Darželio Lankomumo Taisyklės ir Svarstymai
Darželio Lankomumo Taisyklės ir Svarstymai
Sprendimas dėl vaiko lankymo darželį yra vienas svarbiausių sprendimų, su kuriais susiduria tėvai. Darželio lankymas gali būti privalomas tik tam tikrais atvejais. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t. y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-420 (įsigalioja nuo vasario 18 d.) buvo pakeisti mokesčio už vaiko išlaikymą darželiuose tvarkos aprašo 11.2.2. ir 11.2.7. papunkčiai, 21 ir 22 punktai, taip pat papildytas 11.2.11 papunktis. Šie pakeitimai reglamentuoja vaikų lankomumą ir su tuo susijusius mokesčius.
Mokesčio Už Vaiko Išlaikymą Tvarkos Pakeitimai
Pagal pakeistą tvarką, ligos atveju, jei liga tęsėsi tris ir daugiau nelankytų dienų iš eilės, mokestis už maitinimą neskaičiuojamas. Tai taikoma, jeigu apie ligą buvo informuota ugdymo įstaiga nustatyta tvarka ir pateisintos nelankytos dienos per 3 darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Jeigu vaikas serga mažiau nei tris dienas, mokestis už maitinimą skaičiuojamas.
Trys ir daugiau dėl ligos ar kitų priežasčių praleistų dienų yra naujas atskaitos taškas tiek tėvams (globėjams), tiek įstaigoms, skaičiuojančioms mokesčius už vaikų maitinimą. Jei vaikas serga 3 ir daugiau darbo dienų, už maitinimą nereikės mokėti nei už vieną dieną.
Jeigu vaikas serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, įstaigos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti informaciją iš www.esveikata.lt svetainės apie apsilankymo pas gydytoją faktą, nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Tėvų pateisinimo „raštelio“ nereikėtų vadinti pažyma, nes gydytojai „pažymų“ neišduoda, o šis žodis tėvus klaidina. Tai gali būti pranešimas ar informacija apie vaiko dėl ligos praleistas dienas.
Tėvai (globėjai) turi pateikti informaciją tik apie vaiko paskutinį apsilankymą pas gydytoją, t. y. apsilankymo faktą. Kitokių asmens duomenų teikti nereikia. Siekiant mažinti administracinę naštą, tėvai (globėjai) tokią informaciją (arba ekrano vaizdą) gali siųsti darželiui ir el. paštu.
Jei vaikas nelanko darželio dėl kitų priežasčių, neįvardytų tvarkoje, daugiau nei 3 darbo dienas, tėvams (globėjams) pateikus prašymą įstaigos nustatyta tvarka, mokestis už maitinimą taip pat nebus skaičiuojamas.
Informacija apie vaikus, nelankiusius įstaigos daugiau nei 30 darbo dienų per paskutines 90 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties, gali būti teikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, prieš 10 darbo dienų apie tai raštu įspėjus tėvus (globėjus). Jeigu pastebima, kad vaikas ilgai nelanko darželio be pateisinamos priežasties, įtarus vaiko nepriežiūrą ar kitas aplinkybes, svarbu kalbėtis su tėvais, aiškintis situaciją ir, prireikus, kviesti į Vaiko gerovės komisijos posėdį.
Darželio Lankymo Privalumai ir Trūkumai
Darželio lankymas teikia daug privalumų vaikų vystymuisi. Vaikai mokosi būti savarankiškesni, lavina socialinius įgūdžius bendraudami su bendraamžiais, įgyja įvairiapusį ugdymą ir pasiruošia mokyklai. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos pažinti aplinką, kasdienius gyvenimo įgūdžius ir kitus svarbius dalykus. Taip pat vaikai pripranta prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės. Daugelis darželių siūlo papildomo ugdymo galimybes, pavyzdžiui, būrelius, kas daro ugdymą įvairiapusiškesnį ir taupo tėvų laiką.
Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt.), todėl šeimos gali pasirinkti joms priimtiniausią. Tai sudaro galimybę lengvesnei adaptacijai mokykloje ir mažesniam ligų skaičiui vėliau.
Tačiau darželio lankymas gali sukelti ir sunkumų. Kai kuriems vaikams adaptacija gali būti sudėtinga ir trukti ilgai. Dėl didelio vaikų skaičiaus grupėse gali trūkti individualaus dėmesio. Darželiai yra palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti, todėl natūralu, kad vaikas pradėjęs lankyti darželį dažnai serga - tai natūralus imuniteto formavimosi etapas. Taip pat gali kilti kompetencijos stoka tarp pedagogų ar nesuderinamumas tarp šeimos ir pedagogo požiūrių į vaiko ugdymą. Kita problema - nepakankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina.
Kaip Pasirinkti Tinkamą Darželį?
Renkantis darželį, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia, verta pasidomėti kitų tėvų atsiliepimais, tačiau nepamiršti, kad tai gali būti subjektyvi informacija. Svarbu pasitikėti savo pojūčiais ir nuojauta apsilankius darželyje.
Kiekvienoje įstaigoje turėtų galioti aiškios taisyklės ir dienotvarkė. Trūkstant organizuotumo, gali kilti ir kitų problemų. Ypač svarbi tvarka, kaip elgiamasi susirgus vaikui. Darželis privalo reikalauti darbuotojų ir vaikų reguliarios imunizacijos ir patikrų, rodantį rimtą požiūrį į vaikų sveikatą.
Reikėtų vengti darželių, kuriuose nėra aiškios dienotvarkės arba užsiėmimai yra monotoniški. Vaikams reikalinga įvairovė ir galimybė tobulėti. Auklėtojai turėtų aktyviai bendrauti su vaikais, žaisti lavinančius žaidimus ir siūlyti įvairias veiklas. Svarbu, kad darželio dienotvarkėje būtų numatytas laisvas žaidimas, kuris yra labai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Darbuotojai, dirbantys vaikų darželyje, turi būti kvalifikuoti, turintys bent elementarių žinių apie pirmąją pagalbą. Jie turi būti atsakingi, entuziastingi ir tinkamai parengti. Svarbu stebėti, kaip auklėtojai bendrauja su vaikais ir kiek vaikų tenka vienai auklėtojai.
Geras darželis turi būti švarus ir saugus. Reikėtų patikrinti patalpų švarą, virtuvės sąlygas, tualetus, šiukšlių konteinerius, taip pat šildymo, vėliau ir apšvietimo sistemas. Darželis turi laikytis elementarių saugumo reikalavimų: užtikrinti pašalinių nepatekimo, vaikų neprižiūrimo išėjimo iš patalpų ir pastato. Žaislai ir žaidimų zonos turi būti geros būklės, vaistinėlė - vaikams nepasiekiama, o lauko žaidimų aikštelė - aptverta ir apsaugota.
Istorinis Darželių Vystymasis Lietuvoje
Istoriškai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reikalai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse ilgą laiką buvo palikti šeimai, daugiausia motinoms. Prasidėjus modernizacijai ir tėvams pradėjus dirbti, iškilo poreikis profesionaliai vaikų ugdymo ir priežiūros įstaigoms. Vaikų darželiai atsirado XX a., siekiant padėti tėvams spręsti vaiko priežiūros problemas, suteikti kokybišką švietimą ir diegti bendrąsias moralės normas.
Tarpukario Lietuvoje populiarūs buvo trys vaikų pedagogikos grandai: Friedrichas Fröbelis, Ovide‘as Decroly ir Maria Montessori. Jų idėjomis vadovavosi besikuriantys vaikų darželiai. Fröbelis įsivaizdavo vaikus kaip augalus, kuriuos prižiūri auklėtojas-sodininkas. Decroly metodas buvo sukoncentruotas tenkinti vaiko poreikius, o Maria Montessori sukūrė visame pasaulyje žinomą vaikų ugdymo sistemą.
Sistemingas ir kryptingas 3-6 metų vaikų švietimas Lietuvoje suaktyvėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, o ketvirtame dešimtmetyje įvyko vaikų darželių tinklo plėtra. 1936 m. buvo išleistas „Vaikų darželių ir aikštelių įstatymas“, kuris susistemino visą ikimokyklinių įstaigų veiklą. Valstybė ėmėsi kontroliuoti vaikų darželių tinklų veikimo mechanizmą.
„Lietuvos vaiko“ draugija buvo didžiausia vaikų darželių sistemos dalis, pirmoji įsteigusi darželį 1925 m. ir plėtusi veiklą iš centro į periferiją. Draugija rūpinosi vaiko fiziniu ir moraliniu auklėjimu, teikė labdarą. Finansinį aprūpinimą darželiai gaudavo iš narių mokesčio, loterijų, rinkliavų, subsidijų ir paramos.
Oficialus ir licencijuotas Montessori idėjomis paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimas Lietuvoje prasidėjo 1931 m., kai Marija Varnienė Kaune atidarė pirmą oficialų montesorišką vaikų darželį. Vėliau buvo įkurta „Lietuvos Montessoriška Pedagoginė draugija“, turėjusi teisę veikti visoje Lietuvos teritorijoje ir kontroliuoti diplomuotų montesorininkių darbo kokybę.
Vaikų darželių interjeras taip pat buvo svarbus vaiko ugdymo elementas. Siekta sukurti harmoningą ir neperkrautą aplinką, formuojančią estetinį skonį ir lavinančią vaizduotę. Baldai buvo paprastų formų, funkcionalūs, pritaikyti taupyti vietą. Kambarių sienų spalvos buvo švelnios, o puošybos elementais tapdavo gėlės, akvariumai ar narveliai su paukščiais.
Lietuvos istorija – nuo priešistorės iki modernybės
Vaikai darželyje buvo mokomi savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis. Jie patys turėjo atlikti kasdienius darbus, spręsti problemas, mokytis gyvenimiškų įgūdžių. Kiekvienas vaikas turėjo savo spintelę, ant kurios buvo nupiešti skirtingi gyvūnai arba augalai, taip ugdant individualumą.
tags: #tevu #darzelis #pralaidumas