Socialinis darbas yra nuolat besivystanti sistema, orientuota į bendruomenės ir atskirų asmenų gerovę.

Lietuvoje socialinis darbas taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų.

Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFSW) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą.

Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.

Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.

Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.

Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua.

Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose.

Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.

Vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę.

Socialinio darbuotojo vaidmuo vaikų globos namuose apima įvairias funkcijas, kurios skirtos užtikrinti vaikų saugumą, vystymąsi ir gerovę.

Socialinio darbuotojo vaidmuo globos procese

Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999).

2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos.

Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos.

Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai.

Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.

Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams.

Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui.

Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą.

Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šis pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013).

Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas.

Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais.

Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama.

Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai.

Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.

Socialinio darbuotojo vaidmuo šeimoje

Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko aplinka, kurioje formuojasi jo vertybės, emocinis saugumas, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į pasaulį.

Būtent šeimoje vaikas pirmą kartą patiria rūpestį, meilę, pagarbą, mokosi bendrauti, spręsti problemas, pasitikėti savimi ir kitais.

Kai vaikas auga saugioje, stabilioje ir palaikančioje aplinkoje, sudaromos tvirtos prielaidos jo visapusiškam vystymuisi.

Šeimų patiriami sunkumai dažnai yra kompleksiški: skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje, psichikos sveikatos problemos, tėvystės įgūdžių stoka, tarpusavio konfliktai, vaikų nepriežiūra, visi šie sunkumai gali kelti grėsmę vaikų gerovei ir šeimos funkcionavimui.

Tokiose šeimose vaikai neretai patiria nesaugumą, emocinį apleistumą, trūksta stabilumo, nuoseklios priežiūros ir pozityvaus pavyzdžio.

Visa tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, mokymosi pasiekimams, emocinei būklei ir ateities galimybėms.

Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, konsultuodamas juos individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą.

Taip pat socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės bei socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos ryšį su socialine aplinka, padeda įsitraukti į bendruomenę.

Socialinis darbuotojas tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos ir vaiko gyvenimo kokybę.

Dirbant su šeimomis socialinis darbuotojas laikosi konfidencialumo, vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais bei empatija.

Socialiniame darbe ypatingai svarbus darbuotojo ir kliento santykis, kuris pradeda formuotis jau nuo pirmojo kontakto.

Pasitikėjimu grįstas ryšys yra būtina sąlyga sėkmingam pagalbos procesui, tačiau praktikoje jis ne visada lengvai užmezgamas.

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai, yra šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situacijos ir motyvacijos stoka.

Sunkumus patiriančios šeimos neretai neigia turinčios problemų, mano, kad apie jas kalbėti yra nepriimtina, vengia atvirumo.

Dalis šeimų yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo, net jei jis yra žalingas vaikams, ir nemato prasmės jį keisti.

Socialinis darbuotojas neretai susiduria su nepasitikėjimu, pasipriešinimu, neigiamu požiūriu į teikiamą pagalbą ir į specialisto pastangas keisti ilgus metus ar net kelias kartas formuotą gyvenimo būdą.

Šeimos kartais baiminasi institucijų, bijo galimų pasekmių, todėl vengia bendradarbiauti.

Tai tampa rimta kliūtimi siekiant ilgalaikių ir tvarių pokyčių.

Nepaisant šių iššūkių, socialinio darbuotojo veikla išlieka itin reikšminga.

Specialistas ne tik padeda spręsti problemas, bet ir stiprina šeimos vidinius resursus, ugdo atsakomybę, skatina savarankiškumą, padeda atrasti stipriąsias puses.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant socialinę pagalbą šeimoms yra itin svarbus, tačiau kartu ir labai sudėtingas.

Vaikų dienos centrai ir socialinio darbuotojo vaidmuo juose

Sprendžiant vaikų socialines problemas svarbų vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai.

Tai viena iš alternatyvų formuoti bei lavinti vaikų socialinius įgūdžius.

Šiuose dienos centruose vaikai įsisavina reikiamus socialinius įgūdžius, tokius kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savo jėgomis bei tinkamai pasirenkamas konfliktinių situacijų sprendimo būdas (Kavaliauskienė 2014).

Šiuos socialinius įgūdžius vaikams padeda įsisavinti socialinis darbuotojas.

Vaikų dienos centro veiklos:

• Vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimas (socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo užsiėmimai, rankdarbių būrelis, muzikos būrelis, dailės būrelis, fizinio lavinimo užsiėmimai, kompiuterinių technologijų pradmenų mokymo užsiėmimai).
• Renginių organizavimas: gimtadienių, kalendorinių švenčių, diskusijų popiečių, išvykų, ekskursijų.

Dienos centrą lanko 7-18 metų amžiaus vaikai.

Vaikams organizuojami inovatyvūs, sportiniai bei meninės išraiškos užsiėmimai.

Skatinama vaikų saviraiška bei savivertės augimas.

Šiaulių miesto šeimos centro Vaikų dienos centras įsikūręs viename iš šeimos centrui priklausančių kotedžų K. Korsako g. 61, Šiauliai.

Turime puikias sąlygas, kurių dėka galime vaikams suteikti saugią bei ramią aplinką atlikti namų darbus, bei praleisti smagiai laiką.

Centras suteikia vaikams galimybę ugdytis ir tobulėti inovatyvioje ir saugioje aplinkoje.

Vaikų dienos centro veiklos pavyzdžiai:

• Lankėmės Šiaulių moterų “Lions” klubo dovanotame vaikiškame spektaklyje “Nepaprasta triušio Edvardo kelionė”.
• Šiandien mūsų dienos centras leidosi į kelionę po Šiaulių dramos teatro užkulisius - ten, kur gimsta emocijos, vaidmenys ir scenos magija.
• Šiandien su vaikais lankėmės “Aromama” parduotuvėje ir sužinojome apie produktus, taip pat susipažinome su eteriniais aliejais, nuostabiais jų aromatais ir poveikiu.
• Su dienos centro vaikais lankėmės nuostabiame Pakruojo dvare, kuris garsėja ne tik savo istorija, bet ir įdomiomis edukacijomis bei šventinėmis veiklomis.

Socialinio darbuotojo funkcijos Kretingos socialinių paslaugų centre

Kretingos socialinių paslaugų centro (SPC) socialinis darbuotojas yra specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Pareigybės paskirtis - planuoti ir organizuoti socialines paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams ir jų šeimoms Dienos centro padalinyje.

Socialinis darbuotojas tiesiogiai pavaldus SPC Dienos centro padalinio (toliau - DCP) vedėjui socialiniams reikalams.

Reikalavimai socialiniam darbuotojui

• Turėti aukštąjį socialinio darbo ar šiai studijų krypčiai prilyginamą išsilavinimą, turėti šios srities kompetencijų.
• Turėti konfliktų valdymo, efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo žinių bei jas taikyti praktiškai.
• Gebėti planuoti ir organizuoti užimtumą socialinės rizikos vaikui, pagal poreikį spręsti ugdymo, saviraiškos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio problemas.
• Pildyti priskirtą dokumentaciją, kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas, teikti pasiūlymus.
• Būti susipažinusiam ir savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, Socialinių paslaugų katalogu, Socialinių darbuotojų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.
• Privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
• Turėti kompiuterinio raštingumo įgūdžius vartotojo lygiu.
• Gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, žinoti raštvedybos pagrindus.
• Žinoti etikos standartus, reikalavimus profesiniam tobulėjimui ir juos taikyti praktikoje.
• Kelti kvalifikaciją pagal funkcijoms vykdyti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Socialinio darbuotojo funkcijos

• Teikia vaikui bei jo šeimai bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas padalinyje: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, maitinimo organizavimo, transporto organizavimo, sociokultūrines, asmeninės higienos ir priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, kitas paslaugas, reikalingas vaikui pagal jo savarankiškumo lygį.
• Vykdo kitas funkcijas, susijusias su paslaugų teikimu vaikui padalinyje: užtikrina, kad paslaugas gaunantis vaikas laikytųsi SPC ir padalinio vidaus tvarkos taisyklių bei padalinyje nustatytos dienotvarkės, gina vaiko teises ir teisėtus jo interesus padalinyje, esant būtinybei, siekiant išspręsti asmens problemas, organizuoja susitikimus su paslaugų gavėjo artimaisiais, lankosi vaiko namuose, ugdymo institucijose, teikia informaciją apie pastebėtus smurto prieš vaiką atvejus padalinio vedėjui, SPC administracijai.
• Prižiūri bei kontroliuoja įvairių priemonių, reikalingų veiklos organizavimui, kiekius ir apie tai informuoja Dienos centro padalinio vedėją socialiniams reikalams.
• Pildo jam priskirtą dokumentaciją (VDC lankančių vaikų registracijos žurnalą ir individualius pagalbos vaikui planus).
• Vykdo kitas funkcijas: palaiko švarą ir tvarką padalinio patalpose, užtikrina, kad padalinio patalpose užsiėmimų metu nesilankytų pašaliniai asmenys, stebi vaikų sveikatos būklę, savijautą bei emocinę būseną padalinyje ir apie tai informuoja padalinio vedėją, asmens artimuosius bei, sveikatos sutrikimo atvejais, - SPC slaugytoją.
• Esant būtinybei, suteikia paslaugų gavėjui pirmą medicininę pagalbą ir (ar) organizuoja tolimesnę asmens sveikatos priežiūrą.
• Rengia ir analizuoja informaciją apie padalinyje paslaugas gaunantį vaiką, siekiant nustatyti socialinės pagalbos efektyvumą, teikia DCP vedėjui, organizuojančiam padalinio veiklą, išvadas bei pasiūlymus.
• Pagal poreikį bendradarbiauja su kitais SPC padalinių specialistais, Valstybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi, įvairiomis ugdymo institucijomis, sveikatos priežiūros centrais, valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomene.
• Pagal savo kompetenciją dalyvauja DCP ir SPC programų, projektų rengime ir vykdyme, siekiant socialinių paslaugų kokybės gerinimo, veiklos plėtros, sprendžia iškilusias problemas kompetencijos ribose, siekiant efektyviai organizuoti veiklą ir apie tai informuoja DCP vedėją socialiniams reikalams.
• Pagal teisės aktų nustatytą tvarką tobulina profesinę kvalifikaciją, vertina savo pagalbos efektyvumą konkrečiam asmeniui ir siūlo darbo gerinimo priemones.
• Vykdo kitus DCP vedėjo nurodymus bei atlieka kitą teisėtą veiklą darbo klausimais.
• Vykdo kitus SPC direktoriaus vienkartinio pobūdžio pavedimus, siekdamas SPC uždavinių įgyvendinimo.

Socialinio darbuotojo etika ir vertybės

Socialinio darbuotojo veikla vaikų globos namuose grindžiama tam tikromis etikos normomis ir vertybėmis.

Svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų empatiškas, geranoriškas, mandagus ir gebėtų užmegzti pasitikėjimo santykius su vaikais.

Kiekvienas socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais, kurių pagrindą sudaro besąlygiška pagarba žmogui, sąžiningumas, mandagumas, tolerancija, empatija, atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas.

Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes.

Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas, savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias.

Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir tokį elgesį lemiančius aplinkos veiksnius.

Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas, įtraukiamas į savo problemų sprendimą.

Įgalinti paslaugų gavėją, tai reiškia skatinti jo savarankiškumą, norą keistis, didinti jo pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas.

Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuojama išsikelti asmeninius tikslus, kad ir nedidelius, bet reikšmingus ir jų siekti.

Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas.

Socialinio darbuotojo iššūkiai

Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais:

• Laiko trūkumas.
• Per didelis darbo krūvis.
• Informacijos stoka apie tobulinimo galimybes.
• Profesinio perdegimo sindromo prevencijos trūkumas.
• Finansinės problemos (mokymai, supervizijos yra mokami).
• Emocinis perdegimas, kurį gali sąlygoti nuolatinis darbas su sudėtingomis situacijomis, klientų motyvacijos stoka, problemos dėl priklausomybių, didelis dokumentacijos kiekis (planai, ataskaitos, vertinimai), nuolat besikeičiantys teisės aktai, komandinio darbo, bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis iššūkiai.
• Darbas su informacinėmis technologijomis, kuris reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės.

Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai

Pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo.

Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.

Vykstant pertvarkai socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pareigos pasipildė naujomis funkcijomis:

• Pirkti maisto produktų, užtikrinti ir organizuoti maisto gamybą.
• Prižiūrėti drabužius ir patalynę.
• Vesti užimtumo veiklą.
• Pasirūpinti namų ūkiu.
• Patiems vykti atnaujinti vaiko dokumentus.
• Užtikrinti nuotolinį ugdymą.
• Atsakomybė už vaiko sveikatos būklę.
• Pasirūpinimas, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai.
• Atsakomybė vykstant viešuoju transportu su vaikais.
• Bendradarbiavimas su medicinos įstaigų darbuotojais.
• Bendradarbiavimas su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais.
• Bendradarbiavimas su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo.
• Prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją.
• Pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis.

Globos koordinatoriaus paslaugos

2018 m. sausio 19 d. patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“ numato socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus, paslaugas.

Socialiniai darbuotojai kuria ryšį su vaikais ir paaugliais nuo pat pirmųjų kontaktų, užtikrindami asmeninį dėmesį, individualumo principų laikymąsi, atvirumą ir konfidencialumo užtikrinimą.

Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratinei gerovei.

Anot Harber ir Oakley (2012).

tags: #socialiniai #darbuotojai #vaiku #globos #centruose

• Kaip apsaugoti vaikus internete
• Darželių pedagogų atlyginimai
• Kaip suprasti ikimokyklinuko emocijas
• Daugiau apie batus berniukams
• Motinystės globėjos Egipte