Vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo paslaugų rezultatai Lietuvoje
Vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo paslaugų rezultatai Lietuvoje
Ikimokyklinio amžiaus vaikų valgymo įpročiai formuojasi šeimoje, nes vaikai mėgdžioja tėvų elgesį, mokosi iš jų. Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. gegužės 3 d. atliko valstybinę periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino 2012 metų valstybinės kontrolės rezultatus, surinktus tikrinant, kaip organizuojamas vaikų maitinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Metodika ir tyrimų rezultatai
2023 m. kovo-balandžio mėn. taikant anoniminės anketinės apklausos metodą vykdytas vienmomentis tyrimas. Buvo apklausti penkių bendradarbiauti sutikusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių tėveliai. Iš viso užpildytos 304 anketos, atsako dažnis - 47,01 procento. Gauti rezultatai atskleidė, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai nėra pakankamai geri.
Nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro patvirtintam Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebi, kad už vaikų maitinimo organizavimą atsakingi darbuotojai vis dar per mažai dėmesio skiria tiekiamų maisto produktų kokybei.
Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų apibendrintais 2012 metų valstybinės kontrolės rezultatais, didžioji dauguma šalies vaikų darželių (apie 97%) maistą vaikams ruošia vietoje. Likusiems 3% darželių maistas atvežamas iš kitų maisto tvarkymo subjektų. Iš bendro konteksto išsiskiria tik privačių vaikų lopšelių darželių grupė. Daugiau nei pusės patikrinimų metu neužfiksuota grubių, galinčių maisto saugą įtakoti pažeidimų. Lyginant su 2011-aisiais, sumažėjo skundų dėl maitinimo kokybės vaikų lopšeliuose darželiuose. 2012 metais buvo užregistruoti ir ištirti 38 vartotojų skundai dėl maisto tvarkymo skyrių veiklos (2011 m. buvo gauti 59 skundai).
Vis dėlto, aktualiausiais išlieka bendros higienos reikalavimų ir savikontrolės sistemų efektyvaus diegimo klausimai. Tokių pažeidimų pernai buvo fiksuota atitinkamai 54% ir 26%. Palyginti nemažai nustatyta patiekalų receptūrų ir technologinių aprašymų pažeidimų - receptūros ir aprašymai buvo parengti neišsamiai - trūko įrašų apie terminio apdorojimo trukmę, temperatūrą. Pasikeitus gamybos technologijai, receptūros nebuvo atnaujinamos. Pasitaikė atvejų, kai vaikams buvo patiekiami atšalę patiekalai, jų svoriai neatitiko numatytų receptūrose. Tokie pažeidimai buvo nustatyti Akmenės, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Mažeikių, Palangos, Panevėžio, Šalčininkų, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus, Zarasų ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Apibendrinti programos rezultatai parodė, kad vaikų maitinimo kokybė nėra pakankama visose tikrintose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Faktinis kaloringumas neatitiko teorinio visuose atrinktuose pietų davinių mėginiuose, o tai verčia daryti prielaidas, kad vaikai šiuose lopšeliuose darželiuose negaudavo visų jiems būtinų maistinių medžiagų ir paros energijos normų.
Reglamentavimas ir kontrolė
Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Nustatyta, kad vaikai turi gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų ir kitų aukščiausios rūšies maisto produktų.
Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje).
Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros.
Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2019 m. gegužės mėn.2 d. atliko periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2016 m. sausio 26 d. Nr.V-93 ir Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 42 priedo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr.V-136 redakcija) „Švietimo tiekėjo, vykdančio ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynas“ reikalavimais.
Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. kovo 21 d. planine tvarka patikrino: maisto saugos, kokybės, higienos, ženklinimo kontrolę, su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių saugos, kokybės, ženklinimo kontrolę, šalutinių gyvūninių produktų saugos, kokybės, ženklinimo kontrolę, RVASVT sistemos ir (ar) GHP auditą, tinkamumo vartoti terminų kontrolę, laikymo sąlygų kontrolę, atsekamumo kontrolę, savikontrolės sistemos kontrolę, personalo higienos kontrolę, technologijų kontrolę, biocidinių produktų naudojimo kontrolę, kokybės kontrolę, higienos kontrolę.
Tėvų ir specialistų požiūris
2019 metų spalio-gruodžio mėnesiais Kauno miesto ikimokyklinėse ugdymo įstaigose anketinės apklausos būdu apklausti 365 vaikų tėvai. 2019 m. gruodžio 2-6 dienomis atlikti trys pusiau struktūruotieji interviu su tose pačiose įstaigose dirbančiais dietistais. Didesnė dalis tėvų buvo patenkinti vaikų maitinimu ir valgiaraščiuose neįžvelgė maisto produktų trūkumų (atitinkamai 76,4 proc. ir 70,8 proc.), tačiau valstybinius darželius lankančių vaikų tėvai dažniau pasigedo tam tikrų produktų (p<0,05). 72,8 proc. tėvų pritarė, jog vaiko(-ų) maitinimas darželyje atitinka sveikatai palankios mitybos reikalavimus ir 89,3 proc. nurodė pasitikintys darželio personalu bei jų darbu, bet privačius darželius lankančių vaikų tėvai pasitikėjo dažniau (p<0,05).
Specialistai teigia, jog rengiant valgiaraštį savo kompetencijomis yra užtikrinti, vadovaujasi teisės aktais bei rekomendacijomis, atsižvelgia ir į vadovo nuomonę. Visgi, 61,8 proc. tėvų nėra įtraukiami į valgiaraščio rengimą, o pusė jų nėra informuojami apie kasdieninius pasikeitimus valgiaraštyje, nors kas antras apklaustasis išreiškė norą būti įtrauktas į šį procesą. Valstybinius darželius lankančių vaikų tėvai dažniau įtraukiami į jį ir aktyviau informuojami apie kasdieninius pasikeitimus (p<0,05).
Respondentai įžvelgė ir prastą maisto produktų kokybę. Dietistai patvirtino, jog tiekėjai dažnai pristato žemos kokybės gaminius bei sumaišo jų kiekius. Jie taip pat nurodė ir daugiau esminių problemų: virtuvės inventoriaus trūkumas, priešiškas tėvų ir auklėtojų nusiteikimas prieš sveikatai palankius produktus, per maža maitinimo dienos kaina. Aktualu, jog daugiau kaip pusė tiriamųjų nurodė sutinkantys mokėti didesnį mokestį, siekiant geresnio maitinimo.
Taip pat nustatyta, kad tik nedidelei daliai vaikų yra reikalingas pritaikytas maitinimas, o privačius darželius lankantiems vaikams jis reikalingas dažniau (p<0,05). Tik pusė vaikų, kuriems reikalingas pritaikytas maitinimas, jį gauna, o tik penktadaliui sudarytas pritaikytas valgiaraštis. Dietistai patvirtino susiduriantys su informacijos trūkumu rengiant pritaikyto maitinimo valgiaraščius.
Rekomendacijos ir išvados
Vaikų dienos racione turėtų dominuoti įvairios daržovės, vaisiai, uogos, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis. Vaikai turėtų mažiau vartoti gyvūninės kilmės riebalų - riebi mėsa ir jos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis, gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas keičiami aliejais. Gerti rekomenduojama sultis (ypač šviežias), paprastą geriamą ar šaltinio vandenį ar natūralų negazuotą mineralinį.
Kauno miesto tėvų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo gana teigiamas, bet privačiose ir valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose tam tikri aspektai skyrėsi.
| Rodiklis | Patenkinti (%) | Neįžvelgė trūkumų valgiaraštyje (%) | Pritaria, kad atitinka sveikatai palankios mitybos reikalavimus (%) | Pasitiki darželio personalu (%) |
|---|---|---|---|---|
| Bendras rezultatas | 76,4 | 70,8 | 72,8 | 89,3 |
| Valstybinių darželių tėvai | - | Dažniau pasigedo produktų | - | - |
| Privačių darželių tėvai | - | - | - | Dažniau pasitikėjo |
Maitinimo paslaugos brangimą lėmė ne vienas veiksnys. Kauno rajone sparčiai plečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos, steigiamos naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grupės, todėl maitinimo organizavimas tampa sudėtingesnis, didėja jo kaštai. Taip pat, augant sveikatai palankios ir ekologiškos vaikų mitybos poreikiui, keičiasi ir tėvų reikalavimai maisto kokybei, auga produktų kainos.
Vaiko tėvai už vieną lankytą dieną (tris maitinimus) lopšelio grupėse mokės 0,40 euro daugiau, darželio, mišriose ir priešmokyklinio ugdymo grupėse - 0,60 euro daugiau.
tags: #vaiku #maitinimosi #ikimokyklinio #ugdymo #paslaugu #rezultatai