Vaiko bendra charakteristika darželyje: kaip pasirinkti tinkamiausią ugdymo įstaigą

Vaiko bendra charakteristika darželyje: kaip pasirinkti tinkamiausią ugdymo įstaigą

Šeimos stengiasi, kad jų mažamečiai laiką leistų aplinkoje, kurioje būtų puoselėjamos priimtinos vertybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai bei įgyjamos naujos žinios.

O visų šių dalykų vaikai sėkmingai mokosi ne tik namuose, bet ir darželyje. Atėjus laikui jį išsirinkti, tai gali tapti tikru iššūkiu tėvams, tačiau baimintis neverta.

Vaikų darželio „Vaikystės sodas“ mokymų koordinatorė Aušra Rabašauskienė pabrėžia, kad tėvams, kurie netrukus planuoja leisti savo vaikus į darželį, visų pirma, rekomenduojama išsiaiškinti, kokios vertybės jame yra puoselėjamos ir kokia ugdymo sistema taikoma.

„Visi, kurie ugdome vaikus, remiamės bendražmogiškosiomis vertybėmis. Tačiau kiekvienas darželis gali akcentuoti jas skirtingai, pavyzdžiui, katalikiškasis labai skirsis nuo pasaulietiško, o besiremiantis Reggio Emilia filosofija bus kitoks nei tas, kuriame praktikuojama M. Montessori pedagogika. Tėvai turi priimti sprendimą, kurios darželio vertybės jų šeimai priimtinesnės ir atkreipti dėmesį, jei jos skirsis nuo tų, kurios ugdomos namuose“, - sako A. Rabašauskienė.

Ikimokyklinis amžius, anot specialistės, yra pats svarbiausias, nes vaikas tuo metu mokosi socialinio bendravimo, įgyja žinių apie įvairius reiškinius, pasaulį.

„Šeimoms rekomenduoju pasidomėti, kuo ypatinga darželio ugdymo sistema, iš kokių veiklų ji susideda, kaip veiklos siejamos tarpusavyje, ar vertinamas individualus vaiko progresas. Taip pat kokia darželyje yra auklėtojų profesinio parengimo programa, profesinio tobulėjimo galimybės, kiek ir kaip į ugdymo procesą bus įtraukti tėvai. Kiekviena ugdymo sistema turi savo išskirtinumų, todėl svarbu, kad ji tiktų jūsų vaikui ir, žinoma, tėvams. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu darželyje sakoma, jog su vaiku tiesiog bus piešiama, šokama, laikas leidžiamas smagiai, tuomet tai nėra ugdymo sistema. Tokį veiklos apibūdinimą galima pavadinti smagiu užimtumu, arba kitaip - priežiūra. Kartais tėvai visiškai nekreipia dėmesio į ugdymą darželyje, juk tam yra mokykla. Tad reiktų nepamiršti, kad būtent ikimokykliniame amžiuje vaikai imliausiai mokosi natūraliai per žaidimus, potyrius ir auklėtojų modeliuojamas veiklas“, - pažymi A. Rabašauskienė.

„Vaikystės sodo“ atstovės teigimu, renkantis darželį svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip bus ugdomas vaiko charakteris. Tėvai turėtų pasidomėti, kiek kartų per savaitę vyksta emocinio intelekto lavinimo užsiėmimai ir ar jie remiasi kuria nors konkrečia programa.

„Ikimokyklinukams labiausiai pritaikyta programa - Kimochi. Ji padeda vaikams susipažinti su įvairiausiomis emocijomis, suprasti, kad visi jausmai yra geri, tik elgesys gali būti tinkamas arba netinkamas, o jį mes galime pasirinkti. Pagal Kimochi auklėtojos, vaidindamos įvairias situacijas, kuriose būtinai atsitinka koks nors konfliktas tarp Kimočių, kartu su vaikais jas sprendžia, aptardami gerą ir blogą elgesį, ieškodami geriausio sprendimo“, - pastebi A. Rabašauskienė.

„Ugdymo aplinkoje turi būti visko, iš ko vaikas gali mokytis gamtos pažinimo, matematikos, raštingumo, socialinių įgūdžių. Viskas turi turėti prasmę, o kiekvienas daiktas - aiškią paskirtį, rodančią, ko vaikas išmoks su juo žaisdamas.

Vaikų darželio aplinka, kurioje vyksta ugdomoji veikla

Pašnekovės teigimu, prieš pasirinkdami darželį tėvai domisi, kas bus jų vaiko auklėtoja. Ji dažnai lemia galutinį šeimos sprendimą. Tačiau, anot mokymų koordinatorės, naudingiau rinktis ugdymo įstaigą, o ne konkretų asmenį. Visų pirma, ugdymo įstaiga turi vertybes, paruoštą ugdymo programą ir užtikrina, kad pedagogai ją tinkamai vykdytų. Be to, ji seka naujausias tendencijas, tyrimus ir atnaujina ugdymo programą, kad atitiktų šiuolaikinius poreikius.

Svarstant apie darželio pasirinkimą tėvams patartina išsiaiškinti ir tai, kiek laiko vaikai leidžia lauke, ar keliauja į išvykas, muziejus, bibliotekas bei kaip dažnai tą daro: „Žinoma, pandemija daug ką apribojo, bet į parkus, mišką jau galima drąsiai eiti. Svarbu suvokti, kiek plečiamas vaiko akiratis ir diegiami įgūdžiai už darželio ribų, kadangi tai taip pat turi itin didelę įtaką vaiko raidai“, - sako A. Rabašauskienė.

Taip pat šeimos turėtų pasidomėti, kokias naudas jų pasirinktame darželyje gali gauti ne tik jų vaikai, bet ir patys tėvai. Yra pastebima, kad kai kuriose įstaigose jie yra pakviečiami kartu su savo mažamečiais dalyvauti šventėse, išvykose. Todėl rekomenduojama patiems tėvams nuspręsti, kiek jie nori įsitraukti į organizacijos, kurioje bus ugdomas jų vaikas, veiklą ir tai labai aiškiai pabrėžti.

Kiekviena šeima, anot A. Rabašauskienės, turi skirtingus poreikius ir lūkesčius iš darželio. „Svarbu paklausti darželio vadovų, o vėliau ir vaiko auklėtojų, kaip galite dalyvauti vaiko ugdyme ir darželio gyvenime. „Vaikystės sode“ be švenčių, savanorystės, kasdienės informacijos apie vaiką mobiliojoje programėlėje ir išsamios informacijos kiekvieną savaitę „Penktadienio laiškuose“, vaiko progreso vertinime du kartus metuose, papildomai kas mėnesį tėvams rengiame internetinius seminarus ir „arbatėles“ įvairiausiomis temomis, mūsų specialistai rengia edukacinį leidinį tėvams. Sodeliuose turime „Tėvų patariamąją tarybą“, kuri generuoja idėjas, kaip prisidėti prie vaikų ugdymo ir bendruomenės stiprinimo“, - pažymi specialistė.

Skaidri komunikacija tarp darželio ir tėvų

Vaiko charakteristika darželyje yra svarbus dokumentas, kuriame aprašomi vaiko asmenybės, elgesio, socialinių įgūdžių, pažintinių gebėjimų ir kitų svarbių aspektų bruožai. Ši charakteristika gali būti reikalinga įvairiose situacijose, pavyzdžiui, priimant vaiką į ugdymo įstaigą, sprendžiant problemas dėl vaiko elgesio, vertinant jo pažangą, teikiant rekomendacijas dėl tolimesnio ugdymo ar psichologinės pagalbos.

Kam reikalinga vaiko charakteristika?

Vaiko charakteristika gali būti reikalinga įvairiose situacijose. Štai keletas pavyzdžių:

Švietimo įstaigoms

Pereinant į naują mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą, charakteristika padeda pedagogams greičiau susipažinti su vaiku, jo mokymosi stiliumi, socialiniais įgūdžiais ir galimais sunkumais. Tai leidžia jiems efektyviau planuoti ugdymo procesą ir pritaikyti metodus prie individualių vaiko poreikių.

Specialistams

Kreipiantis į psichologą, logopedą, specialųjį pedagogą ar kitą specialistą, charakteristika suteikia vertingos informacijos apie vaiko elgesį, emocinę būklę, kalbos raidą, kognityvinius gebėjimus ir kitas svarbias sritis. Tai padeda specialistams tiksliau diagnozuoti problemas ir parinkti tinkamą terapijos ar korekcijos planą.

Socialinėms tarnyboms

Vaiko charakteristika gali būti naudojama socialinių tarnybų, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko gerove, globa ar įvaikinimu. Ji padeda įvertinti vaiko situaciją šeimoje, jo santykius su tėvais ir kitais šeimos nariais, jo poreikius ir interesus.

Teismui

Teismo procesuose, susijusiuose su vaiko globa, gyvenamosios vietos nustatymu ar bendravimo tvarka, vaiko charakteristika gali būti svarbus įrodymas, padedantis teismui priimti teisingą sprendimą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Dalyvaujant projektuose ir konkursuose

Kai vaikas dalyvauja įvairiuose projektuose, konkursuose ar stovyklose, charakteristika gali būti reikalinga, norint įvertinti jo tinkamumą dalyvauti, jo stipriąsias puses ir galimybes.

Kas turėtų rašyti vaiko charakteristiką?

Vaiko charakteristiką turėtų rašyti asmuo, kuris gerai pažįsta vaiką ir gali objektyviai apibūdinti jo savybes. Dažniausiai tai būna:

  • Tėvai ar globėjai: Jie geriausiai pažįsta vaiką, jo elgesį namuose, pomėgius, stipriąsias ir silpnąsias puses.
  • Pedagogai: Darželio auklėtojai, mokytojai, būrelių vadovai stebi vaiką ugdymo procese, jo santykius su bendraamžiais, mokymosi pasiekimus ir socialinius įgūdžius.
  • Psichologai ar kiti specialistai: Jei vaikas lankosi pas specialistą, jis gali pateikti profesionalią charakteristiką, pagrįstą stebėjimais, testais ir kitais tyrimo metodais.

Svarbu, kad charakteristiką rašantis asmuo būtų objektyvus, vengtų subjektyvių vertinimų ir pateiktų konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius vaiko savybes.

Pagrindiniai vaiko charakteristikos elementai

Nors vaiko charakteristikos turinys gali skirtis priklausomai nuo jos paskirties ir vaiko amžiaus, yra keletas pagrindinių elementų, kurie turėtų būti įtraukti:

  • Bendroji informacija: Vaiko vardas, pavardė, gimimo data ir vieta. Informacija apie šeimą: tėvų vardai, pavardės, išsilavinimas, užimtumas, šeimos sudėtis. Gyvenamosios sąlygos.
  • Fizinė raida ir sveikata: Bendras fizinis vystymasis (ar atitinka amžių). Sveikatos būklė (ar yra kokių nors ligų ar sutrikimų). Motoriniai įgūdžiai (stambioji ir smulkioji motorika). Sensorinė integracija (ar nėra jautrumo garsams, šviesai, prisilietimams).
  • Kognityvinė raida: Intelektiniai gebėjimai (ar atitinka amžių). Mokymosi stilius (vizualinis, auditinis, kinestetinis). Dėmesio koncentracija ir atkaklumas. Atmintis (trumpalaikė ir ilgalaikė). Kalbos raida (žodynas, gramatinė struktūra, gebėjimas reikšti mintis). Problemų sprendimo įgūdžiai. Kūrybinis mąstymas.
  • Emocinė ir socialinė raida: Emocinis stabilumas ir savikontrolė. Gebėjimas atpažinti ir įvardyti emocijas (savo ir kitų). Emocijų raiškos būdai (adekvatūs ar ne). Santykių su bendraamžiais ir suaugusiais kūrimas ir palaikymas. Gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Empatija ir jautrumas kitiems. Savivertė ir pasitikėjimas savimi. Socialiniai įgūdžiai (mandagumas, bendravimo etiketas).
  • Elgesys: Būdingas elgesys įvairiose situacijose (namuose, mokykloje, viešumoje). Reakcija į stresą ir frustraciją. Agresijos ar impulsyvumo požymiai (jei yra). Paklusnumas ir drausmė. Moralinės vertybės ir elgesio normos.
  • Interesai ir pomėgiai: Dominuojantys interesai ir pomėgiai (sportas, menas, muzika, mokslas, technologijos ir kt.). Laisvalaikio praleidimo būdai. Motyvacija ir atkaklumas siekiant tikslų.
  • Mokymosi veikla (jei taikoma): Mokymosi motyvacija. Pažangumas mokantis. Stipriosios ir silpnosios sritys. Mokymosi sunkumai (jei yra). Požiūris į mokymąsi ir užduotis. Dalyvavimas neformaliojo ugdymo veiklose.
  • Rekomendacijos (jei taikoma): Rekomendacijos dėl ugdymo, auklėjimo ar terapijos. Patarimai tėvams ar pedagogams. Nurodymai, kaip padėti vaikui įveikti sunkumus ar pasiekti geresnių rezultatų.

Kaip parašyti vaiko charakteristiką: patarimai ir pavyzdžiai

Rašant vaiko charakteristiką, svarbu laikytis tam tikrų principų ir naudoti konkrečius pavyzdžius. Štai keletas patarimų:

  • Būkite objektyvūs: Venkite subjektyvių vertinimų ir apibendrinimų. Vietoj to, pateikite konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius vaiko savybes. Pavyzdžiui, vietoj teiginio "Vaikas yra labai drovus," rašykite "Vaikas dažnai vengia akių kontakto su nepažįstamais žmonėmis ir retai pats užmezga pokalbį."
  • Būkite konkretūs: Venkite bendrų frazių ir apibūdinimų. Nurodykite konkrečias situacijas, kuriose pasireiškia vaiko elgesys ar savybės. Pavyzdžiui, vietoj teiginio "Vaikas yra labai kūrybingas," rašykite "Vaikas mėgsta konstruoti įvairius statinius iš kaladėlių ir dažnai kuria savo istorijas, įtraukdamas į jas savo žaislus."
  • Naudokite teigiamą kalbą: Pabrėžkite vaiko stipriąsias puses ir teigiamas savybes. Jei reikia paminėti sunkumus ar trūkumus, formuluokite juos konstruktyviai ir nurodykite galimus sprendimo būdus. Pavyzdžiui, vietoj teiginio "Vaikas yra labai užsispyręs," rašykite "Vaikas turi stiprią valią ir atkakliai siekia savo tikslų, tačiau kartais jam sunku nusileisti ir priimti kitų nuomonę."
  • Atsižvelkite į vaiko amžių: Charakteristikos turinys ir forma turėtų atitikti vaiko amžių ir raidos ypatumus. Mažesniems vaikams daugiau dėmesio skirkite fizinei ir emocinei raidai, o vyresniems - mokymosi pasiekimams ir socialiniams įgūdžiams.
  • Laikykitės konfidencialumo: Vaiko charakteristika yra konfidencialus dokumentas, todėl ją turėtumėte saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims be tėvų ar globėjų sutikimo.

Pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, kaip galima aprašyti skirtingas vaiko savybes:

  • Dėmesio koncentracija: "Vaikas sugeba susikaupti ties jam įdomia veikla ilgą laiką, pavyzdžiui, konstruodamas Lego statinius ar skaitydamas knygas. Tačiau jam sunku išlaikyti dėmesį atliekant monotoniškas ar neįdomias užduotis."
  • Socialiniai įgūdžiai: "Vaikas lengvai užmezga kontaktą su bendraamžiais ir mėgsta žaisti grupėje. Jis gerbia kitų vaikų nuomonę ir stengiasi bendradarbiauti. Tačiau kartais jam sunku apginti savo poziciją ir jis pasiduoda kitų įtakai."
  • Emocijų raiška: "Vaikas atvirai reiškia savo emocijas ir nebijo parodyti džiaugsmo, liūdesio ar pykčio. Tačiau jam sunku valdyti stiprias emocijas, ypač pyktį, ir jis gali reaguoti impulsyviai."
  • Mokymosi motyvacija: "Vaikas yra labai smalsus ir noriai mokosi naujų dalykų. Jis domisi gamtos mokslais ir dažnai užduoda klausimus apie jį supantį pasaulį. Jam patinka eksperimentuoti ir ieškoti atsakymų savarankiškai."

Vaikystėje ugdomi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau labai sunku koreguoti.

Vaiko charakteristikos svarba ugdymo procese

Nuo gimimo iki 8 metų vaikas įgyja socialumo pagrindus, kad vėliau galėtų gyventi ir gerai jaustis tarp žmonių. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena.

Psichoanalizės klasikė K. Horney (2004) tyrimais nustatė, kad asmenybės charakterio bruožų formavimą lemia ne tiek biologinės (pavyzdžiui, temperamentas) priežastys, kiek socialinės kultūrinės (pavyzdžiui, aplinka, tėvų ir kitų vaiką prižiūrinčių asmenų tarpusavio santykiai).

Nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Per pirmuosius dvejus vaiko metus svarbu, kad vaiką nuolat prižiūrėtų vienas žmogus, prie kurio jis galėtų prisirišti ir patirti švelnumo potyrius.

2-4 metų vaikas pirmą kartą susiduria su savo aplinkos reikalavimais ir draudimais. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas susipažįsta su taisyklėmis.

4-6 gyvenimo metais vaikas susiduria su realybe, kad ne visi norai išsipildo kaip mat vos apie tai pagalvojus. Šiuo amžiaus tarpsniu vyksta realybės išbandymas (vaikams natūralus procesas - reikalauti iš tėvų, kad būtų tenkinami jų norai, rodo sveiką vaiko raidą) ir suvokimas.

6-8 metai - vaikų savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi ugdymosi laikotarpis.

Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti savo elgesį ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją, jausti vidinę harmoniją.

Darželio užduotis - nestabdyti, bet sudaryti sąlygas vaikui maksimaliai skleistis pagal jo galimybes.

Svarbiausia, kad toji siūloma ugdymo paslauga būtų kokybiška, ne vien entuziazmas, bet ir profesionalumas.

Didesnis dėmesys vienai ar kitai ugdymo pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, veikiau - atsakingas, daug studijų ir atsidavimo reikalaujantis darbas.

Vis dėlto, didžiausia atsakomybė tenka tėvams - juk būtent jie atves savo atžalą į vieną ar kitą darželį. Pirmoji užduotis tėvams - įsigilinti.

Dažnai kyla klausimas, ar visuomet tėvai įsigilina į ikimokyklinio ugdymo įstaigos siūlomas programas? Ar yra ugdytojų, kurie renkasi tik darželio pakraipą („Mano vaikas lanko menų darželį…“) ar skambų metodo pavadinimą („Mano vaikas lanko Montessori grupę…“)?

Patirtis dažnai rodo, kad negalima į specialios pakraipos ar metodikos darželius priimti visų norinčiųjų (o juk dažnai tie norintieji yra būtent tėvai, o ne vaikai!). Suaugusiųjų noras pasipuikuoti prieš kitus gali padaryti daug žalos ir vietoj „atskleisto talento“ tėvams gali tekti susidurti su vaiko pasyvumu, uždarumu ar net agresija.

Renkantis tam tikros pakraipos darželį, labai svarbu ir tokie veiksniai kaip vaikučio gebėjimai bei temperamentas (kam ugdyti menininką, jei vaikas nenustygsta vietoje nuo kunkuliuojančios energijos?).

Galbūt tokioje situacijoje įprastas, pagal visuomeninio ugdymo programas dirbantis darželis būtų kur kas racionalesnis ir vaikui naudingesnis sprendimas, juk čia skiriamas pakankamas dėmesys ir fiziniam aktyvumui, ir kūrybiniams vaiko gebėjimams atskleisti.

Be to, profesionali auklėtoja, pastebėjusi mažylio gabumus, tikrai apie tai pasakys tėvams, o jau tuomet pastarieji galės spręsti, ar imtis papildomo ugdymo.

Taip pat rekomenduotina pasikalbėti su vaiku - galbūt jam ir smagu piešti kartu su mama namuose, o jo darbeliai - džiugina originaliais sprendimais ir fantazija, tačiau ar jis norės dažniau tuo užsiimti?

Psichologai rekomenduoja tėvams apskritai ikimokykliniame amžiuje nesureikšminti vaiko gebėjimų, nedaryti jam spaudimo siekti „aukštumų“ vienoje ar kitoje srityje.

Juk tai laikas, kai vaikas turi ir kitų be galo svarbių „užduočių“: lavinti motoriką, kalbą, per žaidimą ugdyti kūrybiškumą, įtvirtinti socialinius įgūdžius, bendraujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, tapti savarankišku ir pan.

Perdėti reikalavimai gali lemti vaiko baimę nuvilti tėvus, o iš to kylančios pasekmės ateityje - nerimastingumas, per didelis savikritiškumas, nuolatinis nepasitenkinimas savimi arba apatija.

Renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą pagal tam tikra ugdymo metodą kyla kitų problemų. Šeimos, tvirtinusios labai norinčios leisti vaiką į tam tikrą grupę, tik, deja, neįsigilinusios į metodo esmę, po kurio laiko gali pradėti klausinėti - o kodėl čia nėra to ar ano?

Bendraujant su būsimųjų ir jau esamų darželinukų tėvais, ikimokyklinio ugdymo pedagogai pastebi, kad kartais šie linkę į kraštutinumus. Pavyzdžiui, visą atsakomybę už mažylio ugdymą perduoti darželiui.

Jų įsitikinimu, jei jau vaikas atiduodamas į įstaigą, kur jis praleidžia didžiąją dienos dalį, visas „juodas“ darbas padarytas - tėvams lieka tik malonioji pramoginė dalis vakarais, kai vaikutį galima palepinti „po sunkios dienos“.

Kitas kraštutinumas - kai tėvai rimtai nevertina darželio indėlio į vaiko ugdymą, nereaguoja į auklėtojų pasiūlymus ar pastabas, nesidomi vaiko pasiekimais.

Ir vienu, ir kitu atveju rezultatas tas pats - nėra vieningo mažylio ugdymo, kas yra svarbiausia formuojantis darniai asmenybei.

Bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra būtinas - nuo dienos režimo, iki vaiko stipriųjų ar silpnųjų pusių ugdymo ir grupėje, ir namuose.

Ypač tai aktualu, jei tėvai savo atžalai parenka pagal specialią pakraipą ar metodiką dirbantį darželį.

Taigi, joks darželis nebus tinkamas mažyliui, jei nebus tėvų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo.

Svarbiausia tėvystės strategija | Becky Kennedy | TED

Būtina ugdyti ir vaiko gebėjimus, ir trūkumus

Vienas svarbus klausimas, kylantis tėvams, renkant vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ypač su tam tikra pakraipa, - ar atsižvelgti į vaiko gabumus ir juos puoselėti, ar įvertinti jo silpnąsias puses ir daugiau skirti dėmesio bei laiko joms stiprinti.

Atsakymas paprastas - pirmiausia, neabejotinai reikia ugdyti vaiko gabumus. Jei matome, kad vaikas muzikalus, puikiai jaučia ritmą, privalu skatinti jį muzikuoti.

Kitas atvejis, jei pastebime, kad vaikas užsidaręs, nekalbus: tuomet be galo svarbu ugdyti jo socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, leisti į dramos būrelį, paprašyti auklėtojos kuo dažniau įtraukti jį į darbą grupėse ir pan.

Žodžiu, būtina ugdyti ir mažylio gebėjimus, ir trūkumus. Ugdant tik vieną, pavyzdžiui, meninę pusę, kitą galima prarasti, o gal net apskritai jos neatrasti. O juk neretai tik pradėjus ugdyti, atrandami tikrieji talentai.

Svajonių auklėtoja - profesionalumas ir meilė vaikams

Šiandien tėvai dažnai pasirenka kitą kelią - jie renkasi ne ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ieško pedagogo, kuris ne tik puikiai išmanytų ikimokyklinuko ugdymo ypatumus, bet ir dirbtų „iš pašaukimo“, t. y. mylėtų vaikus, būtų inovatyvus ir bendradarbiautų su tėvais.

Dažnas būdas tokį rasti - „iš lūpų į lūpas“ sklindanti informacija: ne tik gyvi pokalbiai, bet ir internetiniai tėvų forumai.

Iš vienos pusės, toks sprendimas - ganėtinai logiškas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai visi gauna atitinkamą išsilavinimą, kad galėtų dirbti tokio pobūdžio darbą, tačiau žmoniškųjų savybių ir „meilės darbui“ neatskleis joks gyvenimo aprašymas.

Iš kitos pusės - kitų tėvų nuomonė gali būti ganėtinai subjektyvi, juolab, kad kiekvienos šeimos poreikiai skiriasi.

Asmeninis auklėtojos ir tėvų santykis - labai svarbus. Ypač - pirminis. Jis turi išaugti į abipusį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

Taip pat rekomenduotina pasižvalgyti po grupės patalpas - detalės neabejotinai išduos, kaip ir koks darbas čia vyksta (vaikų piešiniai, kiti meno darbeliai, informacinė lenta tėvams, bendra tvarka grupėje, žaislai ir pan.).

Bendradarbiavimas prasideda planuojant darželį

Vaiko ugdytojai yra šeima ir darželis. Šitie ugdytojai turi visą laiką bendrauti ir bendradarbiauti. Ir pradėti tai daryti kuo anksčiau, dar tik planuojant atiduoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo pedagogų rankas.

Kaip tai padaryti? Pirma, šiandien internetas - visagalis. Jame tėvai savarankiškai gali susirasti juos dominančios informacijos.

Profesionaliai ir atsakingai dirbantys darželiai taip pat skiria daug dėmesio, kad tėvai lengvai rastų ir pasiskaitytų jų svetainėse apie ugdymo tikslus, kryptis, programas, metodus, vykdomas veiklas (nuo dėmesio kiekvienam vaikui iki darželio bendruomenės kūrimo).

Antra, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dažnas vietų trūkumas, bent jau didžiuosiuose miestuose. Todėl užrašyti vaiką į darželį ateinama labai anksti.

Jau tuomet reikia tėvus nukreipti pasidomėti, koks darželio ugdymo būdas ar metodas jiems būtų priimtinas.

Kai kurios įstaigos turi įsteigusios specialias mokyklas būsimųjų darželinukų tėvams, kurioje reguliariai vyksta užsiėmimai, aiškinami metodo ypatumai, diskutuojama, kaip išlaikyti ugdymo vienovę namuose ir darželyje.

Tai pasiteisina su kaupu - tėvai „užauginami“ ugdyti vaiką kartu su auklėtojais nuo pat pirmos mažylio dienos darželyje.

Trečia, renkantis darželį, verta pasidomėti darželio bendruomenės aktyvumu. Be abejo, buriant bendruomenę, daug kas priklauso nuo pedagogo - kiek jis nori tos bendruomenės, kiek jis yra komunikabilus ir pan.

Tačiau šiandien ir tėvai tampa vis aktyvesni. Jie kuria savo internetines svetaines, kuriose dalinasi mintimis, diskutuoja, ieško sprendimų.

Taip pat atvira bendruomenė nuolat komunikuoja susirinkimų, darželio švenčių metu.

Bendruomenės apimtys dar labiau išplečiamos, kai tarpusavyje bendrauja ir tos pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupės, ir skirtingi darželiai.

Ketvirta, darželio profesionalumą ir atsakomybę rodo ir faktas, ar konkreti ikimokyklinio ugdymo įstaiga domisi tolesniu savo auklėtinių likimu, jau išėjus į mokyklas.

Ikimokyklinės ugdymo įstaigos pasirinkimą gali lemti ir išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, darželio vieta. Kuo vaikui įstaiga yra arčiau, tuo geriau ir sveikiau.

Įprastai darželio grupės atsidaro anksti - kartais net nuo šeštos valandos ryto. O juk mažylį dar reikia pakelti, aprengti, atvesti.

Gali būti nepriekaištinga įstaiga, bet jeigu vaiką kasdien teks po pusvalandį vežioti į darželį, o kelionė namo vėlei užtruks, mažylis labai pavargs, gali atsirasti sveikatos problemų.

Idealu, jei vienoje ugdymo įstaigoje po vienu stogu egzistuoja keli ugdymo metodai - tuomet šeimos, gyvenančios aplink, turi galimybę rinktis.

Priešingu atveju tėvams reikėtų labai rimtai pasvarstyti, ar nepadarys savo atžalai „meškos paslaugos“.

Tam tikros pakraipos - menų, sporto ir kt. - darželiai neretai yra privačios įstaigos, už kurias tenka mokėti.

Todėl norint vesti vaiką į tokią įstaigą, reikia pasiskaičiuoti finansines galimybes - ar tikrai bent metus laiko šeima galės sau tai leisti.

Šiukštu nevalia mėtyti vaiko iš vienos ugdymo įstaigos į kitą - pedagogų, aplinkos, nuostatų ir reikalavimų kaita žalinga vaikui tiek psichologiniu, tiek ugdymo atžvilgiu.

Darželio pasirinkimo vertinimas po adaptacijos

Ar tinkamai pasirinktas darželis kartais galima įvertinti tik praėjus kuriam laikui, išgyvenus vadinamąjį vaiko adaptacijos laikotarpį, kuris gali užtrukti net iki trijų mėnesių.

Jei mažyliui darželis netinkamas, jis nenorės ten eiti, nors to atvirai gali ir nepasakyti.

Tačiau vaikas „ginasi“ nuo situacijos savo elgesiu, kuris gali priklauso ir nuo neurologinių mažylio savybių.

Šiuo atveju, tėvams reikia stebėti: jei iki šiol buvęs aktyvus vaikas staiga darosi piktesnis, agresyvesnis, konfliktiškas - tai jau gali būti signalas, kad darželyje jam per sunku; kita reakcija - mažylis gali tapti uždaras, prislėgtas, apatiškas.

Kartais padidėja regresiniai požymiai (piršto čiulpimas, šlapinimasis į lovą), prisirišimas prie tėvų, baimė, kad bus paliktas.

Tėvams nevalia ignoruoti šių požymių. Rekomenduotina pasikalbėti su vaiko auklėtoja ar psichologu, kuo galėtumėte padėti savo vaikui.

Galbūt teks priimti sprendimą keisti ikimokyklinio ugdymo grupę ar darželį. Juk visada savo vaikui linkima geriausio.

tags: #vaiko #bendra #charakteristika #darzelis