Vaiko teisių pažeidimai Lietuvoje: formos, priežastys ir apsaugos mechanizmai
Vaiko teisių pažeidimai Lietuvoje: formos, priežastys ir apsaugos mechanizmai
Vaiko teisės yra pamatinės žmogaus teisės, kurios užtikrina kiekvienam vaikui galimybę augti saugioje, sveikoje ir orioje aplinkoje. Tačiau, deja, vaiko teisių pažeidimai yra opi problema visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaiko teisių pažeidimai, kokios yra jų formos ir priežastys, kokios pasekmės tenka vaikams, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą, ir kokie mechanizmai Lietuvoje skirti vaiko teisių apsaugai.
Kas yra Vaiko Teisių Pažeidimas?
Vaiko teisių pažeidimas - tai bet koks veiksmas ar neveikimas, kuris kenkia vaiko gerovei, sveikatai, vystymuisi ar orumui. Tai gali būti fizinis, seksualinis, emocinis smurtas, nepriežiūra, išnaudojimas ar bet koks kitas elgesys, kuris pažeidžia vaiko teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Pagrindinės Vaiko Teisės ir Laisvės Lietuvoje
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užtikrina pagrindines vaiko teises ir laisves. Svarbu paminėti vaiko teisę į valstybės paramą ir išlaikymą. Šios teisės yra esminės, norint užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vystymąsi.
Smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus yra viena iš labiausiai paplitusių vaiko teisių pažeidimų formų. Žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, daromas vaikui fizinis, seksualinis, psichologinis ar emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Fizinis Smurtas
Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.).
Seksualinis Smurtas
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
Emocinis Smurtas
Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
Nepriežiūra
Nepriežiūra - tai nuolatinis vaiko pagrindinių poreikių (maisto, drabužių, būsto, medicininės priežiūros, saugumo, švietimo) netenkinimas, dėl kurio nukenčia vaiko sveikata, vystymasis ar gerovė.
Kitos Pažeidimų Formos
Be jau minėtų formų, vaiko teisės gali būti pažeidžiamos ir kitais būdais, pavyzdžiui:
- Išnaudojant vaiką darbui: vaikų įtraukimas į pavojingą ar nepriimtiną darbą, kuris trukdo jų mokslui ir vystymuisi.
- Prekyba vaikais: vaikų pardavimas, gabenimas ar įtraukimas į prostituciją ar kitas išnaudojimo formas.
- Diskriminacija: vaiko teisių ribojimas dėl jo rasės, lyties, religijos, tautybės, negalios ar kitų priežasčių.
Priežastys
Vaiko teisių pažeidimų priežastys yra kompleksinės ir dažnai susijusios su socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais veiksniais.
- Skurdas ir socialinė atskirtis: sunkios ekonominės sąlygos gali padidinti stresą šeimose ir padidinti smurto riziką.
- Priklausomybės: alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali susilpninti tėvų gebėjimą tinkamai pasirūpinti vaikais.
- Psichikos sveikatos problemos: tėvų ar globėjų psichikos sveikatos problemos gali turėti įtakos jų elgesiui su vaikais.
- Smurto istorija šeimoje: vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, dažniau tampa smurtautojais arba smurto aukomis.
- Žemas visuomenės sąmoningumas: nepakankamas visuomenės informavimas apie vaiko teises ir smurto pasekmes.
Pasekmės
Vaiko teisių pažeidimai gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai, sveikatai ir gerovei. Pasekmės gali būti fizinės, emocinės, psichologinės ir socialinės.
Trumpalaikės Pasekmės
Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
Ilgalaikės Pasekmės
Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.
- Fizinės pasekmės: sužalojimai, lėtinės ligos, sutrikęs vystymasis.
- Emocinės pasekmės: nerimas, depresija, baimė, pyktis, kaltės jausmas, žema savivertė, potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
- Psichologinės pasekmės: mokymosi sunkumai, elgesio problemos, priklausomybės, savižudiškos mintys ar bandymai.
- Socialinės pasekmės: sunkumai užmezgant ir palaikant santykius, socialinė izoliacija, nusikalstamumas.
Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Kūdikiai ir maži vaikai, patiriantys žalojantį elgesį (nuolatinį piktą rėkimą, purtymą, atstūmimą, nepriežiūrą), linkę suformuoti dezorganizuotą prieraišumą.
Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį.
Vaiko Teisių Apsaugos Mechanizmai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairūs mechanizmai, skirti vaiko teisių apsaugai. Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Tačiau, jei tėvai negali ar nenori užtikrinti vaiko teisių, į pagalbą ateina valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
Valstybės Institucijos
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba: koordinuoja vaiko teisių apsaugos sistemą, kontroliuoja, kaip laikomasi vaiko teisių, ir teikia pagalbą vaikams, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą.
- Vaiko teisių apsaugos skyriai savivaldybėse: tiesiogiai dirba su vaikais ir šeimomis, vertina situaciją, organizuoja pagalbą ir priima sprendimus dėl vaiko apsaugos.
- Seimo kontrolierių įstaiga: tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga: yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: užtikrina, kad privatūs ir viešieji asmenys laikytųsi Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymuose įtvirtinto asmenų diskriminacijos draudimo.
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba: tiria žmogaus teisių pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse.
- Teismai: vykdo teisingumą ir gina žmogaus teises, įskaitant vaiko teises.
- Policija: reaguoja į pranešimus apie smurtą prieš vaikus ir užtikrina jų saugumą.
Nevyriausybinės Organizacijos (NVO)
NVO teikia įvairias paslaugas vaikams, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą, ir jų šeimoms:
- Teisinės konsultacijos: teikia nemokamą teisinę pagalbą vaikams ir jų atstovams.
- Psichologinė pagalba: teikia individualias ir grupines konsultacijas vaikams ir jų šeimoms.
- Socialinė pagalba: padeda šeimoms gauti socialinę paramą, būstą, maistą ir kitas būtinas paslaugas.
- Švietimas: vykdo švietėjišką veiklą, siekdama didinti visuomenės sąmoningumą apie vaiko teises ir smurto pasekmes.
Teisinių ar kitų susijusių konsultacijų, emocinės pagalbos galima kreiptis ir į NEVYRIAUSYBINĮ SEKTORIŲ (NVO). Skiltyje „Organizacijos“ pateikiamos NVO, kurios daug metų veikia žmogaus teisių srityje. Kai kurios turi galimybę konsultuoti besikreipiančius asmenis, kitos - juos nukreipti tinkama linkme ar suteikti emocinės paramos.
Vaiko Situacijos Vertinimas ir Apsaugos Priemonės
Išnykus grėsmės lygiams vaiko teisių apsaugos specialistai vertins kiekvieno konkretaus vaiko situaciją. Jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą. Jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis. Jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre.
Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui.
Vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai vertins pagal 2020 m. sausio 1 d. Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas.
Pavyzdžiui, vaiko tėvai, globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės požymių ir tai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei apsvaigęs tik vienas iš tėvų ar globėjų, tuomet šis rizikos veiksnys svarbus, kai neapsvaigęs tėvas ar mama negali apsaugoti vaiko nuo jam pavojingo kito suaugusiojo elgesio. Tačiau kartu specialistai turės įvertinti šeimos stiprybes ir atsižvelgti, ar yra kokių nors rizikas neutralizuojančių veiksnių. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rizikos veiksnius vertins pagal aplinkybes. Tarkime, rizika vaikui kur kas didesnė, jei agresyvų elgesį vaiko atžvilgiu demonstruoja abu tėvai, o ne vienas jų.
Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai. Gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai į situaciją reaguoja greitai bet kuriuo paros metu - kai pranešimas gaunamas iš policijos, atvykstama per 1 valandą, kitais atvejais - ne vėliau nei per 6 valandas.
Vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai bendrauja su vaiku individualiai, prireikus be tėvų, jeigu vaikas pagal amžių ir sveikatos būklę yra pajėgus apibūdinti aplinkybes. Specialistai taip pat turi būtinai išklausyti vaiko tėvus arba globėjus.
tags: #vaiku #teisiu #pazeidimai