Gyvybės pradžia - tai magiškas momentas, kuriame daugybė procesų susijungia, kad po pasaulį klajotų dar vienas žmogus. Šiame straipsnyje aptarsime žmogaus vystymosi stadijas nuo apvaisinimo iki gimimo, įskaitant ikigemalinį, gemalo ir vaisiaus laikotarpius, bei kai kuriuos įdomius faktus apie kūdikio reakcijas ir prioritetus dar būnant mamos pilvelyje.

Ikigemalinis laikotarpis (progenezė)

Prenatalinis laikotarpis dalijamas į tris tarpsnius: ikigemalinį (Periodus preembryonica), gemalo (Periodus embryonica) ir vaisiaus (Periodus fetalis). Visus šiuos tarpsnius nagrinėjantis mokslas - žmogaus embriologija - padeda suprasti, kaip keičiasi ląstelės, audiniai, organai ir visas kūnas nuo dviejų lytinių ląstelių susijungimo momento iki naujagimio užgimimo. Sklaida, augimas ir brendimas iki gimimo yra labai spartūs lyginant su šių procesų tempu po gimimo.

Ikigemalinis laikotarpis (dar vadinamas progeneze, progenesis) apima lytinių ląstelių raidą ir apvaisinimą. Lytinių ląstelių, arba gametų, raida - gametogenezė (moters - ovogenezė, vyro - spermatogenezė) - tai lyg pasirengimas apvaisinimui. Jos metu vyksta lytinių ląstelių mejozė, todėl chromosomų kiekis sumažėja dvigubai nuo diploidinio iki haploidinio rinkinio, kinta jų dydis bei forma. Per spermatogenezę spermatozoidas netenka beveik visos citoplazmos.

Kaip priminė R. Šimkūnaitė-Rizgelienė, embrionui užsimegzti reikalingos dvi lytinės ląstelės: moteriškoji ir vyriškasis spermatozoidas (spermijas). Kai jos susilieja ir įvyksta apvaisinimas, jų branduoliai, kuriuose yra moteriškosios ir vyriškosios ląstelių genetinė medžiaga, susijungia, susiformuoja zigota.

Apvaisinimas (fertilizatio, fecundatio) - tai sudėtingas ir nuoseklus lytinių ląstelių susijungimo procesas. Natūralus apvaisinimas dažniausia įvyksta kiaušintakio ampulėje, o kartais ir kitoje kiaušintakio dalyje ar pilvaplėvės ertmėje ne vėliau kaip per 12 val. (kai kurių autorių duomenimis - per 24 val.) po ovuliacijos ir ne vėliau kaip per 2 paras (kai kurių autorių duomenimis - per 3 paras) po ejakuliacijos. Į moters makštį lytinio akto metu patenka keli šimtai milijonų (nuo 200 iki 600 milijonų) spermatozoidų. Kiaušintakių ampulę pasiekia apie 200-500 jų (kiti degeneruoja ir rezorbuojami moters lytiniuose takuose).

Spermatozoidas juda dėka savo uodegos banguojančių ir sukamųjų judesių 1,5-3 mm/min. greičiu. Gimdoje jam „padeda“ šarminė terpė ir gimdos sienos raumenų susitraukimai, kiaušintakiuose - sienos raumenų ir jie išsklaido folikulines ląsteles. Manoma, kad spindulinį vainiką padeda išskaidyti ir kiaušintakių gleivinės gaminami fermentai. Pirmojo pro spindulinį vainiką prasiskverbusio spermatozoido galvos citolema jungiasi prie skaidriosios srities receptorių, glikoproteinų ZP3.

Kiaušinėlis, atvirkščiai, per ovogenezę didėja, nes daugėja citoplazmos, kurioje kaupiasi medžiagų užsimegūusiai gyvybei maitinti. Be to, gametos įgyja specialių struktūrų, pvz., spermatozoidas tampa uodeguotas, kad galėtų judėti, o kiaušinėlio citoplazmoje atsiranda organoidų, jį apsupa dangalai, kurie svarbūs apvaisinimui, implantacijai ir kt. Apvaisinime dalyvauja subrendęs, t. y. baigęs spermatogenezę, spermatozoidas. O kiaušinėlis mejozę užbaigia tik apvaisinimo momentu.

Dar iki gemalo užsimezgimo gali sutrikti lytinių ląstelių raida. Tokios būklės vadinamos gametopatijomis. Šiandien, statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis.

Apvaisinimo procesas

Tai sukelia spermatozoido akrosominę reakciją, kurios metu plyšta akrosomos pūslelė (vesicula acrosomatica), esanti priekiniame jo galvos poliuje, lyg kepurė dengianti branduolį ir pripildyta fermentų. Išorinė akrosomos pūslelės membrana daugelyje vietų susilieja su spermatozoido citolema ir joje buvę fermentai - akrozinas, esterazė, neuraminidazė ir kt. - išsilieja ir pradeda toje vietoje ardyti skaidriąją kiaušinėlio sritį. Spermatozoidas pro nedidelį skaidriosios srities plyšį patenka į aplinkinį trynio tarpą (spatium perivitellinum) - tarpą, susidariusį tarp skaidriosios srities ir kiaušinėlio citolemos.

Spermatozoidui prisiglaudus prie kiaušinėlio, susijungia abiejų lytinių ląstelių citolemų baltymai, vyksta kiaušinėlio citolemos depoliarizacija, o citoplazmoje padidėja kalcio jonų koncentracija. Tai lemia kiaušinėlio antrosios mejozės pabaigą, kai iš antrinio ovocito (ovocytus secundarius) susidaro subrendęs kiaušinėlis (ovum maturum), turintis haploidinį chromosomų rinkinį, ir nedidelis antrinis polocitas arba redukcinis kūnelis (corpus polare secundum), kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą. Be to, tai įjungia tolesnį dalijimosi ir metabolizmo mechanizmą bei sukelia žievinę (kortikinę) reakciją.

Žievinės reakcijos metu kiaušinėlio žievės granulės išlieja savo turinį į aplinkinį trynio tarpą. Žievės granulės (granulae corticales) - tai kiaušinėlio citoplazmos periferijoje esančios, membrana apgaubtos, 500 nm skersmens, prisipildžiusios glikozaminoglikanų ir fermentų granulės. Atsipalaidavę šių granulių fermentai modifikuoja ZP3 receptorius. Vyksta skaidriosios srities zoninė reakcija, todėl kiti spermatozoidai prie šių receptorių prisijungti nebegali ir nepajėgia prasiskverbti pro skaidriąją sritį (keletas jų gali likti „įmūryti“ skaidriojoje srityje). Taigi skaidrioji sritis tampa polispermijos bloku ir dabar vadinama apvaisinimo dangalu (membrana fertilisationis).

Būtent dėl šios priežasties tik vienas vienintelis spermatozoidas „įveikia“ visus kiaušinėlio dangalus ir jį apvaisina (tai monospermija). Kiaušinėlio paviršiuje, kur prisiliečia spermatozoido galva, susidaro apvaisinimo kūgis (conus fertilisationis). Susiliejus citolemoms (tuo metu, kai vyksta žievinė ir zoninė reakcijos), susilieja ir gametų citoplazma. Spermatozoido galva ir uodega įplaukia į kiaušinėlio citoplazmą, o jo citolema lieka išorėje. Tolesnis spermatozoido kelias vadinamas lytinio susijungimo keliu (via copulativa). Jo galvutė su branduoliu pasisuka 180° kampu, uodega degeneruoja.

Abiejų ląstelių branduoliai dabar vadinami moteriškuoju ir vyriškuoju probranduoliais (pronucleus femininus et masculinus), persitvarko. Jie didėja, artėja vienas prie kito, netenka apvalkalų. Tai vadinama probranduolių šokiu. Jiems susiliejus į vieną apvaisinto kiaušinėlio, arba zigotos, branduolį (nucleus zygoticus), susidaro nauja ląstelė - vienaląstė gemalo užuomazga - zigota. Netrukus susidaro dalijimosi verpstė.

Nuo zigotos iki embriono: pirmasis vystymasis

Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis. Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau, maždaug kas 12-15 valandų. Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule (išvaizda primena avietę).

Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.

Gemalo laikotarpis (embrioninis)

Gemalo laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki 8-osios savaitės. Pirmąsias dvi savaites vyksta gemalo užuomazgos raida, vadinama blastogeneze (blastogenesis). Gemalo užuomazga skyla, migruoja į gimdą, kur įsitvirtina ir plinta ne tik į gemalo kūną, bet ir į jo plėves bei priedus. Žmogui būdinga ankstyva plėvių ir priedų sklaida: amnionas, trynio maišas ir chorionas susidaro dar neatsiradus gemaliniams lapeliams. Raidos sutrikimai, atsiradę per pirmąsias dvi savaites, vadinami blastopatijomis. Dažniausiai atsakas į žalojantį faktorių pirmąsias dvi savaites vyksta principu „arba viskas, arba nieko“: arba gemalo užuomazga žūsta ir nėštumas baigiasi savaiminiu abortu, arba nepažeistos daugiagalės ląstelės „ištaiso“ pažeidimą ir gemalas toliau auga normaliai.

Nuo 3-osios savaitės vyksta embriogenezė (embryogenesis) - susidaro trys gemaliniai lapeliai, kuriuose laipsniškai atsiranda ir formuojasi audiniai (histogenezė) ir organai (organogenezė). Baigia formuotis gemalo plėvės ir priedai, rišantys jį su motina. Gemalas pamažu tampa išoriškai panašus į žmogų: ryškėja veidas, galūnės, kinta žiaunos, nyksta uodega. Taigi ryškiausi organizmo sandaros pokyčiai stebimi būtent nuo 3-osios iki 8-osios gemalo savaitės.

Gemalo laikotarpiu, kai vyksta organogenezė, kiekvienas organas turi savo „jautrųjį laiką“. Tai tas laikotarpis, per kurį vyksta aktyviausia konkretaus organo sklaida ir jis yra jautriausias įvairių teratogenų poveikiui. Pavyzdžiui, galūnių „jautrusis laikas“ - nuo 4-osios iki 8-osios savaitės, gomurio - nuo 6-osios iki 9-osios savaitės ir t. t. Sklaidos ydos, atsiradusios gemalo laikotarpiu, vadinamos embriopatijomis. Sunkiausios jų, nesuderinamos su gyvybe (pvz., besmegenystė, beširdystė ir kt.), lemia gemalo ar vaisiaus žūtį intrauteriniu laikotarpiu. Kitos, suderinamos su gyvybe (pvz., gomurio nesuaugimas, bepirštystė, riestinis inkstas ir kt.), palieka ryškių morfologinių bei funkcinių pokyčių ir vadinamos „didžiosiomis“ ydomis.

Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apvaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.

Ankstyvojo nėštumo jautrumas: Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Tuo metu formuojasi visi gyvybiškai svarbūs organai, todėl embrionas yra itin pažeidžiamas žalingų išorės veiksnių (teratogenų): alkoholis, rūkymas (įskaitant pasyvų), narkotinės medžiagos, kai kurie vaistai (todėl būtina pasitarti su gydytoju dėl bet kokių vaistų vartojimo), infekcijos (pvz., raudonukė, toksoplazmozė), radiacija. Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą. Todėl planuojant nėštumą ir jo metu ypač svarbu vengti žalingų įpročių ir saugoti sveikatą.

Pirmasis trimestras: organų formavimasis ir hormonų pokyčiai. Pirmasis trimestras yra labai svarbus vaikelio vystymosi etapas, nes šiuo laikotarpiu formuojasi visi pagrindiniai organai ir sistemos. 4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, o gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono. Organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų, kurie gali būti panašūs į stiprų priešmenstruacinį sindromą (PMS). Taip pat pastebimos vėluojančios menstruacijos, jaučiamas silpnumas, šleikštulys, pykinimas ir vėmimas. Gali būti jaučiamas krūtų paburkimas ir skausmas, taip pat dubens skausmai. 5 nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai ir raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla. Jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas ir vėmimas. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas ir silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis. 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Vis dar jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas ir vėmimas. Taip pat dažnai juntamas vangumas ir silpnumas. Paburkusios, jautrios krūtys, krūtinės niežulys. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą. 7 nėštumo savaitę dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža. Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Kaip ir 4-6 savaitę, taip ir 7-ąją išlieka tie patys nėštumo simptomai - pykinimas, krūtų jautrumas, svorio augimas/kritimas (šiek tiek numesti svorio nėštumo pradžioje yra normalu). Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm). 8 nėštumo savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. 8 savaitę vis dar gali būti jaučiamas pykinimas, paaštrėti vėmimas, padažnėti noras šlapintis. Gali būti jaučiamas stiprus nuovargis, energijos trūkumas, suprastėti miegas, atsirasti nuotaikų kaita. Taip pat 2 nėštumo mėnesio pabaigoje galite pastebėti, jog didėja apimtys, apatiniai drabužiai darosi ankštoki. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. Be to šiuo metu itin padidėja persileidimo tikimybė, todėl turite būti itin atsargios! Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes. Ankstyvojo nėštumo metu padidėjęs hormono progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius ir virškinamojo trakto raumenis, todėl gali labiau pūsti pilvą, jaustis sunkumas, burbuliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Taip pat gali stipriai kankinti nuotaikų kaita, keistos užplūstančios mintys.

10 nėštumo savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Toliau sėkmingai auga svoris, kuris parodo, kad vaisius vystosi tinkamai. Jeigu kūno svoris vis dar išliko toks pats ar net sumažėjo, kreipkitės į gydytoją. Spartus gimdos padidėjimas (dabar ji tokio dydžio lyg greipfrutas) gali tempti gimdą prilaikančius raiščius, tad galite jausti tempimą. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. 11 nėštumo savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdelės dūžius. Išsivysčius galūnėms vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Jei dėl pykinimo ir vėmimo priaugote per mažai svorio - nesijaudinkite, dažnai per pirmuosius 3 mėnesius moterys priauga tik 1-3 kg. Džiugi žinia, jog visai netrukus nuolatinis pykinimas turėtų liautis, o apetitas - gerėti. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis labiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas. Nėštumo metu gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas, arba kitaip tariant rėmuo. Tai dažnai pasitaikantis simptomas, kurį sukelia hormoniniai ir fiziologiniai kūno pokyčiai. Pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju, kuris duos naudingų patarimų, kaip sumažinti rėmenį. Jūsų gimdos padėtis šiuo metu primena aukštyn kojomis apverstą indą, tad ši jos dalis vadinama gimdos dugnu. Sparčiai didėja pilvas. Galite pastebėti, kad didėja ne tik pilvas, bet ir krūtys. Nuo pilvo apačios bambos link gali išryškėti ruda juosta. 13 nėštumo savaitė: Tai paskutinioji pirmojo nėštumo trimestro savaitė, kai dauguma svarbiausių vaisiaus vystymosi etapų netrukus baigsis. Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno. Daugeliui moterų rytinis pykinimas praeina antrojo trimestro pradžioje ar pirmojo trimestro pabaigoje, bet yra moterų kurios šio simptomo išvis nepatiria. Nors iki vaikelio atėjimo į šį pasaulį dar toli, bet krūtys jau gali pradėti gaminti priešpienį. Taip pat ant pilvo, krūtinės, sėdmenų galite atsirasti strijų. Žymiai sumažėja persileidimo rizika.

Vaisiaus laikotarpis (fetalinis)

Nuo 9-osios savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, fetus. Vaisiaus laikotarpiu organai ir sistemos toliau auga, bręsta ir tobulėja iki pat gimimo. Pirmąsias 8 nėštumo savaites nuo apvaisinimo žmogaus gyvybė vadinama gemalu. Apie devintą savaitę jis ima įgauti žmogui būdingų bruožų, 3-ojo mėnesio pabaigoje yra 8-9 cm dydžio, nėštumo viduryje apie 25 cm, prieš gimdant - apie 50 cm ūgio ir virš 3 kg svorio.

Antrasis trimestras: spartus augimas ir pirmieji judesiai. Antrasis trimestras dažnai vadinamas „medaus mėnesiu“, nes daugelis nemalonių nėštumo simptomų, tokių kaip pykinimas ir nuovargis, praeina. Šiuo laikotarpiu vaikelis sparčiai auga ir vystosi, o moteris pradeda jausti pirmuosius judesius.

14 nėštumo savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas, vėmimas, stiprus nuovargis ir krūtų jautrumas ima mažėti, tačiau moteris ima kankinti kiti simptomai. Vieni dažniausių - vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Siekiant sumažinti simptomus, stenkitės sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis. Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti).

15 nėštumo savaitę kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį. Iki šios dienos dažniausiai priaugama apie 2-2,5 kg svorio, nors tai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir jūsų nėštumo. Nors pilvas atsikišęs visai nedaug, gali tapti sunkiau rasti tinkamą miego pozą. Šiuo metu rekomenduojama miegoti ant kairiojo šono su pagalvėlė, tarp kojų. Kūdikis gali ryti ir žįsti, praktikuodamas žindymą. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajausite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja.

16 nėštumo savaitę pagaliau dingsta pykinimas, organizmas pripranta ir prie hormonų lygio svyravimų. Gimda kyla aukštyn, mažiau spaudžiama šlapimo pūslė, tad retėja ir apsilankymai tualete. Šiuo metu gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, kuris dažnai lydimas galvos skausmo. Vaikelio veidukas toliau formuojasi ir tampa vis labiau panašus į žmogaus veidą. Svarbūs pokyčiai vyksta ir vaisiaus skelete. Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais. Šis procesas tęsis ir po gimimo, kai naujagimio skeletą sudarys apie 300 kaulų ir kremzlių. Tuo tarpu virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Taip pat vaiko odoje pradeda kauptis riebalinis audinys, svarbus kūno temperatūros reguliavimui.

17 nėštumo savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos, o pilvas tampa aiškiai matomas - juk jau priaugote vidutiniškai 2.3-4.6 kg. Kūdikis pradeda kaupti riebalus, padeda reguliuoti temperatūrą. Vaisius dabar sveria daugiau nei placenta. Nors jo ausys dar nėra pilnai išsivysčiusios, jis jau gali girdėti garsus ir žiovauti. Tavo kūdikis ryja amniotinį skystį ir pradeda formuotis pirmosios išmatos, vadinamos mekonijumi. Vaisiaus kraujo apytaka jau pilnai išsivysčiusi, tavo kūdikio bambagyslė dabar stipri ir stora ir patenkina visus kūdikio poreikius. Septynioliktą savaitę po kūdikio oda pradeda kauptis riebalai. Jie svarbūs kūno temperatūros palaikymui.

Tikriausiai tavo svoris nuo nėštumo pradžios jau padidėjo maždaug 5 kilogramais. Nesijaudink, jei priaugai daugiau ar mažiau. Nėštumo metu iš viso priaugsi 10-15 kilogramų. Gali sustiprėti prakaitavimas, užgulti nosis, gali jausti didesnį poreikį būti gryname ore. Šiuos simptomus sukelia padidėjęs kraujo kiekis organizme ir jie pranyks po gimdymo. Galbūt esi iš tų moterų, kurioms nėštumo metu atsiras strijų. Jei taip nutiko, žinok, kad po gimdymo jos žymiai sumažės ir bus beveik nematomos. Galbūt nepavyks išvengti strijų, bet gali pabandyti. Stenkis nepriaugti per daug svorio, maitinkis sveikai ir mankštinkis, tai išlaikys tavo odos elastingumą. Taip pat gali išbandyti kremus nuo strijų - nors nėra vieningos nuomonės, ar jie padeda. Kremai bent jau apmalšins niežulį pilvo srityje.

Jeigu kamuoja spazmai pilve, pabandyk miegoti ant kairio šono - tai pagerins kraujo apytaką. Jei tai nepadės ir pilvą skauda dažnai, informuok apie tai gydytoją. Gali būti nepatogu užsisegti saugos diržą, bet vis tiek privalai tai padaryti - įsitikink, kad apatinis diržas būtų po tavo pilvu. Jeigu nori, gali įsigyti specialų saugos diržą, pritaikytą nėščioms moterims.

Tavo kūdikis dabar spardosi, miega, ryja ir jo kaulai stiprėja. Jo ausys yra beveik vietoje. Tavo vaiko kūnas turi du odos sluoksnius - odą ir poodį. Kraujagyslės matosi per ploną odą, nors ji yra padengta verniksu. Jeigu laukiesi mergaitės, jos gimda ir kiaušintakiai jau išsivystę. Berniuko genitalijos matomos, bet gali būti pasislėpusios ir nesimatyti stebint ultragarsu.

Jei šis nėštumas tau ne pirmas, dabar tikriausiai pradėsi jausti kūdikio judesius, bet tai gali įvykti ir dar po kelių savaičių. Tavo pilvas vis siaurės ir kai kurie vidaus organai susispaus tarpusavyje. Gali pasidaryti sunkiau kvėpuoti, nes kūdikis pradės spausti tavo plaučius. Pastebėsi, kad dažniau vaikštai į tualetą dėl spaudimo, kurį patiria tavo šlapimo pūslė. Tavo organizmas gamina melaniną ir kūnas kai kuriose vietose gali pasidaryti tamsesnis. Gali jaustis šiek tiek apsvaigusi dėl sumažėjusio kraujo spaudimo ir lėtėjančios kraujotakos. Tai normalu. Būk atsargi, jei šie simptomai pasireiškia dažnai ar netikėtai. Gali pajausti staigų svaigimo priepuolį, jeigu, pavyzdžiui, pasėdėjusi per greitai atsistosi.

18 nėštumo savaitė: Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio. 18 savaitę kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsai, automobilio triukšmas ar muzika. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau. 18 nėštumo savaitę gimda beveik tokio dydžio kaip melionas, svorio prieaugis tarp 4.5-5.8 kg. Širdis šiuo metu dirba 40% didesniu pajėgumu nei įprastai, kad atlaikytų organizmui keliamą krūvį. Šiuo metu gali skaudėti nugarą, tad nepamirškite toliau reguliariai mankštintis, miegoti ant kairiojo šono. Per ateinančius du trimestrus būtina padidinti suvartojamų sveikųjų angliavandenių kiekį. Puikūs angliavandenių šaltiniai yra bulvės, žaliosios pupelės, konservuoti kukurūzai, bananai, razinos ir arbūzai. Kūdikis gali girdėti garsus iš išorinio pasaulio.

19 nėštumo savaitė: Jūsų mažylio kūnas toliau auga ir vystosi ir šią savaitę jau yra kaip nemažas pomidoras - yra apie 15 cm ūgio ir sveria maždaug 240 g. Šią savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, o vaisiaus smegenys ir nervinė...

Vaisiaus judesiai prasideda nuo 12-osios nėštumo savaitės, nors dažniausiai moteris juos pajunta ne anksčiau kaip 18-20-ąją savaitę. Apie 4 mėnesį ima formuotis išoriniai lytiniai organai. Nuo nėštumo vidurio jau galima aptikti širdies plakimą, kuris apie dukart dažnesnis nei mamos.

Pagalbinis apvaisinimas: Tai dirbtinė reprodukcija, kurios metu dirbtinai suliejamos donoro arba genetinių tėvų sperma ir kiaušidės (gametos), jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko. Lietuvoje leidžiama taikyti visus metodus. Valstybė gali iš dalies finansuoti dirbtinio apvaisinimo procedūrą, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimų, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra paslaptis.

Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Dažniausiai taikomi metodai:

• Intrauterinė inseminacija (IUI)
• In vitro fertilizacija (IVF)
• Gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT)
• Zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT)
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)

tags: #vaisiaus #vystymasis #tevu #darzelis

• Vadovas dėl dokumentų tvarkymo gimus vaikui
• Vaikų raida 2-3 metų amžiaus
• Kada sulaukti mėnesinių po nesėkmingos inseminacijos
• Auklėtojo vaidmuo vaiko gyvenime
• Skaitykite apie lavinamuosius kilimėlius