejų, kai merginos auga bendruomeniniuose globos namuose. Dažnai paauglės šeimoje patiria alkoholio vartojimą, smurtą, o tėvų įgūdžiai - menki. Dažniausiai pastoja tos mergaitės, kurios nepatiria nei tėvų meilės, nei palaikymo, supratimo. Tada jos ieško būdų, kur meilę atrasti kitur. Dažnai antra pusė, pats tėvas, taip pat būna iš pažeidžiamos šeimos, neturi pagrindo po kojomis.

Rizika ir komplikacijos, susijusios su paauglių nėštumu

Nėštumas iki 16 metų laikomas rizikingu ir motinai, ir naujagimiui. Paauglių mamų naujagimių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei suaugusių mamų naujagimių mirtingumas, net 2 kartus dažnesnės yra paauglių mamų mirtys. Paauglių mamų nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra viena iš pagrindinių paauglių merginų mirties priežasčių. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvas mergaičių nėštumas lemia du kartus didesnį nėščiųjų mirtingumo skaičių visame pasaulyje, lyginant su mamomis, kurios vaikų susilaukia vyresniame amžiuje, būdamos 20-30 metų amžiaus.

Nėščių paauglių sveikatos priežiūra dažnai yra nepakankama, o tai lemia padidėjusią nėštumo, gimdymo bei naujagimio komplikacijų riziką:

• Priešlaikinį gimdymą.
• Mažą naujagimio svorį.
• Anemiją.
• Padidėjusią kraujo netekimo tikimybę.
• Dažnesnes infekcijas.

Statistika rodo, kad paauglių nėštumai beveik 3 kartus dažniau baigiasi priešlaikiniu vaisiaus dangalų plyšimu, beveik 4 kartus dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas, beveik 2 kartus dažniau paauglių motinų naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio (mažesnis nei 2,5 kg esant nėštumui daugiau nei 37 savaitėms).

Gydytojos teigimu, kūdikiui taip pat kyla daug įvairių rizikų, nes dažnai tokie naujagimiai gimsta neišnešioti. Neretai paauglės rūko, geria, vartoja narkotikus, nes tikrai nežino, kad gali būti nėščios. Narkotikai sukelia mėnesinių išnykimą, todėl, kai dingsta mėnesinės, mergina galvoja, kad taip nutiko dėl narkotikų, ne dėl nėštumo. Be to, jos dažnai prastai maitinasi. Visa tai siejama su galimu vaisiaus apsigimimu, todėl paauglių naujagimiai dažniau būna apsigimę nei suaugusių motinų.

Paauglių nėštumo komplikacijos

• Padidėjęs arterinis kraujospūdis.
• Dažnesnės lytiškai plintančios ar šlapimo takų infekcijos.
• Dažnesnis priešlaikinis placentos atsidalinimas.
• Siauras dubuo (nes dar neišsivystęs).
• Gimdymo veiklos anomalijos.
• Neišnešioti naujagimiai.

Socialinės ir psichologinės pasekmės

Ankstyvi nėštumai dažnai lemia psichinės sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad paauglystėje naujagimio susilaukusios mamos:

• Beveik 7 kartus dažniau patiria pogimdyminio liūdesio epizodus.
• Beveik 5 kartus dažniau diagnozuojama pogimdyminė depresija.
• Dažniau renkasi socialinę atskirtį, arba tiesiog yra atstumiamos visuomenės ir patiria socialinę izoliaciją.
• 2 kartus rečiau baigia vidurinio ugdymo institucijas, todėl mažėja jų raštingumas: finansinis, socialinis, sveikatos ir panašiai.

Paauglės dažniau atiduoda naujagimį įvaikinti, nes lieka vienišos. Kyla problema, ką toliau daryti - ar įgyti išsilavinimą, ar eiti dirbti, taip pat, jei paauglė iš socialiai pažeidžiamos šeimos, nei jos, nei vaiko šeima gali neišlaikyti. Be to, jos pačios dar vaikai. Yra žinoma, kad paauglių vaikai turi didelę riziką ateityje sunkiau mokytis, bus linkę vartoti narkotikus, didelė tikimybė, kad ir patys taps paaugliais tėvais.

„Tokia paauglė turėtų jaustis labai vieniša, nes tai nėra dažna situacija. Todėl labai svarbu palaikymas - nepalikti tokios mergaitės vienos, tėvai turėtų nesmerkti, gerbti bet kokį jos sprendimą, draugai turėtų būti šalia dėl jos ir su ja“, - kalba psichologė Loreta Vaičaitytė-Cruz.

Lytinis švietimas ir prevencija

Prof. Žana Bumbulienė pabrėžia, kad lytinis švietimas yra būtinas. „Manau, kad lytinis ugdymas tikrai turi būti. Apskritai, nesuprantu dabar visuomenės susipriešinimo. Tame turi dalyvauti ir tėvai, ir profesionalai, kurie žino visgi šiek tiek daugiau nei tėvai. Nekalbame tik apie lytinius santykius, apie viską yra kalbama plačiau, ir apie gyvybės prasidėjimą, ir vaisingumą, ir problemas, bandant pastoti. Tai yra labai platu, todėl nebūtinai tėvai viską žino. Antra, kaip tėvai gali žinoti, kokiame amžiuje ką reikia pasakyti? Taip, kaip suvokia, taip ir pasakys“, - kalbėjo profesorė.

Pašnekovė pabrėžia, kad lytiškumo ugdymas nėra laužtas iš piršto - visos gairės yra patvirtintos Europoje, kokiame amžiuje apie ką reikia kalbėti. „Kai kuri informacija yra per anksti, nebūtinai jos reikia, bet svarbu, kad ji nebūtų pateikta ir per vėlai. Pykstama, kad apie lytinius santykius pradedama kalbėti, kai dar jų nėra. Bet mes juk ir turime užsiimti prevencija, kalbėti, kai dar nieko neįvyko, kad paaugliai žinotų, kaip apsisaugoti nuo nėštumo.“

Prevencijos strategijos turėtų apimti išsamų lytinį švietimą, prieinamas reprodukcinės sveikatos paslaugas bei tėvų ir specialistų įtraukimą į informuotumo didinimą. Šiuo metu atnaujinamos mokomųjų dalykų ugdymo programos, tarp jų - ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa. Ministerijos teigimu, atnaujinant programą svarstomi įvairūs scenarijai ir galimybės, kaip bus iš tikrųjų, o prie galutinio sprendimo dar nėra prieita. Prie atnaujinamos programos dirbama telkiant sustiprintą dėmesį į jauno žmogaus savimonės ugdymą, taip pat į pagarbių tarpusavio santykių, jautrumo ugdymą, sugebėjimą priimti įvairovę.

Pasaulinė gimstamumo tendencija ir jos įtaka Lietuvai

Mažėjantis gimstamumas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema. Pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Nors kone visose Europos valstybėse gimstamumas dramatiškai mažėjo pastaraisiais metais, statistika leidžia matyti, jog Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių.

Demografai ir ekonomistai teigia, kad Europos pastangos skatinti mažėjantį gimstamumą yra nesėkmingos. Jie ragina iš naujo apsvarstyti šią problemą, taip pat pakeisti požiūrį ir pripažinti bei priimti ekonomines senėjančios visuomenės realijas. Europos gimstamumo rodiklis įstrigęs ties 1,5 gyvo gimstančio kūdikio vienai moteriai riba. Tai yra gerokai mažiau nei 2,1, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti.

Lietuvos ekonomiką pastaraisiais dešimtmečiais veikė ne tik mažėjančio gimstamumo, ilgėjančio gyvenimo, bet ir emigracijos bangų demografiniai poveikiai. Po 2009 m. Didžiosios recesijos iš Lietuvos išvyko daug darbingo amžiaus gyventojų, kurių dalis kūrė šeimas ir susilaukė vaikų nebe Lietuvoje. Viešieji finansai ir socialinė bei pensijų ekonomika remiasi lėšų šalies ūkyje perskirstymu, tad jos stabilumas priklauso nuo to, ar dirbančių ir mokesčius mokančių bei išlaikomų gyventojų skaičiaus santykis reikšmingai nesikeičia. Vis dėlto, minėtos ne tik Lietuvai būdingos visuomenės senėjimo, gimstamumo mažėjimo ir gyvenimo trukmės ilgėjimo tendencijos programuoja visai kitokią ateitį.

Visgi, anot sociologės Aušros Maslauskaitės, ilgalaikėje perspektyvoje visos šalys juda nuo aukštų gimstamumo rodiklių link žemesnių. Lietuva priklauso šalims, kur gimstamumas yra labai žemas arba žemiausias. Toks mažėjantis gimstamumas išties yra problema, nes mažos gimusiųjų kohortos reiškia mažiau ateinančių į mokyklas, mažiau dirbančių, mažiau mokančių mokesčius, mažiau prisidedančių prie bendro pyrago, kurį reikia perskirstyti. Svarbu ir tai, kad pasekmės yra ilgalaikės - išsibalansuoja gyventojų amžiaus struktūra, atsiranda daug struktūrinių iššūkių.

tags: #salis #kurioje #didziausias #nepilnameciu #nestumas

• Vaikų saugumas su pavadėliais
• Abortų teisės Lietuvoje
• informacija apie nėštumo nutraukimą
• Vyrų vaisingumo gydymas
• Iššūkiai auginant vaiką