Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas ne tik fiziologinių, bet ir reikšmingų psichologinių pokyčių.

Psichosocialinė adaptacija nėštumo metu apima moters gebėjimą prisitaikyti prie naujos situacijos, susijusios su nėštumu, įskaitant hormoninius pokyčius, kūno transformacijas, socialinių vaidmenų pasikeitimus ir būsimos motinystės iššūkius.

Mažas moterų savivertės jausmas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu ir nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo metu, o tai neigiamai veikia nėštumo eigą, psichologinę nėščiosios būklę, gimdymą, moters psichologinę būklę po gimdymo ir kūdikio vystymąsi.

Padidėjęs nerimas dėl gimdymo, menka partnerio ir artimųjų parama, fizinės sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu lemia nėščiosios nepalankią psichosocialinę adaptaciją.

Tyrimai apie psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu Lietuvoje

Lietuvos universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2017-2018 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 380 gimdžiusių moterų, parodė, kad tiek pirmą kartą, tiek ne pirmą kartą gimdžiusios moterys skirtingai įvertina savo psichosocialinę adaptaciją.

Tyrimui naudotas klausimynas „Įsivertinimas nėštumo metu“ (angl. Prenatal self-evaluation questionnaire), sukurtas R. Lederman.

Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinė adaptacija reikšmingai geresnė poskalėje „Tarpusavio santykiai su mama nėštumo metu“.

Taip pat, pirmą kartą gimdžiusios moterys geriau įvertino teiginius:

• „Aš nerimauju dėl galimų komplikacijų gimdymo metu“.
• „Šis laikotarpis man tinkamas nėštumui“.
• „Manau, kad besirūpindama kūdikiu, neturėsiu laiko sau“.
• „Mama duoda naudingų patarimų“.
• „Mama su džiaugsmu laukia šio anūko, o aš jaučiu, jog gimimas - jaudinantis įvykis“.

Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 200 nėščių moterų Kauno mieste, atskleidė, kad vyresnių, susituokusių moterų ir moterų su aukštu išsilavinimu psichologinė adaptacija nėštumo metu yra geresnė nei jaunesnių, vienišų moterų ar moterų su žemesniu išsilavinimu.

Moterys, kurios turi darbą, gauna didesnes pajamas ir turi daugiau vaikų šeimoje, taip pat geriau prisitaiko nėštumo metu.

Jų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, priima savo nėštumą, jaučiasi labiau pasirengusios gimdymui, nebijo skausmo, bejėgiškumo ir kontrolės praradimo gimdymo metu, ir yra labiau prisirišusios prie būsimo kūdikio nėštumo metu.

Emocinė parama iš vyro nėštumo pradžioje taip pat svarbi, nes ji siejama su geresniais santykiais su vyru/partneriu nėštumo metu.

Elgesys, palankus moterų sveikatai, yra susijęs su geresne psichologine adaptacija.

Demografiniai ir socialiniai veiksniai, įtakojantys psichosocialinę adaptaciją:

• Amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas, pajamos, vaikų skaičius šeimoje.
• Savivertė, motinystės jausmas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, nerimas, depresija.
• Partnerio, šeimos, draugų parama, socialinių paslaugų prieinamumas.
• Nėštumo komplikacijos, fizinė sveikata, elgesys, palankus sveikatai (mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas).

Nėštumo laikotarpiu moterims svarbiausias santykis yra su artimais žmonėmis, nėščiosios patiria stipresnius santykiai su mama bei vyru.

Neštumo laikotarpiu atsiranda nauji bendravimo poreikiai, kurią apimą poreikį bendrauti su moterimis turinčiomis nėštumo patirtį, įsitraukimą į socialinių tinklų grupes, artimo žmogaus palaikymo ir dalyvavimo gimdyme poreikį bei tampa svarbus santykis su medicinos personalu.

COVID-19 pandemijos situacijos ribojimai turi reikšmės besilaukiančių moterų socialiniams santykiams, taip pat, neatsižvelgiant į esamą pandemijos situaciją nėštumo laikotarpiu svarbiausi tampa artimi santykiai, pastebėtas sumažėjęs socialinis tinklas.

Krizinis nėštumas - Lietuvoje mažai tyrinėta problema. Trūksta tyrimų, kurie atskleistų moterų, išgyvenančių nėštumo krizę, pagalbos poreikį ir jos pobūdį.

Kokybiniu tyrimu atskleidžiamas moterų, patiriančių krizinį nėštumą, pagalbos poreikis.

Krizinio nėštumo metu moterys būtų norėjusios: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei.

Situaciją galėjo pakeisti problemos sprendimo paieška, vaiko gimimui palanki žinia, autoritetingas patarimas ir gydytojų informacija apie abortą.

Didelę įtaką apsisprendžiant turi stiprus emocinis ryšys, pasitikėjimas patariančiu žmogumi.

Emociniai pokyčiai nėštumo metu ir jų valdymas

Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus.

Vienu metu ji gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti.

Nėštumas yra didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys.

Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet ir mama.

Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.

Hormonai taip pat prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu.

Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus.

Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą.

Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai.

Pavyzdžiui, endorfinai ir seratoninas - džiaugsmo ir laimės hormonai, padedantys moterims labiau atsipalaiduoti, jausti daugiau pasitenkinimo gyvenime.

Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai.

Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento.

Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.

Tačiau svarbu pabandyti priimti kylančius jausmus ir pasistengti su jais išbūti, palaukti, kol jie praeis.

Kaip valdyti emocijas nėštumo metu:

• Kvėpavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat mažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas: skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.
• Atsipalaidavimo pratimai: Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas.
• Sveikas gyvenimo būdas: Rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.

Pagalbos būdai ir atsipalaidavimo technikos

Nėštumo metu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata.

Kvėpavimo pratimai: tolygus ir ramus kvėpavimas padeda sumažinti kraujospūdį ir nuraminti mintis.

Relaksacijos ir meditacijos: šie pratimai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.

Kokybiškas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas: šie veiksniai turi didelę įtaką psichologinei savijautai.

Pokalbiai su partneriu arba artimaisiais: pasidalinimas jausmais ir išgyvenimais gali padėti įveikti sunkumus.

Atpalaiduojančios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimai gryname ore arba kiti pasitenkinimą teikiantys laisvalaikio leidimo būdai.

Kilus mintims, kad reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.

Psichologinės pagalbos ieškoti normalu ne tik, kai žmogus turi psichologinių sunkumų ar yra krizinėje situacijoje, bet ir patyrus stresą, nerimaujant, vykstant pokyčiams gyvenime.

Jeigu jaučiate, kad savarankiškai nepavyksta įveikti nerimo, prislėgtos nuotaikos ar kitų psichologinių sunkumų, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

„Šeimos lankymas“ programa Lietuvoje: Norvegijos patirtis ir adaptacija

Nemažai paslaugų, kurias siūlo programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, jau daug metų moterims suteikiamos Norvegijoje.

Pagalba šeimai ir moterims nėštumo bei laikotarpiu po gimdymo - svarbi šalies medicinos ir socialinės pagalbos sritis.

Susipažinti su paslaugomis, kurios nemokamai siūlomos būsimoms mamoms, tenka ir lietuviams, nusprendusiems vaikų susilaukti Norvegijoje.

Pošgriūno (norv. Porsgrunn) mieste Norvegijoje gyvenančios Akvilės dukrytei - vieneri, ji gimė Norvegijoje.

Lietuvė papasakojo, kokias paslaugas nemokamai gauna moterys bei jų šeimos nėštumo metu ir po gimdymo.

Pasak jos, grįžus iš ligoninės su naujagimiu per savaitę šeimos namuose apsilanko bendruomenės sveikatos centro darbuotoja.

Dėl vizito su ja susitariama asmeniškai.

Atvykusi į namus, kuriuose gyvena naujagimio susilaukusi šeima, specialistė įvertina ne tik vaiko ir mamos fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir namų aplinką.

Dėl to anot Akvilės, kai kurios moterys prieš šį vizitą jaučia nerimą.

„Jos nėra tikros, ar namuose viskas gerai, o jei dar santykiai tarpusavyje nėra geri, natūralu, kad kyla nerimas.

Baiminamasi, ką slaugytoja pasakys, ar neįvertins blogai.

Aš pati labai laukiau susitikimo.

Prieš atvykdama, slaugytoja pasiskambino, sutarėme laiką.

Apsilankymo metu buvome visi kartu - aš, vyras ir dukrytė.

Man tas apsilankymas suteikė daugiau saugumo jausmo.

Juk tėvais tapome pirmą kartą, tikrai turėjome daug klausimų.

Visiškai nebijojau, kad ras ką nors ne taip.

Žinojau, kad tokiu atveju (jei kažką pastebėtų ir pasakytų pastabą - 15min) susitvarkytume“, - atvirai kalbėjo Norvegijoje gyvenanti Akvilė.

Turiu tokių draugių, kurios nerimavo prieš vizitą.

Bet man to nebuvo.

Priešingai - aš labai laukiau susitikimo.

Daugiau vizitų į namus nėra - šeima arba vienas iš tėvų pirmuosius metus kas mėnesį turi atvykti į bendruomenės sveikatos centrą.

Kai vaikui sukanka vieneri, vizitai retesni - kas tris mėnesius.

Ir taip - kol mažyliui sueina dveji.

Apsilankymų metu ta pati darbuotoja, šeimą pažįstanti nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų, stebi jo raidą, sveikatą, vakcinuoja, atlieka kitas būtinas procedūras - vienoje vietoje suteikiama visokeriopa pagalba.

Akvilės teigimu, daug dėmesio skiriama ir tėvų emocinei būklei: „Kiekvieno vizito metu manęs klausia, kaip jaučiuosi, ar viskas gerai, ar nejaučiu depresijos ir kitų psichikos sutrikimų ar ligų simptomų.

Ir tai atliekama ne formaliai, bet nuoširdžiai - su rūpesčiu, įsiklausant.“

Ji neslėpė, kad tiek nėštumo metu, tiek ir pagimdžius nesusidūrė su jokiais fizinės ar psichinės sveikatos iššūkiais.

Tačiau tarp draugų turi tokių, kuriems pasireiškė pogimdyminės depresijos, nerimo simptomai.

„Vienai pažįstamai norvegei yra pogimdyminė depresija.

Ji kreipėsi pagalbos ir šiuo metu ji laukia eilėje pas psichologą - skubi pagalba neteikiama, nes namuose yra, kas jai padeda, šeimos situacija gera.

Kaip suprantu, jei būtų kitaip (pvz., būtų vieniša mama arba finansinė situacija prasta) „aparatas“ suktųsi greičiau.

Kitoje pažįstamų šeimoje vyrui po vaiko gimimo sustiprėjo nerimas.

Jo atveju pagalba jau teikiama.

Manau, kad čia, Norvegijoje, dauguma problemų pastebimos laiku ir, jei tikrai sudėtinga situacija, pagalbos žmogus sulaukia nedelsiant.“

„Helsestasjon“, kurią dar galima pavadinti kaip vaiko ir mamos priežiūros centras, užtikrinantis nėščiųjų, vaikų nuo gimimo iki paauglystės, medicininę priežiūrą, veikia kiekvienoje šalies savivaldybėje.

Teikiamos paslaugos didžiąja dalimi panašios visur ir daugiausia priklauso nuo šeimos poreikių.

Tuo įsitikinti 15min galėjo pasikalbėję su Bergene įsikūrusia Odeta.

Kartu su vyru lietuvė augina du sūnelius - abu jie gimė Norvegijoje, kurioje Odeta gyvena jau beveik dešimt metų.

Pirmąjį sūnų moteris gimdė prieš šešerius metus, antrąjį - prieš pusmetį.

Pasak jos, per tą laiką didelių pokyčių neįvyko - tiek pirmojo, tiek ir antrojo nėštumo bei gimdymo atveju ji jautė rūpestį savo ir būsimo kūdikio, o vėliau naujagimio fizine bei emocine sveikata.

„Niekada nesvarsčiau, kad gimdyti galėčiau ne Norvegijoje, nors žinau, kad kai kurios lietuvės taip daro.

Mano patirtis Norvegijoje tik gera.

Niekada nesulaukiau spaudimo dėl žindymo, natūralaus gimdymo, vaiko priežiūros - visur gavau tik rekomendacijų ir aiškių <...>“ - apie savo patirtį pasakojo Odeta.

Paramos, jos teigimu, šeimai netrūksta ir ūgtelėjus vaikams, su kuriais mamos ir tėčiai toliau lankosi „Helsestasjon“.

Šie visose šalies savivaldybėse veikiantys sveikatos priežiūros centrai akcentuoja norintys būti atrama tėvams, padėti susidoroti su tėvystėje kylančiais iššūkiais, patarti, kaip saugiai auklėti vaikus.

Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, šeimos gydytojais, vaiko teisių gynėjais ir kitomis institucijomis ir organizacijomis.

Todėl, pastebėjus šeimoje kylančius iššūkius, ieškomas bendras sprendimas.

„Aš pati dirbu su vaikais kaip terapeutė ir žinau, kad visokių šeimų yra, ir tokių, kurios nemoka tinkamai pasirūpinti vaiku.

Tačiau dažniausiai tos, kurioms reikia didesnės pagalbos ir palaikymo nustatomos jau nėštumo metu ir laiku sulaukia paramos“, - sakė Pošgriūne gyvenanti Akvilė.

Programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ Lietuvoje šiuo metu vykdoma 13-oje savivaldybių.

Esminės idėjos ir gerosios patirtys perimtos iš Islandijos ir Norvegijos, kuriose pagalba besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims, jau seniai atkeliauja į namus.

Projektas „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio įdiegimas“ buvo finansuotas iš programos „Norway Grants“.

Jame - rekomendacijos ir konkretūs patarimai, kaip atrinkti šeimas, kurioms bus teikiama pagalba, jos būdai.

Taip pat mokymai būsimoms šeimų lankymo specialistėms slaugytojams ar akušeriams, kurie mamas ir jų šeimas lanko nuo nėštumo pradžios iki tuomet, kai vaikučiui sukanka dveji metai.

Tokių šeimų šiuo metu yra per 300.

„JAV tokios paslaugos teikiamos jau 50 metų, Norvegijoje irgi seniai.

Matėme, kad programa veikia, pvz., žymiai gerėja moterų psichinės sveikatos rodikliai.

Lietuvoje tik startuojama kai kuriose savivaldybėse su šia paslauga, tad kalbėti apie ilgalaikius rezultatus ir poveiki tikrai dar negalime.

Kita vertus, net ir per tokį trumpą laiką jau yra sėkmės istorijų - jų yra kiekvienoje iš 13-os savivaldybių, kuriose dirba šeimas lankantis specialistas“, - sakė viena iš projekto kūrėjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Slaugos klinikos vadovė Aurelija Blaževičienė.

Pasak jos, kurti ir koordinuoti projektą LSMU patikėta neatsitiktinė.

„Turime ir slaugos, ir akušerijos programas.

Be to, Slaugos fakultetas yra PSO bendradarbiaujantis centras, kurio kryptis slaugytojų edukacija ir praktika - taip natūraliai tapome projekto vykdytojais“, - pastebėjo pašnekovė.

Jau ruošiant programą, analizuojant esamą situaciją, buvo pastebėta, jog pagalba turėtų būti ne tik medicininė, bet holistinė, tenkinanti visus poreikius tiek fizinius, tiek emocinius bei socialinius.

„Analizuojant kreipimosi į Skubios pagalbos skyrius, kai nukentėjo mažametis vaikas iki 2 m., pastebėta, kad dažniausios tokių traumų priežastys - nesaugi aplinka.

O taip būna, nes tėvai nėra sukūrę saugios aplinkos kūdikiui ir dažnai apskritai būna negirdėję, kas yra saugi aplinka kūdikiui, patys to niekada būna nepatyrę.

Todėl didžiausias dėmesys yra skirtas moterims, pasižyminčioms padidintos socialinės rizikos veiksniais“, - pasakojo LSMU profesorė.

Ji atkreipė dėmesį, jog kiekviena šalis, ruošdama šeimų lankymo programą, turi atlikti ir kultūrinę adaptaciją.

„Negalima visko perkelti iš vieno kultūrinio konteksto į kitą.

Pvz., Norvegijoje akcentas buvo migrantų šeimos.

Pas mus, Lietuvoje, į programą pateko jaunos moterys, besilaukiančios pirmo vaiko, taip pat vyresnio amžiaus mamos bei mamos, stokojančios socialinių įgūdžių.

Nėštumo atveju rizika yra ir kai tau 16-a, ir kai tau 45-eri“, - pastebėjo prof. A.Blaževičienė.

Pasak J.Grigalauskės, bendravimas su projekte dalyvaujančia moterimi prasideda nuo jos nėštumo.

Kokios paramos prireiks, priklauso nuo konkrečios situacijos.

Kartais užtenka emocinio palaikymo, bet dažnu atveju moterį reguliariai lankanti akušerė tampa tarpininke ir patarėja, padedančia rasti tuo metu jai reikalingiausią pagalbą.

„Didelė mano darbo dalis - stebėti ir fiksuoti emocinę moters būklę.

Dabar matome skaudžius įvykius, kai laiku nebuvo pastebėtos mamas užklupusios emocinės problemos.

Lankydama savo moteris aš stebiu, kaip jos jaučiasi prieš ir po gimdymo, matau, ar moteriai pavyksta susitvarkyti su vaiku ir buitimi.

Kartais reikia paskatinti tėvelį padėti.

Bet dažnai būna, kad vyro tiesiog nėra - tada mamai reikia dar didesnio palaikymo“, - pasakojo mamas nėštumo metu ir jau pagimdžius lankanti akušerė.

Susitikimai vyksta ne tik moterų namuose.

Neretai šeimos lankymo specialistė jas lydi į polikliniką, kitas valstybines įstaigas.

„Pastebiu, kad jaunoms mamytėms labai reikia bendravimo - mes nuolat susirašome žinutėmis, susiskambiname.

Patariu įvairiais klausimais: ir dėl „Sodros“ dokumentų pašalpai, ir dėl vaikučio sveikatos.

Esu pagalba visomis prasmėmis“, - apie savo darbą šeimų lankymo programoje pasakojo J.Grigalauskė.

Savivaldybėse, kuriose vyksta programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, atrinktas moteris šeimų lankymo specialistas lanko nuo 22 nėštumo savaitės iki tol, kol vaikui sukanka 2 metai.

Nėštumo metu moteris namuose aplankoma 14 kartų, gimus kūdikiui iki kol jam sukanka 1 m. - 28 kartus, laikotarpyje nuo 1 m. iki 2 m. numatyti 22 vizitai.

Tiesa, kaip minėjo mamas lankančios specialistės, dažnai oficialiai numatytus vizitus papildo neplanuoti, nes, užsimezgus artimam ryšiui, moterys drąsiau prašo pagalbos ir priima ją.

Tikslas - kad šeimų lankymo specialistai suteiktų žinių mamoms ir jos galėtų lengviau įveikti kylančius motinystės iššūkius.

Viena specialistė reguliariai palaiko ryšį su 25 moterimis.

Pasak jos, kurti ir koordinuoti projektą LSMU patikėta neatsitiktinė.

Pasitaikė porą kartų, kai moteris turėjo priklausomybę alkoholiui ir nepavyko padėti jai - buvo atimti vaikeliai.

Niekada nepadarysi, priklausomybė yra labai sunki liga.

Tačiau daugiau gerų istorijų: moterys dėkoja už pagalbą, pvz., žindant.

Gavusios patarimų, jos suklūsta, pabando, ir dažniausiai viskas pavyksta“, - kalbėjo „Šeimų lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ koordinatorė Telšių rajone Vida Višniauskienė.

Projektui įsibėgėjus, dirbti lengviau - atsirado ryšys, pasitikėjimas ir supratimas, kad į namus ateinanti specialistė iš tiesų nori padėti.

„Visokių šeimų yra.

Kai kurios moterys pradžioje sakydavo, kad gal per daug specialistų lankosi pas jas - ir socialinis darbuotojas, ir slaugytojas.

Bet dauguma atsiliepimų geri.

Moterys yra užmezgusios artimą ryšį su šeimos lankymo specialistėmis“, - pasakojo V.Višniauskienė.

Kaip ir kitos projekte dalyvaujančios specialistės, J.Grigalauskė dalyvavo specialiuose mokymuose, kuriuose, be kita ko, didelis dėmesys buvo skiriamas psichinei moterų sveikatai nėštumo metu ir po gimdymo.

„Mokymų metu gavome daug žinių apie tai, kokie požymiai gali rodyti pogimdyminę depresiją.

Tai - ir nemiga, ir apetito praradimas.

Dabar, jau lankydama moteris, šias žinias panaudoju kone kasdien.

Ne kartą esu rekomendavusi moteriai apsilankyti pas psichologą.

Buvo atvejų, kai mačiau, kad rekomendacijos nebeužtenka - reikia tiesiog užrašyti moterį vizitui.

Tikrai būna nenoro, gėdos jausmo kreiptis, ieškoti pagalbos.

Sako: „Ką vyras, kiti pagalvos...“.

Nereti atvejai, kai reikia priminti ir apie apsilankymą pas ginekologą, paaiškinti, kodėl tai svarbu“, - kalbėjo akušerė J.Grigalauskė.

Lietuvoje, anot jos, po gimdymo moterys „pranyksta“ - visas rūpestis sukasi tik apie vaiką.

„Kai gimsta vaikas, viskas sukasi tik apie jį: pas gydytoją reikia tik vaikui, pavalgyti - irgi.

Pamiršta, kad ir joms reikia pasportuoti, nežino, kad tai padaryti galima ir namuose su vaiku - juk visi turime internetą, galima rasti įvairiausių mankštų įrašų.

Daugeliui moterų reikia padėti susidėlioti subalansuotos mitybos planą.

Kai kurioms - padėti atsisakyti žalingų įpročių.

Norinčioms mesti rūkyti arba sumažinti kiekį pasiūlome pagalbą - nikotino terapiją ir pan.

Stengiuosi edukuoti, šviesti, suteikti žinių“, - pasakojo pašnekovė.

Tarp jos lankomų moterų yra ir turinčių psichosocialinę negalią, ir tokių, kurioms trūksta socialinių įgūdžių.

„Joms nuneši knygos ir nepasakysi: „Va, imk ir paskaityk.“ Taip nieko nebus, neskaitys.

Reikia paprastai ir aiškiai paaiškinti, kas svarbu, kodėl to reikia“, - patirtimi pasidalino akušerė.

Jos teigimu, labai gerai, kad šeimų lankymo programa skatina skirtingų specialistų bendradarbiavimą: „Aš matau, kaip gerai veikia sistema, kai yra galimybė konkrečios moters problemas aptarti, pvz., su socialiniu darbu... Pogimdyminės depresijos centras rūpinasi mamų ir jų šeimų emocine gerove, padeda lengviau įveikti sunkumus ir susigrąžinti motinystės džiaugsmą.

1 iš 4 moterų, susilaukusių kūdikio Lietuvoje, patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus.

Laiku nesulaukus pagalbos depresija tęsiasi, trikdo ryšį su kūdikiu, savimi bei artimaisiais, daro įtaką viso gyvenimo kokybei.

Esame specialistų komanda, kuriai rūpi, kad kiekviena mama jaustųsi išgirsta, suprasta, palaikoma.

Mamoms ir jų šeimų nariams teikiame nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.

Edukuojame sveikatos priežiūros specialistus, kaip atpažinti ir suteikti tinkamą pagalbą moterims, patiriančioms pogimdyminę depresiją.

Siekiame būti palaikymu moterims, kuriant kokybišką ir sklandžią motinystės patirtį.

Supratinga ir empatiška visuomenė, kurioje moteris nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo jaučiasi palaikoma ir emociškai saugi.“

Pasak profesorės A.Blaževičienės, kuriant šeimų lankymo programą Lietuvoje, svarbu atlikti kultūrinę adaptaciją, nes negalima visko perkelti iš vieno kultūrinio konteksto į kitą.

Pavyzdžiui, Norvegijoje akcentas buvo migrantų šeimos, o Lietuvoje į programą pateko jaunos moterys, besilaukiančios pirmo vaiko, vyresnio amžiaus mamos bei mamos, stokojančios socialinių įgūdžių.

Nėštumo atveju rizika yra ir kai tau 16-a, ir kai tau 45-eri.

Paslaugos suteikiamos ir toms mamoms, kurios atitinka kitus rizikos veiksnius, pvz., vartoja alkoholį, rūko, gyvenamoji aplinka nėra saugi ir t.t.

„Žinoma, jeigu mama nepriklauso rizikos grupei, bet jaučia, kad jai reikėtų pagalbos ir kreipiasi į savo rajone esančią įstaigą, teikiančią šeimos lankymo paslaugas, stengiamasi padėti.

Tokių atvejų yra“, - sakė pašnekovė ir pridūrė, jog programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ tęsis - savivaldybės įsipareigojo finansuoti toliau.

„Didžioji dalis pas mus lankomų - jaunos, pirmą kartą kūdikio besilaukiančios moterys, taip pat vyresnės nei 40 m. amžiaus mamos.

Turime ir vieną ypač jauną mamą, kūdikio susilaukusią 13-os.

Nors pradžioje teko daug dirbti, kad moterys suprastų, kokią pagalbą siūlome, kodėl tai darome, užtruko, ir kol užsimezgė artimi emociniai ryšiai su jas lankančiomis specialistėmis.

Tačiau dabar jau sulaukiame ir padėkų.

Ypač dėkoja moterys, pirmą kartą susilaukusios vaikučio.

Sako, kad su mūsų pagalba joms ruoštis gimdymui buvo paprasčiau, mažiau nerimavo.

Sėkmės istorijų daugėja.

Jos teigimu, labai gerai, kad šeimų lankymo programa skatina skirtingų specialistų bendradarbiavimą.

Jos teigimu, labai gerai, kad šeimų lankymo programa skatina skirtingų specialistų bendradarbiavimą: „Aš matau, kaip gerai veikia sistema, kai yra galimybė konkrečios moters problemas aptarti, pvz., socialiniu darbu... Pogimdyminės depresijos centras rūpinasi mamų ir jų šeimų emocine gerove, padeda lengviau įveikti sunkumus ir susigrąžinti motinystės džiaugsmą.“

tags: #veikia #nestumo #adaptacija

• Nemirtingasis Pinokis
• Ikimokyklinio ugdymo gairės
• Svajonių balkonas ir sodas
• Patogumas ir Stilius Kiekvienai Mazylio Maisto Akimirkai
• Kaip kartojimas padeda vaikams?