Vytautas Dranginis - žinomas ir pripažintas sporto fotografas, kurio darbai garsina Lietuvą ne tik gimtinėje, bet ir užsienyje. Jo užfiksuotos akimirkos perteikia ne tik sporto esmę, bet ir pačias stipriausias sportininkų bei žiūrovų emocijas.

Dranginis yra vienas žinomiausių Lietuvos sporto fotografų, kurio aistra ir talentas leidžia jam įgyvendinti savo svajones ir pasiekti aukštumų.

Karjeros pradžia ir aistra sporto fotografijai

Vytautas Dranginis pasakoja, kad susižavėjimas sporto fotografija prasidėjo prieš pusantrųjų metų, kai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu jis išvyko į Azerbaidžaną fotografuoti Europos žaidynių. „Ilgainiui viskas, ką dariau, neteikė didelio džiaugsmo, bet išmokė labai daug“, - pasakojo jis. Pirmasis nufotografuotas sporto renginys buvo „Red Bull“ parkūro varžybos Londone šalia Temzės. „Tąkart fotografavau iš minios, per tvorą, kaip žiūrovas. Bet jau tada supratau, kad tai buvo kažkas, kas man paliko labai gerus jausmus ir didelį pasimėgavimą procesu“, - prisiminė Dranginis.

Šis įvykis tapo lūžio tašku jo karjeroje. „Pajutęs, kad dažnai išgyvenu kartu su sportininku, ar jis laimėtų, ar pralaimėtų, supratau, jog sportas yra mano sritis ir noriu joje tobulėti bei sieti tolesnį profesinį gyvenimą būtent su sporto fotografija“, - atskleidė Dranginis. Jis įžvelgia sporto fotografijoje unikalumą. „Kai kažkam tai būtų stresas, man yra kaip varomoji energija padaryti tą vieną gerą kadrą. Tai unikali fotografijos sritis. Nors atrodytų, kad fotografija sukasi tik apie veiksmą, tai išties yra labai plati, įdomi, kupina adrenalino bei nuotykių fotografijos sritis“, - pabrėžė jis.

Kai kuriuose sportuose, pavyzdžiui, vandenlenčių, sportininkai atlieka daug triukų, todėl reikia juos žinoti. Kai kurie triukai užtrunka vos akimirką, kuomet sportininkas tiesiog suima lentą, o reikia spėti tai nufotografuoti. Panašiai yra su biatlonininkų šūviais, kuomet norisi „pagauti“ kulką. Čia daug mistikos nėra, jei žinai kaip iš esmės vyksta vienas ar kitas sportas. Viskas priklauso tik nuo fototechnikos - kuo ji profesionalesnė, tuo daugiau galimybių nufotografuoti būtent tai, ką reikia“, - patirtimi dalinosi Dranginis.

Darbas žinomiausiuose pasaulio renginiuose

Sparčiai tapęs žinomu ir pripažintu sporto fotografu, Dranginis ėmė sulaukti pasiūlymų fotografuoti įvairiausių sporto šakų renginius. Fotografuoti „slaptuose” Londono klubuose, į kuriuos buvo įleidžiami tik dėl vienų ar kitų priežasčių svarbūs žmonės - tai tik viena iš daugelio patirčių, kurias jam teko įgyti. Turi jis įvairių draugų ar pažįstamų, ir ko tik dėl jų nepadarysi. Tad tikrai neatsisako kartais net ne savo stiliaus darbų.

Vytautas Dranginis pasakoja, kad nuostabiausia vieta dirbti yra Dakaro ralyje. „Mes lygiai taip pat per dieną įveikiame 1000 kilometrų, kartais 600, kartais 700. Keliamės netgi anksčiau negu jie, einame miegoti vėliau negu jie. <...> Ar tai būtų valgymas, ar tai būtų poilsis, realiai viskas yra taip pat.“ Fotografas tikina besidžiaugiantis, jog pavyko įgyvendinti vieną savo svajonių - nuvykti į į vienas žinomiausių pasaulio lenktynių - Dakarą.

Jis taip pat mėgsta olimpines žaidynes dėl to, kad jose neužsisėdi su viena sporto šaka, o kartais paragauja kelias per vieną dieną. Kiekviename sporto renginyje susipažįsta su naujais sportininkais. Ir nuostabiausia, kad pamažu beveik visi tampa draugais. Labai sunku išskirti vieną iš jų, tačiau toks visgi yra. Tai yra „Red Bull” atletas, motoakrobatas Aras Gibieža.

Dranginis prisimena ir malonius įvykius. „Pavyzdžiui, šią vasarą Nidoje vykęs jau antrasis „Red Bull 211“ renginys įsiminė ilgam vien dėlto, kad žmonės liejo prakaitą ir varžėsi viename iš nuostabiausių Lietuvos kraštų - dviračiais važiavo miškais, kalniukais ir gatvėmis, baidarėmis irklavo per marias, bėgo per Negyvąsias kopas. Nesvarbu, ar fotografavau lyderį, ar vidutinioką, buvo puiki nuotaika ir nuostabi aplinka. Tiesiog mėgavausi savo darbu, o tai, manau, yra svarbiausia - dirbti su puikia komanda, išmanyti ir išmokti skaityti bei „atrakinti“ naujus sportus bei mėgautis tokia kombinacija. Gali net paprastą ėjimo renginį mieste paversti nepamirštama švente sau, organizatoriams ir dalyviams“, - kalbėjo Dranginis.

Fotografijos iššūkiai ir patirtis

Fotografuojant įvairias sporto šakas, kyla skirtingų iššūkių. „Kartais fotografuoti sudėtinga dėl pačios sporto šakos, nors pačios aplinkybės nesudėtingos. Tuo tarpu buriavime atrodo nieko nėra labai sudėtinga, bet tenka sėdėti žiniasklaidos kateryje 3-4, o kartais iš 6 valandas bei fotografuoti banguotoje jūroje, pastoviai „skalbiamam“ sūraus vandens. Ten nelengva net paprasčiausiai atpažinti reikiamą atletą iš tolo arba net iš arti, nes buriuotojų laivų yra daug ir visi identiški arba panašūs.“

Fotografas pasakoja, kad sporto fotografija jame sužadina gyvastį. O svarbiausia jam vis dėlto yra žmogus. Dažnai tenka nešti apie 15 kilogramų sveriančią kuprinę, tad jei tik gali, stengiasi ją saugiai palikti kažkur, o pats pasilieka tik su dviem kameromis. Tačiau jei žino, jog kažkuriuo metu prisireiks kompiuterio, tenka dirbti su kuprine ant nugaros. Taip pat priklausomai nuo renginio tipo neretai tarp renginio įvairių vietų važiuoja dviračiu. Visada įdomumo dėlei įsijungia programėlę telefone, kuri seka jį visą „darbo dieną“. Kol kas rekordas buvo pasiektas praėjusių metų Vilniaus maratone - 38 kilometrai.

Didžiausio malonumo suteikė fotografija Dakare. Ten sportiniai automobiliai praskrieja pro jį maksimaliu greičiu, kartais pralekia už keleto metrų, palikdami apkurtintas ausis ir kurį laiką nesisklaidantį dulkių debesį. Namų darbų yra pakankamai. Pradedant pačių sportininkų pažinimu, kad atpažintum lyderius bėgimo trasoje. Taip pat reikia pažinti pačią bėgimo trasą, visada prieš bėgimą su dviračiu apvažiuoja visą trasą, kad žinotų, kur galima padaryti geriausius kadrus.

„Mano praktika parodė, kad labai svarbu namų darbai, kurie atliekami net ir valanda iki bėgimų startų. Jei su maksimaliai daugeliu bėgikų pasidalini šypsena, praktiškai visi, iki vieno, bėgdami ir pamatę atpažįsta ir nevengia tavęs. Kitas svarbus niuansas, palaikyti bėgikus - kada ne tik juos fotografuoja, bet atbėgant juos paragina, pajuokauja ar tiesiog palaiko. Jie reaguoja natūraliau, dėl to ir kadrai būna estetiški. Kita vertus, jei bėgikas net ir nekreipia dėmesio į objektyvą, gali padaryti puikų, kovingą kadrą, žmogaus, siekiančio finišo linijos. Mėgautis bėgimu. Bėgikų užduotis yra atbėgti, mūsų, fotografų, užduotis - padaryti gražią nuotrauką.“

Geriausias metų kadras ir įvertinimai

Vytauto Dranginio talentas ir profesionalumas nelieka nepastebėti. 2023 metais geriausiu metų kadru išrinkta Vytauto Dranginio nuotrauka Dakaro lenktynėse. Nuotrauka pelnė jam pirmąją vietą.

Edukacinė veikla ir dalijimasis patirtimi

Dranginis ne tik pats tobulėja, bet ir noriai dalinasi savo patirtimi su jaunąja karta. Internetu transliuojami seminarai (vebinarai) „Fotografavimo aistra“ - tai planuojama ilgalaikė edukacinė fotografijos meno programa, skirta vaikų ir jaunimo kultūriniam, meniniam ugdymui, talentingų jaunųjų fotografijos (menininkų) atradimui ir fotografijos kaip meno ir kultūrinio ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje.

Vienas idėjos iniciatorių ir įvadinės paskaitos lektorius - žinomas sporto ir kelionių fotografas Vytautas Dranginis. Jam tokie projektai nėra naujiena. Prieš keletą metų jis vedė fotografijos mokymus „Olimpinės kartos“ projekte. „Iš pradžių buvo nedrąsu, bet vėliau įsidrąsinau ir labai patiko. Dalintis savo žiniomis su moksleiviais yra labai prasminga. Vėliau teko skaityti pranešimus įvairiuose renginiuose. Dėl to visada ruseno ta mintis, kad reikėtų tokius projektus tęsti. Galima sakyti, kad ši pandemija tik dar labiau paragino imtis šio projekto, nes dabar fizinės veiklos sumažėjo, o visada norisi kažkur save išreikšti. Nors iš pradžių planavome daryti realų renginį, dabar savo studijoje jau pasiruošiau „on-line“ mokymams“, - pasakojo Dranginis.

Dranginis pastebi, kad šiais laikais fotografija tapo labai prieinama. Daugelis žmonių gali sau leisti įsigyti fotoaparatą, o ir šiuolaikinių mobiliųjų telefonų fotografavimo galimybės yra milžiniškos. Tačiau vien fotoaparato turėjimas dar toli gražu nereiškia, kad galima save laikyti fotografu. „Tokia fotografija, kuomet visi bet ką fotografuoja ir talpina socialiniuose tinkluose, dažniausiai yra bevertė. Mano noras ir yra papasakoti jaunimui, kas iš tikrųjų yra fotografija. Tiek aš, tiek komandos nariai pakalbėsime skirtingomis tematikomis, papasakosime kaip mes patys atradome šią aistrą ir kaip jaunimui nesuklysti renkantis fotografijos sritį. Už to, ką visi mato socialinėje erdvėje, visko yra daugiau, - aiškino Dranginis. - Galima su tuo pačiu telefonu, tinkamai jį išnaudojus, padaryti puikiausią nuotrauką. Todėl mūsų tikslas yra padėti moksleiviams suprasti, ko reikia šiam užsiėmimui“.

Seminarų metu gerąja patirtimi ir savo sukauptu žinių bagažu dalinsis tarptautinių meno, muzikos, sporto ir kitų fotografijos sričių profesionalai - Dranginis, Rytis Šeškaitis, Mantas Repečka ir Mantas Gudzinevičius. Dranginis yra fotografavęs vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, Dakaro ralį, taip pat yra oficialus „Red Bull“ fotografas.

Šeškaitis yra oficialus MO muziejaus fotografas, fotografavo Eurovizijos konkurse, Dakaro ralyje, didžiausiuose Lietuvos ir regiono muzikos festivaliuose, buvo oficialus Dalai Lamos vizito Lietuvoje fotografas, ne kartą fotografavo vestuves Indijoje. Repečka yra muzikos festivalio Latvijoje „Positivus“ ir vieno didžiausių festivalių Lietuvoje „Granatos Live“ oficialus fotografas. „Repečka yra jauniausias iš mūsų, todėl labai įdomu bus išgirsti jo patirtį ir kelią link žinomų renginių. Šeškaitis yra fotografavęs nemažai muzikos ir sporto renginių, o Gudzinevičius galbūt papasakos kuo verslo fotografija skiriasi nuo paprasto portreto ir kad paprastas portretas atneša daugiau džiaugsmo, bet mažiau pinigų. Pats daugiau kalbėsiu apie iššūkius sporto ir kelionių fotografijose“, - pridūrė Dranginis. Visi jie kartu padės projekto dalyviams sukurti fotografijos kūrinius, supažindins su skirtingomis fotografijos technikomis, papasakos apie naujas tendencijas.

Vytautas Dranginis atskleidė, kad jam svarbiausia yra žmogus. Išpildęs ne vieną profesinę svajonę šiuo metu savyje nešiojasi naujas dvi. Viena, kaip pats sako, jau ne kartą garsiai įvardinta - jis svajoja nufotografuoti šunų kinkinių varžybas Aliaskoje. O kita svajonė, apie kurią iki šiol girdėjo vos pora žmonių, daugelį nustebintų: „Aš labai norėčiau nufotografuoti Robį Williamsą. Bet ne šiaip per koncertą - tai būtų paprasčiausia. Norėčiau jį įamžinti kaip nors natūraliai, na pavyzdžiui, prie kavos puodelio.“

Camino buvo labai sena jo svajonė. Apie vienokį ar kitokį, net nebūtinai piligriminį žygį jis visada pasvajodavo, - kalbėjo laidos svečias, šiuo keliu rekomenduojantis pereiti visiems. - O kai pasiskaitė apie Camino, suprato, kad šis žygis nėra vien apie fizinį iššūkį. Jam tai buvo kelionė atgal, padėjusi šiek tiek sugrįžti į save.“ Prisiminęs V. Dranginis patikino, kad svarbiausia buvo ne atrasti tam laisvo laiko, o pagaliau suprasti, kad darbai, draugai, tėvai ir visos suaugusiojo pasaulio aplinkybės palauks - jis pradės gyventi čia ir dabar. Garsiuoju keliu vyras keliavo 36 dienas. V. Dranginis paskaičiavo, kad apytiksliai kasdien sukardavo po 33 km, nors būta dienų, kai nuėjo 20, buvo - ir 49 km.

„Supratau, kad mano galvelėje nebuvo taip jau ir tamsu, - šypsodamasis kalbėjo fotografas. - Gyvenimo pradžioje tinkamas vertybes man įskiepijo tėvai, vėlyvesnėje brandoje - draugai, kuriuos turiu iki šiol. Taigi supratau, kad mano kelias prieš šitą kelią tikrai buvo geras ir kad manyje nėra kažkokių baisių demonų. Na, o kitą dalyką aš jau seniai žinojau - tai, kad vis dėlto svarbiausia gyvenime yra meilė - ar žmogui, ar kokiai nors veiklai, ar tiesiog ekspresijai į pasaulį.“

tags: #vytautas #dranginis #gime

• Gemalinės pūslės svarba 5 nėštumo savaitę
• Programėlės vaisingumo stebėjimui
• Kaip išvengti komplikacijų ilgo sėdėjimo metu
• Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla
• Chicco nešioklių vadovas