Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei pačiam vaikui. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir kt., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos.

Adaptacija - tai žmogaus prisitaikymas prie kintančių ar naujų socialinių, ekonominių, gamtinių gyvenimo sąlygų. Vaiko adaptacija kur kas sudėtingesnė nei suaugusio žmogaus, nes tai pirmoji jo atsiskyrimo nuo šeimos patirtis. Vaikas išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.

Pirmieji žingsniai į darželį dažnai būna kupini jaudulio - tiek vaiko, tiek tėvų širdyse. Tai vienas pirmųjų kartų, kai mažylis palieka saugią namų aplinką ir patenka į naują pasaulį, pilną nepažįstamų žmonių, garsų ir taisyklių. Pirmosiomis savaitėmis tėvai dažnai išgyvena įvairias emocijas - nuo džiaugsmo, kad jų vaikas auga, iki nerimo, ar naujoje aplinkoje jam bus gera. Visiškai normalu, kad vaiko adaptacija darželyje kelia iššūkių: mažylis gali tapti liūdnesnis, jautresnis ar labiau užsisklendęs savyje.

Tipinė adaptacija darželyje gali trukti nuo 1-2 savaičių iki 2-6 mėnesių, būna lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Sunkumo laipsnis priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas pradeda lankyti lopšelį, nuo jo sveikatos ir fizinio bei psichinio išsivystymo, auklėjimo šeimoje, net nuo nėštumo ir gimdymo eigos. Sunki adaptacija gali trukti nuo 2 iki 6 mėnesių. Tuo laikotarpiu sulėtėja vaiko ūgis ir svoris, atsilieka psichinis vystymasis.

Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Daugelis vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių. Permąstykite savo požiūrį. Apie darželį vaikui kalbėkite pozityviai. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu. Galite akcentuoti tas veiklas, kurias vaikas mėgsta.

Kad vaiko adaptacijos darželyje procesas būtų sklandesnis, labai svarbu ne tik tėvų, bet ir pedagogų pasirengimas šiam reikšmingam procesui. Mokymasis būti be tėvų yra svarbus emocinės brandos žingsnis. Adaptacija darželyje - tai procesas, kupinas švelnumo ir kantrybės.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?

Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams svarbu tinkamai pasiruošti ir palaikyti vaiką. Keletas svarbių aspektų:

1. Miego režimas

Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku. 1 metų ir 6 mėnesių vaikai per parą turi miegoti 14 val., 2 metų - 13 val., o 3 metų - 12 val. Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni, o vakare tarsi atsiranda antras kvėpavimas ir jie negali nurimti, būna energingi ir veiklūs. Tai gali jus suklaidinti, todėl pamanysite, kad vaikas nenori miego. Bet taip gali nutikti dėl miego trūkumo. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu galite atvesti vaiką ryte vėliau, nepiktnaudžiaukite tuo. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.

2. Vaiko emocinis nuteikimas

Vaikui turite pasakoti apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.

3. Atsisveikinimas turi būti greitas

Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Nesakykite to, ko tikrai nepadarysite. Karantino laikotarpio sąlygos jautriems tėveliams, kurie savo vaikus myli „per stipriai“, kelia siaubą, nes reikės vaiką „atplėšti“. Ilgi pašnekesiai nepadeda lengvai išsiskirti. Vaikai adaptacinius sunkumus gali įveikti ir įveiks patys. Ko jiems reikia iš tėvų? Tai pasitikėjimo, kad jie tai gali padaryti patys. Jeigu negalite palikti vaikų, leiskite į darželį vėliau, kai jūs ir jūsų vaikas bus tam pasiruošęs. Jeigu pasakėte, kad aš padėsiu tau nusirengti, pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu prie lango man pamosi, taip ir turite daryti. Svarbu greitai išeiti. Taip jūs pradeda formuoti atsisveikinimo ritualą. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais. Vaikų adaptaciją apsunkina tai, kad tėveliai niekaip negali išeiti ir keletą kartų kartoja tuos pačius ritualus, ilgai kalbasi prieš vaikui įeinant į grupę. Noras padėti vaikui adaptuotis ar nepasitikėjimas pedagogais skatina tėvelius ilgai stovėti prie durų ir stebėti vaiką. Tai trukdo vaikui domėtis nauja aplinka, nes matydamas artimą žmogų jis vis dar palaiko santykius su juo ir negali pažinti bei tyrinėti naujos aplinkos. Neapsunkinkite vaiko padėties.

4. Laikykitės ritualų ir susitarimų

Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Kalbėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Jei pasakėte, kad tu pavalgysi, pažaisi, išeisi į lauką, pamiegosi ir kai atsikelsi, aš jau būsiu atėjęs, tai ir turite ateiti tada, kada pasakėte. Jeigu nesilaikysite žodžio, o vaikas lauks ir pergyvens, jausis nesaugus. Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku. Dažnai užduodamas klausimas, kas turi atvesti vaiką - mama ar tėtis. Juokauju sakydama, kad tas, kurio nervai šaltesni. Statistiškai tėčiams geriau sekasi rytiniai ritualai su vaikais, bet būna ir išimčių, mamoms ir vaikams išsiskirti daug sunkiau. Spręskite patys, geriau, kad pradžioje tas pats žmogus atvestų ir pasiimtų, bet atsižvelkite į savo šeimos situaciją. Jeigu vaikas yra visapusiškai paruoštas, jo adaptacija praeina sklandžiai. Patys spręskite, kiek laiko turi trukti atsisveikinimas, bet manau, kad ne daugiau kaip 5 min. Karantino laikotarpiu jau pirmąją dieną turite suteikti auklėtojai informacijos apie vaiką, kaip jūs jį nuraminate, jei būna užvaldytas stiprių emocijų, kad tos emocijos gali pasireikšti ir kitus svarbius dalykus, kuriuos turi žinoti pedagogės.

5. Pasitikėkite savo vaikais

Tai vienintelis dalykas, kurio iš jūsų reikia vaikams. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Ar dažnai girdžiu iš tėvelių: „Atsiprašau, tai tėvo darbas, turi čia likti.“ Taip tarsi perteikiame emociją, kad darželis - nemaloni vieta. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus. Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.

6. Emocinis palaikymas

Išlaikykite vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi. Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite.

7. Būkite atviri ir sakykite vaikui tiesą

Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Jeigu pasakėte, kad ateisite po miegelio ar vakarienės, tada ir ateikite, nes vaikas lauks. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Geriau nežadėkite, jeigu nesate tikri, kad tada ateisite. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas. Jeigu išeinate neatsisveikinę, leidžiate vaikui suprasti, kad tėvai gali netikėtai dingti. Vaikas gali jų ieškoti ir jausti dar didesnę baimę. Tai trukdo adaptuotis. Netinkami ir tokie pasakymai: „Tu truputį pabūk, o mama kai ką pasiims iš mašinos.“ Taip leidžiame vaikui patirti dar didesnį liūdesį ir baimę, pasijusti apgautam, kas kelia dar didesnę darželio baimę.

8. Savarankiškas vaiko įėjimas į grupę

Yra didelis skirtumas, ar jūs išjungiate televizorių po vaikiško filmuko, ar pats vaikas tai padaro. Lygiai tas pats ir ateinant į grupę. Jeigu vaikas pats įeina į grupę, yra daug paprasčiau. Vadinasi, vaikui iš anksto turite pasakyti, kad jis pats įeis į grupę, o ne jūs jį paimsite iš mašinos ir įnešite į grupę. Tada gali būti sunku vaikui atsiskirti nuo jūsų. Jei nešate vaiką ant rankų, o paskui reikia jį plėšti iš rankų, tai nėra tinkamas jo paruošimas lankyti darželį. Ir kodėl auklėtojos turi tai daryti? Vaikas - žmogus, turintis mažesnę gyvenimo patirtį. Ar paklausėme jo, kokiu tempu jis nori eiti į darželį?

Jeigu susidursite su sunkumais, kurie jums asmeniškai bus neįveikiami, nebijokite pasikonsultuoti su pedagogais, o jeigu pedagogų ir jūsų resursų nepakaks, drąsiai kreipkitės pagalbos ir nelaukite, kol šios problemos išsispręs savaime.

Adaptacijos pradžioje, su vaiku apie darželį stekitės kalbėti tik apie pozityvius dalykus, akcentuoti darželio privalumus (draugai, žaislai ir pan.). Dėl individualių adaptacijos sunkumų kreipkitės į grupės auklėtojas.

Adaptacijos etapai

Vaikų adaptacijos stadijos darželyje dažnai apibūdinamos taip:

1. Euforija: Vaikas iš pradžių susižavi, susidomi darželiu, džiaugiasi buvimu jame. Tai trunka kelias dienas, tačiau po to mažylis geriau susipažįsta su darželiu ir į jį eiti nebenori.
2. Protestas ir bandymai susigrąžinti įprastą aplinką: Vaikas visiškai nenori pasilikti darželyje, išsiskyrimas būna sunkus.
3. Mokymasis prisitaikyti prie naujos aplinkos.
4. Susitaikymas.
5. Adaptacijos pabaiga.

Tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas

Adaptacijos procese labai svarbus vaidmuo tenka auklėtojai, nes, kaip išskiria žymus vaikų psichoanalitikas D. W. Winnicott, darželis turėtų būti papildantis ir tam tikromis kryptimis išplečiantis gerų namų funkcijas. Taigi svarbu išsiaiškinti, ar auklėtoja sukuria tinkamas sąlygas vaiko adaptacijai, ar skiria dėmesio vaiko jausmams, ar padeda spręsti vaikų konfliktus, nes jei to nėra, tai auklėtojos elgesys, netinkami auklėjimo metodai gali būti sunkios adaptacijos priežasties. Tėvams svarbu žinoti, kad adaptacijos laikotarpis kiekvienam vaikui trunka nevienodai. Vieni, kaip teigia psichologai, apsipranta per kelias dienas (lengva adaptacija), kitiems vaikams reikia mėnesio, dviejų (sunki adaptacija) ar net pusės metų (labai sunki adaptacija).

Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti. Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų.

Jei adaptacija labai sunki, pakvieskite auklėtoją į svečius. Ši priemonė rekomenduojama, jei vaikas labai sunkiai pripranta ar grupėje jaučiasi itin nesaugiai. Sulaukęs svečių, vaikas gaus žinutę, kad auklėtojos yra šeimos draugės, tad jomis galima pasitikėti. Po vizito namo vaikui taps lengviau priimti auklėtoją darželyje, padidės jo saugumas, mintyse namai ir darželis susisies.

Būkite kantrūs laukdami rezultatų. Žinoma, pirmomis savaitėmis graudus atsisveikinimas drasko širdį, tačiau ir vėliau kurį laiką vaikas gali nenorėti eiti į darželį. Svarbu suprasti, kad vaikas pirma turi saugiai jaustis naujoje aplinkoje, tik tada atsiranda noras mokytis, ugdytis. Pirma turi būti patenkinti baziniai poreikiai (fiziniai, saugumo), tik po to galima kalbėti apie aukštesnius: draugystės, meilės, savivertės, atradimų, kūrybos ir kt. Tad reikėtų leisti jam poreikius tenkinti palaipsniui. Pradžioje vaikas stebi ir išgyvena vidinius potyrius, vėliau pradeda dalyvauti veiklose, megzti santykius ir žaisti. Tik po pusmečio nurimsta nerimas ir gimsta motyvacija eiti į darželį.

tags: #sunki #vaiko #adaptacija #darzelyje

• Apie aktyvias mokyklas
• Antrojo vaiko auginimo patirtis
• Dekoracijos krikštynoms
• Vertinimo rezultatai: vaikų globos namų veiklos programos
• Vaikystės svajonės ir suaugusiųjų realybė: psichologinis žvilgsnis