Sveikimas po Cezario pjūvio: išsamus vadovas

Sveikimas po Cezario pjūvio: išsamus vadovas

Nors Lietuvoje pavyko pristabdyti cezario pjūvių epidemiją, statistiškai per pjūvį pagimdo kas ketvirta moteris. Informacijos, kokia savijauta po operacijos tipiška, o kokia - jau nebe, trūksta. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie tai, ko tikėtis ir kaip palengvinti sveikimo procesą po Cezario pjūvio (CP) operacijos.

Kas yra Cezario pjūvis?

Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.

Tai gimdymo būdas, kai vaisius išimamas ne pro natūralius gimdymo takus, o atvėrus moters pilvo sieną ir gimdą. Operacija gali būti:

  • Planinė: Suplanuojama iš anksto nėštumo metu dėl tam tikrų medicininių ar kitų priežasčių.
  • Skubi: Atliekama neplanuotai gimdymo metu, kai kyla pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai.

Žindymo pozos po cezario pjūvio

Pasiruošimas operacijai

Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę.

Dažniausiai esant planinei cezario pjūvio operacijai taikoma regioninė (kitaip - spinalinė) nejautra, kai moteris išlieka sąmoninga, gali matyti savo naujagimį, bendrauti su medikais, tačiau skausmo nejaučia žemiau vietos, kur nejautra suleista (taip pat gali būti taikoma ir epidūrinė ar bendroji anestezija, kurios metu moteris užmigdoma).

Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Todėl dėl šių ir kitų priežasčių, kiek įmanoma, vengiama vertikalaus pjūvio.

Kada atliekamas planinis cezario pjūvis?

Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:

  • Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
  • Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
  • Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
  • Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
  • Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
  • Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
  • Tam tikros sunkios motinos ligos.
  • Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
  • Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).

Kada prireikia skubaus cezario pjūvio?

Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:

  • Gresiantis gimdos plyšimas.
  • Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
  • Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
  • Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
  • Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
  • Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
  • Virkštelės iškritimas.

Nuskausminimas operacijos metu

Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:

  • Regioninė nejautra (spinalinė arba epidūrinė): Tai dažniausias pasirinkimas planinėms ir daugumai skubių operacijų. Anestetikai suleidžiami į apatinę nugaros dalį, šalia stuburo smegenų. Dėl to apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga, gali iš karto pamatyti ir išgirsti savo naujagimį. Šio tipo nejautra gali laikinai sumažinti kraujospūdį, todėl jis nuolat stebimas. Operacijos metu į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.
  • Bendroji nejautra (narkozė): Taikoma rečiau, dažniausiai labai skubiais atvejais arba kai regioninė nejautra negalima. Sukeliama dirbtinė miego būsena - moteris operacijos metu miega. Po operacijos nutraukus vaistų tiekimą, moteris pabunda.

Kaip vyksta operacija?

Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais.

Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos.

Kojų tinimas po gimdymo

Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje.

Pirmosios paros po operacijos

Po operacijos moteris parvežama į intensyvios priežiūros palatą, kur stebima būklė nuo 6 val. iki paros, ar ilgiau. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą.

Jei viskas gerai tiek mamai, tiek naujagimiui, jis bus atvežtas į palatą, ir mama galės būti kartu su juo, glausti, žindyti. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu. Neretai naujagimis yra uždedamas pvz., ant nuogos tėčio krūtinės.

Žindymas po Cezario pjūvio

Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Svarbiausia - kad operacija nėra nuosprendis žindymui ir tai daryti tikrai yra galima (nebent naujagimio būklė to neleidžia ir jis yra kurį laiką atskirtas), nes krūtyse procesai vyksta ir priešpienis gaminasi jau nėštumo metu, o ir pirminį postūmį „pieno fabrikėliui“ suteikia ne pats gimdymo natūraliais takais faktas, o placentos atsidalijimas, kas įvyksta tiek natūralaus gimdymo, tiek cezario pjūvio operacijos atveju.

Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jei mama operacinėje labai dreba, ar jos būklė neleidžia glausti naujagimio, tą gali padaryti partneris, kuriam iš anksto pasiruošus personalas ant nuogos krūtinės paguldo naujagimį.

Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Kaip tai daryti taisyklingai ir efektyviai parodo akušerė, kuri surinktus priešpienio lašus nuneš naujagimiui, kol tai galės padaryti pati mama, lankydama savo mažylį.

Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Krūtys prasidedant laktacijai ir priešpieniui pamažu keičiantis į pieną gali prisipildyti ir patinti kiek stipriau, dėl papildomai leidžiamų skysčių, todėl reikia stebėti, kad nesusidarytų sąstoviai ir nepradėtų vystytis mastitas.

Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Todėl daugeliui moterų patogiausia poza žindyti po cezario pjūvio operacijos yra gulint ant šono.

Tinkama poza tuštinantis po operacijos

Kada atsikeliami iš lovos?

Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu.

Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.

  1. Pasveriama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu. Blauzdos turi būti ties lovos kraštu.
  2. Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save.
  3. Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos.

Pilvas išlieka neįtemptas, kojos leidžiasi ir paliečia žemę. Atsisėdus ramiai pakvėpuojama, ir tik tuomet atsistojama.

Skausmas po operacijos

Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjame pooperaciniame laikotarpyje. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.

Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos. Taip pat prisilaikyti pjūvio vietą patogu kosint ar čiaudint.

Gerti po spinalinės ar epidūrinės nejautros galima pajutus troškulį (kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama, kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos - dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Pirmasis maistas turi būti itin lengvas - pudingas, sultinys, jogurtas, košė.

Šlapimo pūslės kateteris ir šlapinimasis

Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją, būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Prisipildžiusi pūslė trukdo efektyviai trauktis gimdai.

Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug - prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Būtina pranešti personalui, jei šlapinantis jaučiamas stiprus skausmas - tai gali būti šlapimo takų infekcijos požymis.

Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).

Lochijos

Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Lochijos - ne tik kraujas, bet ir audinių likučiai, dangalai, gimdos gleivinė.

Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios. Į jas galima įsiklijuoti bet kokio dydžio pogimdyminį įklotą.

Svarbu stebėti, ar:

  • Nėra kraujo krešulių didesnių nei citrina
  • Kraujavimas nepermerkia pogimdyminio įkloto greičiau nei per valandą
  • Kraujavimas staiga neišnyksta pirmosiomis paromis
  • Lochijos neįgauna aštraus nemalonaus kvapo
  • Nejuntamas nuolatinis stiprus pilvo skausmas, maudimas
  • Nepakyla temperatūra (matuojant kirkšnyje)
  • Neatsiranda šaltkrėtis
  • Neatsiranda skausmas krūtinės plote ir dusulys
  • Neatsiranda silpnumas, galvos svaigimas

Atsiradus bent kuriam nors iš šių požymių reikia nedelsiant pranešti personalui/kreiptis į gydymo įstaigą.

Galvos ir kaklo skausmas

Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizontalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo. Skylutė membranoje pranyksta per kelias savaites be gydymo.

Kartais dėl galvos skausmų būna kalta ne tik anestezija - tai didelis stresas, arterinio kraujo spaudimo pokyčiai (kartais - preeklampsija po gimdymo), anemija, pečių juostos ir kaklo raumenų įtampa, nuovargis, hormonų pokyčiai.

Kojų tinimas

Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites.

Padėti sau galima geriant skysčius neribojant jų (skamba keistai, bet skysčiai padeda nykti tinimui), darant kontrastines kojų voneles, masažuojant (masažas gerina kraujotaką bei limfotaką, pertekliniai skysčiai greičiau šalinasi iš audinių). Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne. Tokiu atveju būtina iškart informuoti prižiūrinti mediką, nes tai gali būti giliųjų venų trombozė.

Istoriniai Cezario pjūvio atvejai

Žaizdos priežiūra

Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduojama išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą.

Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu.

Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima.

Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Tokiu atveju reikia stengtis, kad neužkliūdytumėte nesugijusio pjūvio ar jo nesuspaustumėte įsirėžiančiomis kelnėmis.

Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu). Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos.

Jei pjūvis gražiai gija, galima jau pirmosiomis paromis pradėti skatinti jo gijimą masažu. Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Masažas po cezario pjūvio operacijos taip pat sumažina ir sąaugų tinklo plitimą. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis (tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių). Sugijus galima atlikti gilesnį ir „tvirtesnį” masažą.

Kelionė į tualetą

O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Pasituštinimą lengvina ir tinkama poza.

Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka. Jei tik pavyksta - mažinti vaistų nuo skausmo vartojimą, nes vienas iš itin dažnų šalutinių poveikių yra vidurių užkietėjimas.

Emocinė būsena

Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”), savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Iš šių minčių kartais išsivaduoti sunku.

Dažnai susiduriame su stereotipu, jeigu moteris patyrė CPO - ji pati nepagimdė. Cezario pjūvis - gimdyvei atliekama chirurginė procedūra, kurios metu kūdikis gimsta, padarius pjūvį moters pilve. Gijimas po cezario pjūvio sunkesnis nei po gimdymo natūraliu būdu, todėl dauguma moterų nori gimdyti natūraliai. Kita vertus, yra veiksnių, kai visgi gali tekti daryti cezario pjūvį.

Svarbu atsiminti dar vieną dalyką - yra skirtumas tarp suplanuoto ir tarp nenumatyto cezario pjūvio. Kartais nutinka taip, kad moteriai ir jos kūdikiui gresia pavojus, tad belieka vienintelis variantas - skubiai atlikti cezario pjūvį.

Didžiausia klaida, kurią moterys daro po gimdymo yra nekontroliuojama laikysena.❗ Laikysena turi milžinišką įtaką cezario rando ir diastazės gijimui. Moterys po gimdymo į „iškritusį“ pilvą reaguoja, kaip į natūralų liekamąjį reiškinį. Po gimdymo viskas labai greitai gyja. Jeigu gijimo proceso metu moteris visą laiką būna sukumpusi, o dar prisideda kūdikio svoris, kūnas tai priima kaip žinutę - štai koks aš turiu būti ir kaip turiu gyti. 👑Ne veltui MASTERMAMA logotipe yra karūna, tuo noriu pasakyti - moterys, po gimdymo dėkitės karūnas ant galvų. Turite vaikščioti tiesiai, kas tikrai labai sunku, ypač, jei ant rankų kūdikis. Žindote - išsitieskite, einate su vežimuku - pakelkite galvą, net jei naktį nemiegojote, - nosį aukštyn. Jeigu atliktas cezaris, laikysena dar svarbesnė nei po natūralaus gimdymo, nes gijimas vyksta sudėtingiau, pilvo raumenys greičiau priima ydingą padėtį (nes tokia labai patogu). Aš pati sau daug kartų per dieną pasakau - Gerda, išsitiesk.

Apie cezario pjūvio operaciją | Laura Mazalienė

Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sėkmės istorija?

tags: #sveikimas #po #cezario #pjuvio