Buvęs Viešvilės vaikų globos namų vadovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nepilnamečių tvirkinimą
Buvęs Viešvilės vaikų globos namų vadovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nepilnamečių tvirkinimą
Buvęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, Viešvilėje veikiančių vaiko globos namų direktorius ir Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Algimantas Liaudaitis savo karjerą baigė skandalingai. Gavus signalų apie galimą vaikų seksualinį išnaudojimą Viešvilės vaikų globos namuose, teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą, kurio metu paaiškėjo šokiruojanti tiesa - vaikus galėjo tvirkinti pats įstaigos vadovas.
Kilęs skandalas A. Liaudaičiui kainavo direktoriaus postą, o pats jis tapo įtariamuoju. Jam buvo pareikšti įtarimai įvykdžius eilę seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Byla buvo perduota nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui, kurioje nukentėjusiais pripažinti šeši nepilnamečiai globotiniai.
Nuosprendis ir jam paskirtos bausmės
2017 metų balandį Jurbarko teismas A. Liaudaitį pripažino kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendžiu konstatuota, kad jis disponavo pornografine medžiaga, tvirkino jaunesnius nei 16 metų asmenis, prie buvusių globotinių seksualiai priekabiavo, taip pat vaikus įtraukė į girtavimą.
Iki tol neteistas A. Liaudaitis realios laisvės atėmimo bausmės išvengė. Jam skirta subendrinta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, jam paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
- Per visą bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
- Nesiartinti prie nukentėjusių asmenų arčiau kaip per 100 metrų ir jokiu būdu su jais nebendrauti, neieškoti ryšių.
- Nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys.
- Nekartoti nusikalstamos veikos, nesilankyti tose vietose, kur būna nukentėję asmenys, nevartoti, neįsigyti ir neturėti alkoholio.
A. Liaudaičiui taip pat liepta sumokėti 753,22 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jam uždrausta penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti bet kokį darbą valstybinėse ir privačiose ugdymo ir globos įstaigose, būti kitų asmenų globėju ar rūpintoju.
Savo aukoms, šešiems berniukams, A. Liaudaitis įpareigotas sumokėti po 5 tūkst. eurų kompensaciją už patirtus išgyvenimus. Teismas jo turtui ir piniginėms lėšoms pritaikė nuosavybės teisės apribojimą, siekiant užtikrinti žalos atlyginimą.
Nesėkmingas bandymas panaikinti turto areštą
Nors teismo nuosprendis A. Liaudaičiui jau senokai įsiteisėjęs, neseniai teismai vėl prisiminė šį skandalingai pagarsėjusį buvusį direktorių. Jis kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus prašydamas panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „Peugeot 407“, siekdamas jį parduoti.
Tačiau teismas šio prašymo netenkino, konstatavęs, kad jis dar nėra atlyginęs žalos trims buvusiems globotiniams. Nuosavybės teisių apribojimas galėtų būti panaikintas tik tada, kai priteista žala bus visiškai atlyginta.
A. Liaudaitis su apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, teigdamas, kad žalą atlyginęs ne trims, o keturiems jaunuoliams. Jis aiškino, kad negali imtis aktyvių veiksmų atlyginti žalą likusiems nukentėjusiems, nes jam uždrausta su jais bendrauti. Vyras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl automobilio vertės kritimo, jei apribojimas nebus panaikintas.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą, nustatė, kad A. Liaudaitis yra atlyginęs žalą keturiems buvusiems globotiniams, tačiau nėra duomenų apie likusiems dviem nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat konstatavo, kad A. Liaudaitis iki šiol neatlygino 9 tūkst. 500 eurų žalos dviem iš šešių nuo jo nukentėjusių buvusių globotinių.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - nauja realybė
Istorija apie A. Liaudaičio nusikaltimus ir vaikų globos sistemos problemas atskleidžia būtinybę reformuoti įstaigas. Lietuvoje vyksta vaikų globos namų pertvarka, siekiant pereiti prie šeimai artimesnių bendruomeninių vaikų globos namų modelio.
Kybartų vaikų globos namai, kaip ir kitos panašios įstaigos, keičia savo veiklą ir pavadinimą. Vaikai gyvena šeimos modelio bendruomeniniuose padaliniuose, kur dažniausiai gyvena penkiese atskiruose butuose. Šiame modelyje didelis dėmesys skiriamas individualiai vaikų priežiūrai, ugdymui ir socializacijai.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai turi galimybę mokytis savarankiškumo, planuoti savo laiką, valdyti asmenines lėšas. Kiekvienas vaikas turi asmeninę banko sąskaitą, į kurią pervedami jam priklausantys pinigai ir dienpinigiai. Vaikai patys sprendžia, ką norės pirkti, o socialiniai darbuotojai padeda jiems planuoti didesnius pirkinius.
Tokia pertvarka siekiama užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje, artimoje aplinkoje, kurioje jie jaustųsi mylimi ir laukiami. Tai padeda jiems geriau pasiruošti savarankiškam gyvenimui ateityje.
Bendruomeniniai vaikų globos namai autistams vaikams, 4 dalis
