Vaikas nedrįsta prašyti pagalbos: priežastys ir sprendimai darželyje
Vaikas nedrįsta prašyti pagalbos: priežastys ir sprendimai darželyje
Vaikų saugumas yra vienas svarbiausių tėvų prioritetų. Tačiau kartais, net ir rūpestingiausiems tėvams, tenka susidurti su situacija, kai vaikas pasimeta minioje. Tai gali sukelti didelį nerimą ir paniką tiek tėvams, tiek vaikams.
Vaikai dažniausiai pasimeta prekybos centruose, pramogų parkuose, paplūdimiuose ar renginių metu. Siekiant užtikrinti vaiko saugumą, svarbu iš anksto aptarti, kaip elgtis tokioje situacijojė.
Kaip pasiruošti ir kaip elgtis, jei vaikas pasimeta?
Vos atvykus į naują, didelę erdvę, iškart susitarkite su vaiku, kur susitiksite, jei kažkuris iš šeimos narių pasimestų. Suteikite vaikui trumpą instrukciją, kur eiti ir kaip orientuotis. Paskirkite vieną atsakingą asmenį už vaiko priežiūrą. "Suporuokite" vaiką su kitu šeimos nariu ar draugu, kad jie nepaleistų vienas kito iš akių. Išvykų metu paskatinkite vaiką nesiblaškyti - visuomet būti greta žmogaus, su kuriuo jis buvo "suporuotas".
Jeigu jums ar kitam vaiko "porininkui" tenka trumpam atsitraukti, paskirkite vieną konkretų žmogų, kuris tuo metu bus atsakingas už vaiko priežiūrą. Paaiškinkite vaikui, į kuriuos suaugusiuosius kreiptis saugu, kai jis pasimetęs. Priminkite vaikui, kad jam padėti gali uniformas vilkintys darbuotojai, pavyzdžiui, policininkai, apsaugininkai, gelbėtojai, kasininkai, bilietų pardavėjai, administratoriai ar pan. Dar vienas saugus variantas - paprašyti pagalbos kitos mamos su vaikais. Tuo pačiu priminkite vaikui, kad su nepažįstamais žmonėmis (išskyrus pareigūnus ir realią pagalbą galinčius suteikti patikimus žmones) kalbėti nereikėtų.
Brėžkite ribas - pasakykite vaikui, kur eiti ir ką veikti jam vienam esant viešosiose erdvėse draudžiama. Tad prieš kažkur išvykdami, paaiškinkite vaikui taisykles: kur jis galės eiti, o kur - ne. Jei norite užtikrinti vaiko saugumą, vienas svarbiausių dalykų - reguliariai jį mokyti ir kartoti.
Išmokykite pagrindinės informacijos: vaikas turėtų žinoti savo vardą, pavardę (pageidautina - tėvų ir ypač globėjų vardus bei pavardes), namų adresą ar net vieno iš tėvų telefono numerį. Aptarkite visus "kas būtų, jeigu būtų" scenarijus. Pasikalbėkite su vaiku apie įvairias situacijas, pavyzdžiui, kaip elgtis, jei pasiklydus prie jo prieitų nepažįstamas asmuo. Tada aptarkite, kaip elgtis pasimetus: priminkite, kad vaikas gali kreiptis į apsaugos darbuotoją, o po to stovėti saugioje ir gerai matomoje vietoje, o ne blaškytis po visą teritoriją. Tai ypač svarbu, jei vaikas yra ikimokyklinio amžiaus.
Susisiekti padeda ne tik išmanieji laikrodžiai ar telefonai: vaikui pasiklydus praverčia GPS sekikliai. Juos galima prisegti prie vaiko drabužių. Vyresnius vaikus, jau turinčius išmaniuosius telefonus, pamokykite, kaip bendrinti savo buvimo vietą, pavojaus atveju naudoti SOS funkciją ar išsikviesti pagalbą. Jeigu vaikas jau turi telefoną, į jį ir į kitų šeimos narių telefonus įdiekite programėles, leidžiančias sekti šeimos narių buvimo vietą.
Viskas tampa kur kas sudėtingiau, jei pasiklysta dar nekalbantis ar aplinkoje sunkiai besiorientuojantis vaikas. Pasirūpinkite identifikavimo priemonėmis. Pavyzdžiui, galite įsigyti specialią identifikavimo apyrankę ar pakabutį, ant kurio galėsite užrašyti vaiko vardą, pavardę ir savo kontaktus. Ją užsekite kaskart su vaiku eidami į vietas, kur vaikui didėja tikimybė pasiklysti. Taip pat, jei, pavyzdžiui, esate paplūdimyje, vaikas laksto tik su maudymosi kostiumėliu, galite padaryti laikiną tatuiruotę, o ant jos nenusiplaukančiu rašikliu užrašyti kontaktinį numerį. Savo telefono numerį galite užrašyti ir ant vaiko drabužių etikečių arba užsisakyti specialius lipdukus, kuriuose yra įrašytas vaiko vardas ir tėvų telefono numeriai.
Aprenkite vaiką ryškiais drabužiais: taip mažylį lengviau pastebėsite minioje. Dažnai fotografuokite vaiką: jei jis pasiklystų, galėtumėte kitiems žmonėms parodyti nuotrauką. Jei vykstate kažkur, kur rizika vaikui pasimesti - tikrai nemaža, nufotografuokite vaiką prieš pat šią išvyką.
Venkite situacijų, kurios vaikui sukelia didelį nerimą. Specialiųjų poreikių turintys vaikai gali imti elgtis nerimastingai ir pabėgti, patekę į jiems didelį stresą keliančias situacijas. Tėvams reikėtų atkreipti į jas dėmesį ir stengtis jų vengti ar "sušvelninti", pavyzdžiui, jeigu vaikui nerimą kelia triukšmas, galima įsigyti triukšmą slopinančias ausines. Galite įsigyti ir specialų pavadėlį vaikui. Jų būna pačių įvairiausių rūšių - petnešų, apyrankių (vieną iš jų segasi suaugusysis, kita segama vaikui) ir t. t.
Vaiko nedrąsumas darželyje ir bendravimo sunkumai
Kartais vaikas nedrįsta prašyti pagalbos, kai susiduria su sunkumais darželyje. Jis gali daugiausiai tylėti, vengti bendrauti, neturėti draugų mokykloje. Tokie vaikai gali jaustis vieniši ir atstumti. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius?
Psichologės Živilės Kraujalės teigimu, visiems vaikams socialiniai santykiai yra svarbūs. Augdamas vaikas iš artimiausios aplinkos išmoksta įvairių elgesio būdų, kuriuos naudoja vėlesniuose santykiuose. Mokykliniais metais vaikų socialiniai santykiai įgyja didelę reikšmę, plečiasi vaikų pasaulis. Bendraudami su kitais vaikais, jie mokosi svarbių socialinių įgūdžių: bendradarbiavimo, dalinimosi, konfliktų sprendimo, empatijos ir kt.
Dažniausios bendravimo sunkumų priežastys:
- Padidintas aktyvumas, impulsyvumas, nedėmesingumas: Tokiems vaikams gali būti sunku kontroliuoti impulsus, stokoti empatijos, nesuprasti savo elgesio padarinių, sunkiau dalintis, išlaukti savo eilės, laikytis taisyklių.
- Neišlavinti komunikacijos įgūdžiai: Vaikams gali būti sunku inicijuoti ir išlaikyti pokalbį, prisijungti prie vaikų grupės veiklų.
- Nusišalinęs, nedrąsus, baimingas, drovus elgesys: Tai nereiškia, kad vaikai nenori bendrauti. Juos gali varžyti nerimas, baimė, kad kiti vaikai iš jų pasityčios. Svarbu ne..
maišyti drovumo su introversija - kai kurie vaikai tiesiog labiau mėgsta turėti kelis artimus draugus. - Įvairūs sutrikimai: Kalbos ir komunikacijos sutrikimai, įvairiapusis raidos sutrikimas, nerimo ar depresijos sutrikimai gali sietis su bendravimo sunkumais.
Neretai bendravimo sunkumų turinčių vaikų elgesys ir emocinės reakcijos erzina kitus vaikus, todėl bendravimo sunkumų turintys vaikai gali būti atstumti ir izoliuoti. Jie nepasitiki savimi, jaučiasi vieniši, o bendravimas tampa nemaloni, emociškai sunki patirtis, kurios vaikai pradeda vengti.
Kaip padėti vaikui?
Pirmas žingsnis - išsiaiškinkite priežastis, dėl kurių Jūsų vaikui kyla bendravimo su bendraamžiais sunkumai. Tik išsiaiškinus priežastis galėsite imtis intervencinių priemonių.
Galite mokyti vaiką socialinių įgūdžių namų aplinkoje. Mokymus galite pradėti nuo kontakto užmezgimo, skatinant vaiką pradėti pokalbį, prisijungti prie kitų veiklos, modeliuojant įvairias situacijas namuose, skaitant ar žiūrint socialines istorijas. Taip pat padėkite vaikui lavinti komunikacijos įgūdžius: savęs pristatymo, aktyvaus klausymosi, kvietimo žaisti. Lavinkite jo emocinį intelektą, kalbėkite apie jausmus, stiprinkite emocijų reguliacijos įgūdžius.
Žaiskite su vaiku įvairius žaidimus, ypač vaidmenų žaidimus. Žaidimo metu vaikas mokysis, kaip dalintis, bendradarbiauti, imtis iniciatyvos, išlaukti savo eilės. Žaidimo metu geriau pažinsite savo vaiką ir kartu pagerinsite tarpusavio santykius. Svarbu nekritikuoti vaiko, netrikdyti jo žaidimo, nesiimti iniciatyvos, nesielgti direktyviai.
Pastebėkite vaiko galias, stiprybes, veiklos sritis, kuriose vaikas yra išties gabus. Drąsinkite vaiką užsiimti dominančiomis veiklomis. Gana dažnai vaikams yra paprasčiau kurti santykius su kitais vaikais, kurie turi panašių pomėgų.
Labai svarbu, kad tėveliai pastebėtų vaiko galias, stiprybes, veiklos sritis, kuriose vaikas yra išties gabus. Drąsinkite vaiką užsiimti dominančiomis veiklomis. Gana dažnai vaikams yra paprasčiau kurti santykius su kitais vaikais, kurie turi panašių pomėgių.
Kaip jau minėta, vaikams, turintiems bendravimo su bendraamžiais sunkumų, yra labai reikalingas žmonių, kuriais vaikai pasitiki, supratimas, palaikymas, padrąsinimas bei galimybė kalbėti apie savo sunkumą, jausmus. Pasistenkite ramiai reaguoti į vaiko pasakojimą. Jeigu vaikas mato, kad pasakojimas kelia stiprius neigiamus jausmus tėvams, jis gali išsigąsti ir galbūt daugiau nebenorės jaudinti tėvų bei pasakoti apie savo sunkumus. Gali būti, kad vaikui bus per sunku su Jumis atvirai kalbėtis, tuomet galite pabandyti paieškoti kitų žmonių, kuriais galėtų pasitikėti Jūsų vaikas. Paprastai mokyklose dirba įvairūs specialistai: socialiniai pedagogai, psichologai ir kt.
Pabaigoje norėtųsi pasakyti, kad kartais nutinka taip, kad savo vaikų atžvilgiu mes, tėvai, turime per didelius lūkesčius. Pabandykite įsivaizduoti, kaip Jūsų vaikas turėtų jaustis, kai jam nepavyksta pateisinti Jūsų ar kitų asmenų "socialaus vaiko" lūkesčių? Labai svarbu yra savo vaiką priimti besąlygiškai: tokį, koks jis/ji yra, juk taip savo vaikui parodome, koks mylimas, vertingas ir brangus jis mums yra.
Darželio lankymas yra svarbus etapas vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Tai vieta, kur jis mokosi bendrauti, žaisti ir dalintis su kitais vaikais. Tačiau kartais pasitaiko, kad vaikas darželyje nežaidžia su kitais, laikosi atokiai arba užsiima tik individualia veikla. Toks elgesys gali kelti nerimą tėvams, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis ir rasti būdų, kaip padėti vaikui integruotis į grupę.
Individualūs vaiko ypatumai ir adaptacijos sunkumai
Visų pirma, svarbu atsižvelgti į individualius vaiko ypatumus ir temperamentą. Vieni vaikai yra labai judrūs, komunikabilūs ir lengvai užmezga kontaktus, o kiti - ramesni, lėtesni ir jiems reikia daugiau laiko apsiprasti naujoje aplinkoje. Yra vaikų intravertų, kurie mėgsta fantazuoti ir geriausiai jaučiasi žaisdami vieni. Tokie vaikai gali būti laimingi būdami vieni ir tai nereiškia, kad jie neturi bendravimo įgūdžių. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo nereikia lyginti su kitais.
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vaikas darželyje nežaidžia, yra adaptacijos sunkumai. Darželio lankymo pradžia - didelis pokytis vaiko gyvenime, kuris gali sukelti stresą ir nerimą. Jam reikia laiko apsiprasti su nauja aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis. Adaptacijos procesas yra labai individualus ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Bendravimo įgūdžių trūkumas ir emociniai sunkumai
Kita priežastis, kodėl vaikas gali nežaisti su kitais darželyje, yra bendravimo įgūdžių trūkumas. Kai kurie vaikai tiesiog nemoka užmegzti kontakto su kitais, prisijungti prie žaidimų arba išspręsti konfliktus. Tai gali būti dėl to, kad jie neturėjo pakankamai galimybių bendrauti su kitais vaikais arba nebuvo mokomi, kaip tai daryti. Bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi, todėl tėvai turėtų skirti dėmesio jų ugdymui.
Kartais vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su emociniais sunkumais. Jis gali jausti nerimą, baimę, liūdesį arba pyktį, kurie trukdo jam bendrauti ir žaisti. Emocinius sunkumus gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip šeimos problemos, patyčios, traumos arba netinkamas auklėjimas.
Kaip padėti vaikui integruotis į darželio grupę?
- Būkite kantrūs ir supratingi. Adaptacija darželyje yra procesas, kuriam reikia laiko. Nespauskite vaiko ir leiskite jam apsiprasti savo tempu.
- Kalbėkitės su vaiku apie darželį. Klauskite, kaip jam sekėsi, kas patiko, kas nepatiko. Skatinkite jį pasakoti apie savo jausmus ir patirtis.
- Susipažinkite su auklėtojomis ir kitais vaikais. Dalyvaukite darželio renginiuose, susitikite su kitais tėvais.
- Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Organizuokite žaidimų susitikimus namuose, pakvieskite kitus vaikus į svečius.
- Mokykite vaiką bendravimo įgūdžių. Paaiškinkite, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus.
- Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Girkite jį už pastangas, skatinkite savarankiškumą ir leiskite jam patirti sėkmę.
- Kreipkitės į specialistus, jei reikia. Jei vaikas patiria didelių sunkumų adaptuojantis prie darželio arba jaučia emocinius sunkumus, nebijokite kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą.
- Atsisveikinkite trumpai ir ramiai. Ilgi atsisveikinimai gali sustiprinti vaiko nerimą.
- Būkite nuoseklūs. Stenkitės laikytis tos pačios darželio lankymo rutinos.
Jei vaikas patiria didelių sunkumų adaptuojantis prie darželio arba jaučia emocinius sunkumus, svarbu kreiptis į specialistą - psichologą arba psichoterapeutą.
tags: #vaikas #nedrista #paprasyti #pagalbos #kai #susiduria